Vyriausybė nelinkusi detalizuoti įstatymo projekto poreikio dėl brigados dislokavimo Lietuvoje: šiame etape komentarai ankstyvi

Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijoms gavus pirminį įstatymo projektą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, abi institucijos teigia šiuo metu vertinančios jo turinį. Vis tik, viešojoje erdvėje kilus diskusijos dėl įstatymo projekto poreikio, tiek ministerijos, tiek ir Vyriausybė savo pozicijos detalizuoti neskuba – pasak jų, kol kas komentarai yra ankstyvi, todėl apie sprendimus ir projekto poreikį bus pranešta tik pasirinkus sutartą kelią.

„Taip, toks dokumentas gautas, bet ministerija viešai dalintis darbiniais dokumentais negali. Infrastruktūros projektams reikalingi įstatymai jau priimti, o juos papildantys įstatymai yra ruošiami. Kai bus priimti nauji sprendimai, ministerija būtinai apie tai paskelbs“, – nurodoma Eltai perduotame KAM komentare.

Pirminis įstatymo projektas dėl Vokietijos brigados dislokavimo ministerijoms buvo perduotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyva. URM nurodo, kad projektas šiuo metu yra analizuojamas bei tikimasi už tai atsakingų institucijų aktyvios lyderystės.

„Šiuo metu jį analizuojame. Tačiau Užsienio reikalų ministerija paprastai sveikina visas iniciatyvas, kurios skatina Vokietijos karinio buvimo Lietuvoje didesnę ir greitesnę plėtrą bei tikisi už tai atsakingų institucijų aktyvios lyderystės. Tikime, kad visos Lietuvos institucijos ir pareigūnai jau vienodai supranta Sąjungininkų brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje svarbą bei padarys viską, kas nuo jų priklauso, jų atsakomybių srityse, kad šis tikslas būtų kuo greičiau realizuotas“, – Eltai perduotame komentare nurodė Užsienio reikalų ministerijos (URM) komunikacijos atstovai.

Savo poziciją dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje įstatymo projekto kol kas nėra linkęs plačiau pakomentuoti ir Ministrų kabinetas. Pasak Vyriausybės komunikacijos departamento, šiame etape komentarai yra per ankstyvi, todėl sprendimo motyvai bus paaiškinti tik pasirinkus vienokį ar kitokį sutartą kelią.

„Šis pirminis projektas pateiktas diskusijai įprasta darbo tvarka, kol kas jis nėra registruotas, taip pat nėra priimtas sprendimas dėl jo registravimo, todėl išsamesni komentarai šiame etape būtų per ankstyvi – tokio pobūdžio darbinės diskusijos įvairiais klausimais Vyriausybėje vyksta nuolatos. Kai jos bus baigtos, šio projekto atžvilgiu pasirinkus vienokį ar kitokį sutartą kelią, sprendimo motyvai bus paaiškinti“, – nurodoma Vyriausybės komentare.

ELTA primena, kad NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas praėjusią savaitė teigė perdavęs tiek URM, tiek KAM pirminis įstatymo projektą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Politiko teigimu, šiuo metu tikslas yra, jog vykdomoji valdžia įsivertintų, ar toks įstatymas yra reikalingas. NSGK pirmininkas taip pat vylėsi, kad su ministerijomis jau po Naujų metų bus apsitarta, ar jos matytų šio įstatymo poreikį.

Kiek anksčiau specialaus įstatymo, kuriuo būtų užtikrintos tinkamos sąlygos Vokietijos brigados dislokavimui, būtinybe suabejojo prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo manymu, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) iniciatyva neįtvirtina Lietuvos įsipareigojimo Berlynui, bet veikiau priešingai – kelia papildomų klausimų partneriams.