Žalimas apie tai, kaip užtikrinti Putino ir Lukašenkos baudžiamąją atsakomybę: būtina kuo greičiau steigti tarptautinį tribunolą

Prieš 2 metus 185

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą pasekmių. Joje yra nuostata dėl būtinybės kuo greičiau steigti tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos aukščiausiai politinei ir karinei vadovybei teisti. Vilniuje šiandien bus diskutuojama, kaip užtikrinti Rusijos ir Baltarusijos vadovų Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos individualią baudžiamąją atsakomybę už karo nusikaltimus Ukrainoje.

Per konferenciją didžiausias dėmesys bus skiriamas specialaus tribunolo idėjai aptarti. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekano, profesoriaus Dainiaus Žalimo teigimu, tribunolo įsteigimas reikalingas tam, kad nepasikartotų tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje.

„Toks tribunolas, visų pirma, reikalingas tam, kad nepasikartotų tai, kas dabar vyksta. Tribunolo uždavinys nuteisti tuos, kurie agresyvų karą planuoja, įsako jį vykdyti ir jį įgyvendina. Aš turiu omenyje valstybės lyderius, politinius lyderius, taip pat karinius lyderius. Dar vienas dalykas, kuris yra reikšmingas, kai tribunolas neišvengiamai vertina agresiją, kuo ji skiriasi nuo kitų nusikaltimų, čia reikia vertinti motyvus ir idėjas, kurios yra kaip agresijos pagrindas, kuriomis vadovaujantis tas karas yra vykdomas. Ką mes dabar visi matome? Kad visas pasaulis pramiegojo, Rusija dabar yra tokia nusistovėjusi, gana eklektiška, bet savotiška ideologija, kurią galima vadinti savotiška sovietizmo ir nacizmo mišiniu, ją tribunolas taip pat turėtų vertinti kaip keliančią grėsmę visoms šiuolaikinės civilizacijos vertybėms. Gal plačiau ji yra žinoma kaip rusų pasaulio ideologija, kuri teigia, kad rusai yra viršesni už kitas tautas, ukrainiečiai ir baltarusiai išvis neturi teisės egzistuoti, kad Rusija turi kažkokias išskirtines teises į buvusios Sovietų Sąjungos teritorijas. Ji taip pat persmelkta neapykanta bet kam, kas kertasi su šios ideologijos postulatais“, – kalbėjo D. Žalimas.

Profesorius mano, kad pagrindinis dalykas, ko reikia, kad tribunolas atsirastų, yra valstybių susitarimas. Tai, pašnekovo manymu, reikia padaryti kuo greičiau, nes tikėtis taikos su agresoriumi neverta.

„Reikia valstybių susitarimo. Tam ir skirta ši konferencija, kad toks valstybių susitarimas atsirastų. Tas valstybių susitarimas gali būti įtvirtintas daugiašale tarptautine sutartimi, kaip, pavyzdžiui, buvo dėl Niurnbergo tribunolo. Apskritai ši konferencija yra įkvėpta 1942 metų 9 valstybių deklaracijos, kada niekas apie Niurnbergo tribunolo realumą negalvojo. Prasidėjus plataus mąsto agresijai vasario pabaigoje, žymiausi teisininkai, kurie yra atvykę į Vilnių ir specializuojasi tarptautinėje baudžiamojoje teisėje, jie pasirašė deklaraciją su žymiausiais politiniais įvairių šalių lyderiais, visuomeniniais lyderiais, kad būtent valstybės yra raginamos sudaryti tarptautinę sutartį siekiant tokį tribunolą įsteigti. Reikėtų tiesiog bendros valios. Aš suprantu, kad tai labai sunku pasiekti. Ko gero, čia reikia nugalėti inercinį požiūrį, kad su agresoriumi yra įmanoma kokia nors taika kompromisinėmis sąlygomis. Reikia suprasti, kad tai nėra karas prieš Ukrainą, tai kažkuria prasme karas prieš mūsų civilizaciją. Tikėtis, kad kompromisinė taika gali lemti ilgalaikę ramybę pasaulyje, nebeverta, todėl reikalingas tribunolas ir reikia įtikinti kuo daugiau įtakingiausių valstybių“, – teigia VDU profesorius.

Teisingumo viceministrė Gintarė Grigaitė-Daugirdė sako, kad toks tribunolas labai svarbus dėl to, kad jis leistų teisti konkrečius asmenis, kurie yra atsakingi už karo nusikaltimus.

„Kuo išskirtinis agresijos nusikaltimas ir kuo jis skiriasi nuo kitų tarptautinių nusikaltimų, kad už jį gali būti teisiami tik aukščiausio lygmens vadovai? Mes kalbame tiek apie politinę vadovybę, tiek apie karinę vadovybę. Mes visi suprantame, kad baisiausias tarptautinės agresijos nusikaltimas negimsta paprastų žmonių galvose. Jis gimsta ir yra planuojamas aukščiausio lygmens vadovų, kurie labai aiškiai žino ideologinį pagrindą. Todėl labai svarbu, kad mes kalbame apie baudžiamosios atsakomybės būtinybę. Jau Niurnbergo tribunole buvo aiškiai pasakyta, kad tarptautinius nusikaltimus vykdo ne tokie abstraktūs susivienijimai, kaip valstybės, o konkretūs žmonės. Todėl kalbėti apie konkrečių asmenų, kurie yra atsakingi už agresiją prieš Ukrainą, baudžiamosios atsakomybės galimybes yra labai svarbu. Tik valios telkimas gali mums padėti išjudėti šiuo sunkiu klausimu“, – tikina viceministrė.

