Žalimas mano, kad EK galėjo viršyti savo kompetenciją: dėl Kaliningrado tranzito kyla daugiau neaiškumo

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, teisininkas Dainius Žalimas mano, kad Europos Komisija (EK), pateikusi išaiškinimą dėl Rusijos tranzito į Kaliningradą ribojimus, galėjo sukurti naujas taisykles, o tai, anot jo, yra galimas tam tikrų teisės aktų aiškinimo principų pažeidimas.

EK naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams. Šis sprendimas Lietuvoje buvo sutiktas kritiškai. Ekspertai tikino, kad Maskva tai įvertins kaip silpnumo ženklą, kiti rėžė – tai yra diplomatinė Lietuvos valdžios kapituliacija.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos ir EK atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui.

Penktadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje buvęs KT pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius D. Žalimas teigė manantis, kad EK, aiškindama reglamento dėl sankcijų Rusijai, susijusių su Kaliningrado tranzito ribojimu, taikymą, galėjo viršyti savo kompetenciją.

„Komisija negali formuluoti tokių taisyklių, kurių nėra reglamente. Ji gali paaiškinti, jei kyla dviprasmybių, neaiškumų, jei yra spragų, kurias galima užpildyti.

Aš į tą išaiškinimą žiūriu taip, kad, jeigu tą išaiškinimą suprantame tokiu būdu – ir kaip dauguma supranta, ir Lietuvos pozicija čia yra dabar tokia, ir apskritai kitų valstybių pozicija yra tokia – kad geležinkeliais vežant prekes iš vienos Rusijos teritorijos į kitą, negalioja tie apribojimai, kurie nustatyti reglamente. [...] Mano požiūriu, komisija šitoje vietoje pažeidė esminę teisės aiškinimo taisyklę, kad negali formuluoti naujų taisyklių, kurių nėra aiškinamame teisės akte, šiuo atveju – reglamente“, – dėstė D. Žalimas.

„Reglamentas nedaro jokių išimčių dėl geležinkelio transporto, reglamentas nesuteikia leidimo vežti tas prekes tarp dviejų Rusijos dalių. Jeigu suprastume reglamentą taip, koks jis buvo iki šiol, tai atsakymas yra pakankamai aiškus – draudimas vežti prekes per Europos Sąjungos teritoriją yra taikomas visais atvejais, nesvarbu, koks yra galutinis tų prekių tikslas“, – pridūrė jis.

Teisininkas stebėjosi, kad, pagal naują EK išaiškinimą, sankcionuotų prekių tranzitas į Kaliningradą galimas geležinkeliais, bet ne keliais.

Buvęs KT pirmininkas pažymėjo, kad nuostabą kelia ir tai, jog pasirinktos sankcionuoti ir riboti tik dalis tranzitu į Kaliningradą ir iš jo gabenamų prekių.

„Jeigu bendras sankcijų tikslas yra sumažinti Rusijos karinę, politinę, ekonominę galią, kuri yra naudojama agresijai prieš Ukrainą, tai tas prekių diferencijavimas neatlaiko jokios logikos“, – kalbėjo D. Žalimas.

Teisininkas atkreipė dėmesį į EK aiškinimą dėl 3 metų vidurkio kvotos, kuri bus taikoma sankcionuotoms prekėms į ir iš Kaliningrado.

„Neaišku, iš kur komisija ima tokį dydį, nes pati komisija to dydžio išaiškinime nenurodo, pačiame reglamente tokio dydžio nėra“, – kalbėjo D. Žalimas.

Jo teigimu, tokia norma užprogramuoja galimą konfliktą, jei, tarkime, Rusija nesutiks su Lietuvos reikalavimu laikytis numatytų kvotų į Kaliningradą gabenamoms prekėms.

D. Žalimas kartu ragino suprasti, kad, nors viešai kalbama apie tai, kad EK išaiškinimas dėl tranzito į Kaliningradą ribojimo, galioja visai ES, bet iš tikrųjų gairės skirtos Lietuvai, kadangi jose kalbama apie prekių vežimą geležinkeliais, o tokia vėžė eina būtent per Lietuvą.

„Šiuo aiškinimu ne pasiekta daugiau aiškumo, ne visiems pasidarė aišku, o atvirkščiai – įnešta daugiau neaiškumo“, – reziumavo teisininkas.

Advokatas: kad ir kas buvo ar nebuvo sutarta kuluaruose, tai turi būti teisiškai įforminta

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, advokatas Gintautas Bartkus teigė, kad EK gaires dėl Kaliningrado tranzito vertina kaip nevykusį bandymą įnešti daugiau aiškumo sankcijų Rusijai taikyme.

