Gydomasis masažas – kodėl svarbu, kad procedūra būtų reguliari?

Gydomasis masažas, priklausantis fizioterapijos metodams, laikomas veikla, kuri tikslingai taikoma siekiant gydyti ligą, sumažinti ligos simptomų sunkumą arba užkirsti kelią ligai. Tačiau riba tarp gydomojo masažo ir kitų masažo rūšių, pavyzdžiui, atpalaiduojamojo masažo, yra neaiški. Juo labiau kad gydomasis masažas taip pat naudojamas sporte, kosmetikoje ir relaksacijoje, kur, pavyzdžiui, masažu galima padidinti raumenų masę, sustangrinti ir išlyginti odą arba atsipalaiduoti. Šiais laikais masažas laikomas fizines ir psichines funkcijas harmonizuojanti reabilitacinė priemonė. Masažas taip pat gali būti priskiriamas prie natūralios medicinos metodų.

Šiek tiek istorijos

Pirmosios nuorodos į masažą aptinkamos Egipto papirusuose. Senovėje masažui buvo naudojami aliejai, kurie buvo tepami po maudynių, prieš ir po fizinio krūvio, kartu su grožio procedūromis ir įvairių religinių ritualų metu. Senovės Graikijoje masažas buvo ypač svarbus olimpinėse žaidynėse dalyvaujantiems sportininkams. Masažą rekomendavo Hipokratas, Celsas ir Galenas. Reabilitacijos ir masažo naudojimo Europoje pradininkas buvo gydytojas, alchemikas ir filosofas Ambrozijus Pare (apie 1510-1590), kuris pirmasis pradėjo masažo tyrimus.

XIX a. ir XX a. pradžioje masažas buvo dinamiškai plėtojamas ir pradėta tirti įvairių jo atmainų veiksmingumą. Šiuo laikotarpiu masažas buvo įtrauktas į oficialias medicinos disciplinas. Johanas Mezgeris, gyvenęs 1838-1909 m. (Nyderlandai), sukūrė ir aprašė savo masažo metodų sistemą, taip pat masažo atlikimo indikacijas ir kontraindikacijas ir yra laikomas masažo mokslinio pagrindo kūrėju.

Masažo esmė

Masažas sukelia vadinamąją reakciją, kuri yra kūno atsakas į masažą. Reakcijos tipas ir laipsnis priklauso nuo funkcinės audinių būklės. Sveiki audiniai reaguoja nuspėjamai. Jei ligos metu jos yra pažeistos arba pakitusios, poveikis gali būti kitoks, nei tikėtasi. Pavyzdžiui, sergant vazomotoriniais sutrikimais, į masažą reaguojančios kraujagyslės gali susitraukti, o ne išsiplėsti. Reakcija į masažą gali būti vietinė arba bendra. Vietinis poveikis pasireiškia masažuojamoje vietoje, o bendrasis – viso organizmo arba tam tikrų sistemų reakcija. Bendra reakcija atsiranda ne tik atliekant holistinį masažą, bet ir dėl antrinių pokyčių, kurie organizme įvyksta dėl vietinio masažo poveikio arba dėl refleksinio mechanizmo., pavyzdžiui, jų perštėjimu. Todėl norint atstatyti jaučiamus negalavimus, būtina, kad masažas taptu ne vienkartine raumenų stimuliavimo, bet reguliaria organizmo tonusus palaikančia procedūra.