Žmogus neegzistuoja, tačiau turi aštuonis „Facebook“ profilius: eksperimentas atskleidė netikrų anketų mastą Lietuvoje

Ar interneto diskusijose matomi asmenys iš tikrųjų egzistuoja tikrovėje – šį klausimą dažnai kelia kritiški socialinių tinklų vartotojai. Statistikos departamento atliktos analizė leidžia daryti išvadas, kad Lietuvoje netikrų profilių yra nemažai.

Ieškojo netikrų vardų

Nors ekspertai įspėja, jog socialiniuose tinkluose, ypač karo metu, plinta nemažai dezinformacijos, kurią platina ir neautentiškos paskyros, ilgą laiką konkrečių to įrodymų nebuvo galima pateikti, nes itin sunku išsiaiškinti, ar profilis iš tiesų netikras.

Tačiau Statistikos departamento analitikų atliktas tyrimas atskleidė, kad bent jau „Facebook“, Lietuvoje populiariausiame socialiniame tinkle, apstu neegzistuojančių asmenų.

„Mūsų gauti rezultatai sufleruoja, kad tokios tikrovės neatitinkančios paskyros egzistuoja ir yra gana paplitusios“, – LRT.lt komentavo vienas iš tyrimą atlikusių Statistikos departamento atstovų.

Socialinių tinklų, ypač „Facebook“, duomenys neretai yra neviešinami, todėl norėdami atlikti tyrimą namuose, susidurtumėte su sunkumais. Statistikos departamentas pasinaudojo turima prieiga prie gyventojų registro duomenų – kitaip sakant, visų Lietuvos gyventojų vardų ir pavardžių sąrašo.

Pirmiausiai specialistai atrinko po 100 populiariausių lietuviškų vardų ir pavardžių ir sukūrė visų įmanomų jų kombinacijų sąrašą, iš viso 20 tūkst. variantų.

Paaiškėjo, kad nors kai kurios pavardės neegzistavo Gyventojų registre, t.y. žmogaus su tokia pavarde nebuvo, analitikai rado profilių su tokiu vardu ir pavarde feisbuke. Kai kurie tokie sintetiniai lietuviai turėjo net ne vieną, o ir aštuonias paskyras socialiniame tinkle.

Kas slypi už paskyrų?

Iš viso „Facebook“ turi apie 3 milijardus vartotojų visame pasaulyje ir tai yra populiariausias socialinis tinklas. Statistikos departamento atstovai sako, kad tyrimą apie netikrų paskyrų paplitimą atliko, nes siekė išsiaiškinti Lietuvos gyventojų naudojimosi socialiniais tinklais įpročius, tačiau pirmiausiai reikėjo išsiaiškinti, kaip dažnai feisbuko paskyros yra netikros.

Netikros paskyros neretai naudojamos informacinėse operacijose, pavyzdžiui, vadinamiesiems interneto troliams siekiant platinti ginčus kurstantį turinį internete. Tačiau LRT.lt kalbintas tyrėjas sako, kad atrastos neegzistuojančių žmonių vardais pridengtos paskyros neišsiskyrė politiniu turiniu.

„Dažniausiai tai buvo tuščios, nenaudojamos arba seniai nebeaktyvios paskyros. Paskyrų turinys – nekaltas, apolitiškas. Dažniausiai paskyros turėdavo mažai draugų <...>

Kaip galima paaiškinti tokių paskyrų egzistavimą? Gali būti, kad tai paaugliai, susikuriantys savo alter ego bendravimui su draugais. Gali būti ir suaugę asmenys, norintys anonimiškai stebėti naujienų srautą, nekurdami savo turinio. Galbūt nesusituokusi pora paskyrose romantiškai apsikeitė pavardėmis“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Kai kurios paskyros galėjo būti tikros, tik asmenvardžiai – ne tokie, kokie įrašyti registre, arba užsienyje gimę Lietuvos išeivių vaikai, ten ir gyvenantys.

Nepaisant to, pašnekovas sako, kad aptiktas netikrų paskyrų skaičius yra didelis. Vienu metu atsitiktinai atrinkus 22 neegzistuojančius asmenvardžius, 8 iš jų turėjo paskyras socialiniuose tinkluose, kitu atveju – 39 iš 106, taigi, proporcija buvo panaši atlikus ir daugiau tyrimų.

Socialinius tinklus tirti sunku

Anot Statistikos departamento tyrėjų, jie norėtų atlikti daugiau tyrimų apie socialinių tinklų naudojimą Lietuvoje, tačiau paaiškėjus, kiek daug paskyrų čia yra netikros, kyla sunkumų.

„Šis įrašas ir jo turinys gimė aiškinantis, su kokiomis kliūtimis galėtume susidurti, jei į eksperimentinės or oficialiosios statistikos uždavinius įtrauktume socialinių medijų raštingumo tyrimą, pavzydžiui, kokia dalis Lietuvos gyventojų naudojasi „Facebook“, koks tai procentas amžiaus, lyties, savivaldybių grupėse. Dabar matome, kad kliūčių tikrai gali kilti“, – sakė LRT.lt kalbintas Statistikos departamento atstovas ir pridūrė, kad analitikai dar nenusprendė, ar imsis tolesnių tyrimų.

Statistikos departamentas taip pat yra vykdęs valstybinių įstaigų paskyrų „Facebook“ stebėjimą. Neretai daryti išvadas apie socialinius tinklus sunku, nes duomenys neatskleidžiami.

„Facebook“ platformos duomenimis kartais yra ar bent jau buvo leidžiama naudotis mokslininkams, tačiau tokia galimybė, deja, nėra teikiama valstybės institucijoms. Tad patikimų, gausių ir lengvai analizuojamų duomenų neturime“, – LRT.lt sakė Statistikos departamento atstovas.