„Politinis sprendimas dėl sankcijų, [...] koks jis bebūtų, privalo būti teisiškai tinkamai įformintas. Kitaip sakant, tai kad kažkas kuluaruose galbūt kažką susitarė, o gal ir nesusitarė, mes nežinom, vis tiek tai turi būti vienu ar kitu būdu teisiškai įforminta“, – pabrėžė G. Bartkus.

Teisininkas pažymi, kad sankcijų režimą nustato reglamentas, kurį tvirtina ES Taryba ir ji turėtų priimti sprendimą.

„Sankcijų pats režimas yra painus ir sudėtingas, bet sankcijos visada gali būti daiktams ir gali būti veiklai. Gairėse minimas paaiškinimas dėl tranzito referuoja į reglamento straipsnį, kuris draudžia Rusijos bendrovėms gabenti krovinius visur, visoje ES, nes tai yra sankcija transporto sektoriui. Yra dvi išimtys: pirmoji – pašto paslaugoms, antroji – Kaliningradui“, – sakė G. Bartkus.

Anot jo, painiava kyla, kai EK pareiškia, kad geležinkelio transportui tranzite į Kaliningradą speciali tvarka, kokia yra numatyta transport keliams, nėra taikoma.

„Ji netaikoma, bet ir negali būti taikoma, nes kelių ir geležinkelio transportas yra du skirtingi dalykai. Kadangi gabenime geležinkeliu įsitraukia „Lietuvos geležinkelių“ teikiamos paslaugos, tai net negali būti kalbos apie tokį pati režimą“, – tvirtino G. Bartkus.

Auštrevičius: EK išaiškinimu žengtas žingsnis atgal

Europarlamentaras, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius, kaip ir kiti spaudos konferencijos dalyviai, tvirtino, kad EK išaiškinimu dėl Kaliningrado tranzito peržengė savo kompetencijos ribas.

„Kaliningrado regionas nėra nei boikotuojamas, nei izoliuotas, ir turi būti neleidžiamas sankcionuotų prekių tranzitas. Reikalinga politinė drąsa sankcijas stiprinti, o ne silpninti, o šiuo antruoju išaiškinimu žengiamas žingsnis būtent ta linkme, ir panašu, kad šiuo atveju EK peržengė savo kompetencijos ribas“, – tvirtino P. Auštrevičius.

Europarlamentaro manymu, EK pakeitus sprendimą dėl Kaliningrado tranzito ribojimo, ES neatsilaikė „informaciniam terorizmui iš Rusijos pusės“.

„Deja, bet ES nesugebėjo atsilaikyti prieš informacinį terorizmą iš Rusijos pusės. Jie suformulavo kaltinimus ES boikotu, ypatingu sąlygų bloginimu ir pradėjo vystyti politinį lobizmą, jis davė vaisių, nes kai kurios institucijos, konkrečiai – EK, ir kai kurios šalys narės – nebūtinai priskirčiau Lietuvą joms – buvo pakankamai pasiruošusios pradėti pokalbius, išaiškinimus pasiaiškinimus, kurie virto antrosiomis gairėmis“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Kreipėsi į Landsbergį, Sinkevičių

Spaudos konferencijos pabaigoje Liberalų sąjūdžio atstovas, parlamentaras Raimundas Lopata tvirtino, kad iš esmės Lietuva gali nevykdyti EK gairių dėl Kaliningrado tranzito.

„Lietuva gali nevykdyti gairių ir prašyti išaiškinimo, klausiant iš kur kyla galia Europos Komisijai leisti vežti sankcionuotas prekes geležinkeliu, nevykdyti gairių, laukiant išaiškinimo Europos Vadovų Taryboje“, – pažymėjo jis.

R. Lopata teigė, kad kartu su europarlamentaru P. Auštrevičiumi su klausimais apie EK gaires kreipėsi į užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį.

„Kreipėmės asmeniškai į mūsų užsienio reikalų ministrą, kad šie klausimai būtų užduoti Europos Komisijai ir mes gautume atsakymus.

Norėtume taip pat, kad būtų suorganizuotas EK ir Lietuvos atstovų susitikimas šiuo klausimu, kurį galėtų suorganizuoti Užsienio reikalų ministerija“, – pažymėjo liberalas.

Anot jo, susitikime su EK atstovais galėtų dalyvauti ir teisininkai D. Žalimas, G. Bartkus.

Pasak R. Lopatos, politikai minėtais klausimais taip pat kreipėsi ir į Lietuvos deleguotą eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.

„Jei Lietuvos Vyriausybė nesikreips (į EK – LRT.lt), tai kreipsis europarlamentarai, Seimo nariai į EK su šiais klausimais ir bandys organizuoti susitikimą su EK“, – pažymėjo R. Lopata.