Prieš 1 metus
224
Trečiadienį Vyriausybę pasieks vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotas įstatymo projektas dėl migrantų apgręžimo politikos pasienyje įteisinimo. Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius LRT RADIJUI teigia, jog būtina harmonizuoti šiuo metu galiojančius įstatymus ir aiškiai reglamentuoti, kokiu būdu užsieniečiai gali pakliūti į Lietuvą.
„Barjeras atlieka savo vaidmenį ir migrantų srautas yra ženkliai sumažėjęs, bet reglamentuoti situaciją, mūsų manymu, yra būtina, nes vėlgi kalbame apie toliau besitęsiantį migrantų antplūdį. Dviejų įstatymų – Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo – harmonizavimas esant ekstremaliai situacijai yra būtinas“, – tvirtina A. Abramavičius.
„Būtent įstatymu būtų numatyti ir tam tikrų žmogaus teisių ir laisvių apribojimai, kaip ir nurodyta Konstitucijoje, todėl šis veiksmas taip pat yra siejamas su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu dėl tam tikrų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo neatitikimų 2013 m. Laikinosios apsaugos direktyvai.
Tokiu atveju mes labai aiškiai reglamentuotume, kokiu būdu užsieniečiai gali pakliūti į Lietuvą ir pateikti prašymą prieglobsčiui, ir kokiu būdu vyktų neįleidimo procedūra ir jie būtų grąžinami į šalį, iš kurios atvyko“, – priduria viceministras.
Paklaustas, kaip vertina žmogaus teisių gynėjų kritiką, jog įstatymo projektas yra nesuderinamas su Lietuvos įsipareigojimais Bendrijai, A. Abramavičius patikina, jog įstatymas atitinka visas tarptautinės teisės normas.
„Jeigu pasinagrinėtume visų Europos teisės aktų, taip pat ir Pabėgėlių konvencijos atitikimą mūsų projektui, tai tikrai mes rastume, kad jis atitinka visas tas teisės normas, nes visos jos kalba apie tam tikras galimas išlygas, galimus nukrypimus būtent ekstremalios ar nepaprastosios situacijos metu“, – teigia politikas.
A. Abramavičius priduria, jog įstatymo projektas kol kas yra tik Vyriausybės teikimo stadijoje, tačiau jį svarstant Seime, Seimo Žmogaus teisių komitetas tikrai galės pareikšti visas savo pastabas.
LRT RADIJO kalbintas advokatas Petras Ragauskas pabrėžia, jog tokį migrantų apgręžimo politiką įteisinantį įstatymą galima vertinti dvejopai.
„Vienas dalykas – iš tikrųjų Užsieniečių teisinės padėties įstatymas taiso padarytas tam tikras klaidas, toli gražu ne visas, bet tam tikras taiso. Tai čia, be abejo, yra pliusas ir privalumas, atsižvelgiama į Europos Teisingumo Teismo sprendimus, turbūt tarp eilučių ir į kai kuriuos kitus sprendimus.
Bet kartu yra kuriamos tarsi ir prielaidos, kaip čia bandė viceministras pasakyti, įteisinti, įstatymu reglamentuoti tai, kas iš tikrųjų, tiesą sakant, yra nepagrįsta pagal Europos Sąjungos teisę ir neteisėta“, – sako teisininkas.
P. Ragauskas primena, jog pagal Šengeno sienų kodeksą, „asmuo, kuris nelegaliai kerta sieną ir neturi teisės pasilikti valstybės narės teritorijoje, turi būti sulaikomas ir jam turi būti taikomos tam tikros procedūros dėl jo pašalinimo iš jį priimančios valstybės“.
„Tai yra būtent formalios procedūros, ne kažkoks apgręžimas ir taip toliau“, – pabrėžia jis.
Be to, kaip aiškina teisininkas, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas skelbia, jog „užsieniečiams, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką, jeigu nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinio nusižengimo teiseną, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka, perduoda juos tos valstybės, iš kurios teritorijos jie neteisėtai pateko į Lietuvą, įgaliotiems atstovams“.
„Jokio apgręžimo, kaip po tokio, daryti negalima – tu negali jų tiesiog išstumti iš valstybės teritorijos, tu turi juos perduoti. Tokia procedūra yra galima, bet turi būti perdavimas“, – akcentuoja P. Ragauskas.
„Pas mus Baudžiamasis kodeksas gana aiškiai ir vienareikšmiškai numato atsakomybę už neteisėtą sienos kirtimą. Tam, kad būtų įvertinta, kad nėra pagrindo baudžiamajai atsakomybei, irgi turi būti atliekami tam tikri veiksmai, kurių pareigūnai ten prie sienos akivaizdžiai neatlieka.
(...) Tai mes patys pažeidinėjame tiek ir savo įstatymą, tiek ir Europos Šengeno sienų kodeksą su tokia tvarka, kokią įteisiname. Leisiu sau tokį terminą [pasakyti] – mes įvedame „teisinę šizofreniją“ tam tikrą. Vienas įstatymas vienaip nustato, kitas – kitaip“, – teigia LRT RADIJO pašnekovas.
Vidaus reikalų viceministras su tokia pozicija sako nesutinkantis.
„Jokios „teisinės šizofrenijos“ iš tikrųjų nėra ir visos teisinės normos yra suderintos, taip pat ir su Šengeno sienų kodeksu, kuris labai aiškiai reglamentuoja, kad valstybė gali imtis veiksmingų priemonių viešajai tvarkai ir nacionaliniam saugumui apsaugoti masinio antplūdžio būdu.
(...) Galimos išlygos taip pat ir pagal ES Teisingumo Teismo atskirus sprendimus: tiek byloje su Ispanija, tiek byloje su Makedonija yra numatyti tam tikri atvejai, kai buvimas pasienio ruože masinio antplūdžio būdu yra traktuojamas kaip neįleidimas. Tokių precendentų tikrai yra ES ir Lietuva čia nieko naujo neišrastų“, – tvirtina A. Abramavičius.
Politikas taip pat pažymi, jog panašias tvarkas nacionaliniu įstatymu yra įteisinusi ir Estija, Suomija, tą ruošiasi daryti ir Latvija. „Todėl mes einame bendrame europiniame, regioniniame kontekste“, – teigia jis.
Kaip anksčiau pranešė ELTA, trečiadienį Vyriausybę pasieks dar lapkritį parengtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje.
Vidaus reikalų ministerija siūlo įstatymu įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu į šalį neįleisti užsieniečių, kurie pažeidžia valstybės sienos kirtimo tvarką.
Siekiant užtikrinti žmogaus teises, įstatymo projekte numatytas individualus užsieniečių, kertančių valstybės sieną, pagalbos poreikio įvertinimas ir pagalbos suteikimas.
Įstatymą inicijavusi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė pažymi – jei įstatymo projektui būtų pritarta, Lietuva nebūtų pirmoji valstybė šią priemonę perkėlusi į nacionalinę teisę.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
English (US) ·