Paklausta, kaip ketinama nubausti karo nusikaltėlius, jei jie niekada neišvyks iš šalies, G. Grikaitė-Daugirdė tikina, kad tokiu atveju itin svarbus taptų šalių bendradarbiavimas.

„Jeigu būtų oficialus Ukrainos prašymas, kurio, aš manau, mes tikrai sulauksime, tada mes kalbame apie tarptautinės sutarties būtinybę. Kartu su tarptautine sutartimi turėtų būti patvirtintas ir tribunolo steigimo dokumentas, apibrėžiantis jurisdikciją, procedūrines taisykles, galimybę arba negalimybę šiuos asmenis teisti už akių, aptarti nuosprendžių įgyvendinimo klausimai, valstybių bendradarbiavimo klausimai. Jeigu kalbėtume apie tai, kad jie niekada neišvažiuos iš savo šalies, labai svarbu kalbėti apie valstybių bendradarbiavimą. Jeigu taip atsitiktų, kad jie išvažiuotų, labai svarbu, kad valstybės bendradarbiautų, sulaikytų tokius asmenis ir juos perduotų. Kaip žinia, tyrimas yra pradėtas ir Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme, bet mes ten kalbama apie karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, o dėl agresijos – labai gaila, bet Tarptautinis Baudžiamasis Teismas šiuo metu tokios jurisdikcijos neturi. Jei neišvažiuotų, pagrindinė prielaida tokius asmenis teisti, fiziškai jiems būnant tribunole arba Baudžiamajame. Paprastai nagrinėjant teismo praktiką yra akivaizdu, kad tam tikri aukščiausiojo lygio vadovai teisme atsiduria po to, kai su valstybe yra sudaromi konkretūs susitarimai dėl asmenų perdavimo. Tai režimo pasikeitimas yra esminė prielaida tam, kad dabartiniai aukščiausiojo lygmens vadovai, kurie atsakingi už nusikaltimus, fiziškai atsidurtų tarptautinėse teisinėse institucijose“, – sako G. Grigaitė-Daugirdė.

Lietuva šioje konferencijoje ketina priimti ir Vilniaus komunikatą. Teisingumo viceministrės teigimu, pagrindinis jo tikslas – parodyti, kad dar yra neišnaudotų teisinių būdų, kuriais būtų galima sustabdyti agresiją.

„Vilniaus komunikato reikšmė yra labai didelė, todėl labai svarbu parodyti, kad apie tai diskusija vyksta. Labai svarbu atspindėti tas idėjas, apie kurias mes šiandien kalbėsime: akademikų ir tarptautinės viešosios teisės atstovų, aš kalbu apie profesionalus, dirbančius tribunole, apie buvusius politikus, kurie nuosekliai dirba su Rusijos vykdomų nusikaltimų atsakomybės poreikio sklaida. Labai svarbu parodyti šių žmonių matymą, pasakyti, kad yra dar neišnaudotų teisinių būdų, kurie gali būti kuriami. Reikia suprasti, kad mūsų civilizacija patyrė ir išgyvena brutalų iššūkį, todėl svarbu ne tik naudotis teisinėmis priemonėmis, kurios jau egzistuoja, bet suprantant, kad yra kliūčių, įjungti tam tikrus teisinius mechanizmus ir galvoti apie galimybę kurti naujus, nes tarptautinė viešoji teisė tuo ir yra unikali, kad ją kuria valstybės. Jeigu mes turime bendrą valstybių matymą, turime valstybių vienybę telktis prieš brutalų agresijos nusikaltimą, turime siekti, kad tai nepasikartotų, nes jeigu mes neveiksime dabar, mes negalime būti tikri dėl savo saugumo“, – teigia teisingumo viceministrė G. Grigaitė-Daugirdė.

VDU Teisės fakulteto dekano teigimu, vien Lietuvos pastangų neužteks, kad tribunolo idėja būtų įgyvendinta. Tam reikia telkti įtakingiausias Europos ir Amerikos valstybes.

„Kuo daugiau šalių, tuo geriau. Be abejo, pirmiausia reikia turėti omenyje visas įtakingiausias Europos valstybes, Šiaurės Amerikos valstybes. Tam tikri procesai jau vyksta, nereikia norėti, kad jie įvyktų labai greitai. Aš priminsiu, kad nuo pirminės Niurnbergo tribunolo idėjos iki paties tribunolo praėjo 3–4 metai. Taip pat labai priklauso nuo to, kaip klostysis paties karo veiksmai. Tačiau pirmieji žingsniai nuteikė viltingai, turiu omenyje, kad tribunolo idėja jau yra apsvarstyta Europos Parlamento kai kuriuose komitetuose. Visiškai neseniai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, Europos Tarybos institucija, vienijanti visų šalių parlamentarus, išreiškė labai aiškią paramą šiai idėjai, kad nedelsiant, kuo greičiau būtų steigiamas toks tribunolas. Įskaitant tai, kad plataus masto karo veiksmai prasidėjo visai neseniai ir pačiai idėjai yra tik keli mėnesiai, tai yra jau pakankamai daug“, – sako D. Žalimas.

Parengė Miglė Valionytė

Skaityti visą pranešimą