Prieš 1 metus
52
Į LRT girdi kreipėsi socialinių tinklų vartotojai, kurie pasipiktino sausio pabaigoje Trakų savivaldybės pasidalytu kvietimu švęsti Užgavėnes afišoje, kurioje vartojami žodžiai „žydai“ ir „čigonai“. Pati savivaldybė sako nieko blogo neturėta omenyje, bet žmogaus teisių ekspertų teigimu, tokie žodžiai verčia minimas etnines grupes jaustis svetimas.
Kvietime buvo rašoma „Žydai, vengrai, ubagai ir daktarai, gervės, meškos ir gaidžiai, čigonai, visokie balvonai, baisūs monai eis žiemos palydėti ir saulės pakylėti“. Tiesa, savivaldybės teigimu, Trakų kultūros namai, pamatę kilusias diskusijas, kvietimą pakoregavo.
„Iš principo tai yra senos klišės atkartojimas. Bendruomenės, t.y. tiek romų, tiek žydų bendruomenės, kurios Lietuvoje gyvena daugybę šimtmečių, – mes juos vis dar traktuojame tuose pačiuose papročiuose kaip kitus, kaip ne vienus iš mūsų <...>“, – kalbėjo Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Pasak savivaldybės atstovės Agatos Beliak, atsižvelgus į kilusias diskusijas afiša buvo pakoreguota.
Trakų savivaldybė: laikomasi tradicijų, kurios orientuotos į kaukes
Savivaldybės atstovės A. Beliak tikinimu pati savivaldybė negavo nusiskundimų dėl kvietimo afišoje vartojamų žodžių, tačiau apie kilusią diskusiją žino. Pasak jos, savivaldybė stengiasi laikytis tradicijų, kurios orientuotos į spalvingas kaukes, o ne tautines bendrijas.
„Nepriskiriami šie žodžiai palyginimams su tautinėmis bendrijomis. Čia labiau kalba eina apie kaukes, o kadangi, kaip žinia, Užgavėnės yra spalvingas renginys – senos spalvingos tradicijos, tai labiau per šią prizmę vertintume“, – LRT.lt teigė A. Beliak.
Pašnekovė sako, kad tradicijas išlaikyti reikia, juolab kad žmonės tokiose šventėse dalyvauja noriai. Ji priduria, kad tokios diskusijos yra gerai ir sutinka, jog tradicijas galima modernizuoti ir aktualizuoti.
Pasak jos, Trakų kultūros rūmai, kurių kvietimo afišomis savivaldybė ir dalijosi, atsižvelgė į viešoje erdvėje kilusius nuogąstavimus ir afišą pakoregavo. Žodžiai „žydai“, „čigonai“, „vengrai“ ir „balvonai“ iš afišos buvo išimti.
Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkė Kukliansky: tradicijas būtų galima pakoreguoti
Lietuvos Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky nemano, kad tai buvo piktybinis veiksmas, o labiau buitinio požiūrio dalykas. Anot jos, Užgavėnės yra tradicija, kuri prasidėjo ne nuo geranoriškumo žydų atžvilgiu, o kilo dėl viduramžiais paplitusių mitų apie žydų bendruomenes.
F. Kukliansky sako suprantanti ilgametes tradicijas, tačiau klausia, ar nebūtų galima jas modernizuoti ir neasocijuoti kaukių su etninėmis grupėmis.
„Šiandieną mes vis dėlto einame į priekį. Ar tą tradiciją nebūtų galima kažkaip pakoreguoti? Vaikšto žmonės su kaukėmis, tos etnografinės kaukės man yra labai gražios, priimtinos ir visą kitą, bet kodėl tas baisias kaukes būtinai reikia asocijuoti su žydais? Galima ir nerašyti apie žydus, žmonės vis tiek asocijuos tas kaukes su žydais. Tiesiog kada parašyta apie „žydus“, „čigonus“ ir „balvonus“, tai jau ir skatina lygtai ir galvoti, kad „žydą“, „čigoną“ ir „balvoną“ reikia išskirti iš minios“, – LRT.lt teigė F. Kukliansky.
Pasak pašnekovės, tautinės bendrijos nori būti Lietuvos bendruomenės dalimi ir „varyti žiemą lauk“ visiems kartu, neišskiriant kažkokių etninių grupių.
Žmogaus teisių ekspertė Juškaitė: tokia retorika kuria stereotipinį mąstymą
J. Juškaitės manymu, tokia Užgavėnių tradicija, kai tautinės bendrijos yra siejamos su kaukėmis ir iš jų šaipomasi, kuria vaizdą, kad tokios grupės nėra lygiavertės.
Pašnekovė sako, kad tautinės bendrijos, kurios Lietuvoje gyvena jau ne pirmą šimtmetį, ne kartą yra pasisakiusios apie tokį marginalizavimą ir kad tai jiems nėra priimtina. J. Juškaitė priduria, kad, jeigu žmonėms sunku suprasti, kodėl toks tautinių bendrijų siejimas su žiemos varymu yra problematiškas, reikia susitikti su tomis bendruomenėmis.
„Pabandyti tiesiog empatiškai suprasti, kur čia tos problemos slypi ir kaip būtų galima tas lietuviškas tradicijas kažkaip modifikuoti, pakeisti kitaip veikiančiais asmenimis arba personažais, kurie taip nesityčiotų iš dalies Lietuvos visuomenės“, – LRT.lt kalbėjo J. Juškaitė.
Žmogaus teisių ekspertė priduria, kad tokiame kvietime neapykantos kurstymo neįžvelgia. Vis dėlto, tokią retoriką ji mato kaip giliai įsišaknijusių kultūrinių nuostatų nulemtą stereotipinį mąstymą, galintį skatinti diskriminaciją.
Paklausta, ką mano apie žmonių, kurie blogumo tokioje retorikoje neįžvelgia ir priskiria tai tradicijoms, J. Juškaitė atsako, kad tradicijos gali būti permąstomos ir modifikuojamos.
„Turbūt šitiems žmonėms pasakyčiau, kad tradicijos savaime nėra šventos karvės. Tradicijos kai kurios yra geros, kai kurios yra blogos, kai kurios yra permąstomos <...>“, – sakė ji.
Pašnekovei atrodo keista, kad apie tai jau daug metų diskutuojama, tačiau norimo rezultato nėra.
Ji taip pat priduria, kad Užgavėnių tradicija nukentėjo nuo to, kad modernizacija neįvyko savo laiku. Jaunesnė karta, anot jos, taip pat nebesitapatina su Užgavėnių veikėjais.
„Išlaikyti tradiciją yra svarbu, bet taip pat reikėtų reflektuoti ir ją pritaikyti šitam amžiui ir šitai aplinkai, nes tos tradicijos, kurios yra sustabarėjusios ir kelia daliai visuomenei klausimų, rizikuoja išnykti arba tapti labai mažos dalies visuomenės propaguojama tradicija“, – savo pastebėjimais dalijosi J. Juškaitė.
English (US) ·