Seksualinių nusikaltėlių registro iniciatyva vėl grąžinta iniciatoriams tobulinti

Prieš 6 mėnesius 308

Seimo teisininkų kritikos dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai sulaukęs įstatymo projektas, siūlantis įkurti seksualinių nusikaltėlių registrą, vėl grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Seimo Teisės ir teisėtvarkas komitetas nutarė padaryti jau antrą pertrauką šio klausimo svarstyme, taip suteikdamas galimybę dar kartą pataisyti projektą.

„Mes pasiryžę taisyti projektą, dar kartą padiskutuoti su geriausiais baudžiamosios ir konstitucinės teisės specialistais apie tai, ką galima keisti, kad įstatyme nebeliktų Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų”, – trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje sakė projekto autorė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Pritardamas iniciatyvai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys konservatorius Andrius Vyšniauskas turėjo pastabų dėl juridinės technikos.

„Bandome kurti naują registrą, kai yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras”, – sakė jis. Parlamentaras pasiūlė svarstyti galimybę išplėsti šį registrą ir seksualiniais nusikaltimais.

A. Vyšniauskas neatmetė, kad ateityje ten galėtų atsirasti ir kitų duomenų, pvz. apie korupcinius nusikaltimus.

Registrą siūloma sudaryti iš dviejų duomenų bazių: ribotos prieigos ir viešojo registro

Siekiant užkardyti seksualinius nusikaltimus, įstatymo projekte siūlomos 3 konkrečios priemonės. Tai būtų ribotos prieigos registras, viešasis registras ir seksualinio nusikalstamumo rizikos vietų nustatymo žemėlapis.

Registrą valdytų Vidaus reikalų ministerija, tvarkytų–Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.

Ribotos prieigos duomenų bazėje būtų kaupiami duomenys apie asmenis, įtariamus ar nuteistus už seksualinius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus prieš vaikus. Viešoje duomenų bazėje siūloma kaupti duomenis apie nuteistuosius už tokius nusikaltimus. Tai būtų asmenį identifikuojantys duomenys - gimimo šalis, pavardė, vardas, motinos mergautinė pavardė, vietovės, kurioje šis asmuo gyvena, pavadinimas, nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo data, nuteistojo asmens nuotraukos.

Teisę gauti informaciją apie asmenį, įrašytą į ribotos prieigos duomenų bazę turėtų teismai ir kitos teisėsaugos institucijos, taip pat darbdaviai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys prieš leidžiant asmeniui dirbti su nepilnamečiais.

Seimo narės R. Šalaševičiūtės inicijuotas įstatymo projektas taip pat numato, kad vidaus reikalų ministerijos Generalinis policijos komisaras sukurs ir tvarkys seksualinių nusikaltimų rizikos žemėlapį. Jame būtų pateikiami naujausi duomenys apie vietas, kuriose yra ypač didelė nusikaltimų seksualinei laisvei ir apsisprendimui rizika.
Siūloma, kad šis žemėlapis visuomenei būtų skelbiamas Policijos komisariato interneto svetainėje. Tikimasi, kad toks žemėlapis padės užtikrinti vaikų saugumą ir turės prevencinę reikšmę.

Seimo teisininkai: prieštarauja Konstitucijai

Įvertinęs jau antrą patobulintą įstatymo projekto variantą, Seimo Teisės departamentas vėl rado Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų.

„Pasekmių atsiradimas asmeniui siejamas ne su jo kaltės įrodymu, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir teistumo atsiradimu, kaip tai numato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo bei Švietimo įstatymo nuostatos, o tiesiog su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos pradėjimu. (...) Manytina, jog teikiama nuostata galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui“,- sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.

Seimo teisininkai kritiškai vertina ir tai, kad duomenys apie asmenis, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas būtų nutrauktas, iš ribotos prieigos registro nebūtų panaikinami, o toliau tvarkomi.

„Tokio asmens duomenų neišbraukimas iš registro, disponavimas šiais duomenimis, taip pat tokių asmenų kontrolė, neigiamai įtakotų asmenų reputaciją, jų pasirinkimą ir galimybę dirbti, taip pat atsirastų kiti ribojimai, kurie turėtų būti taikomi išimtinai nuteistiems asmenims. Taigi, tokiam asmeniui, nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kiltų analogiški padariniai kaip ir teistam asmeniui“, – sako Seimo teisininkai. Jų nuomone, toks reguliavimas prieštarautų teisinės valstybės principui bei Konstitucijai.

Skaityti visą pranešimą