VU rektorius apie matematikos egzamino rezultatus: mokykla turi keisti paradigmą

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas teigia, kad šių metų matematikos valstybinio egzamino rezultatai rodo būtinybę keisti mokyklų programas, o neišlaikiusiuosius egzamino ragina neprarasti motyvacijos ir ieškoti galimybių stoti į aukštąsias mokyklas.

Prof. R. Petrauskas pirmiausia ragina neišlaikiusiuosius egzamino neprarasti motyvacijos.

„Tikrai norėčiau palinkėti neprarasti motyvacijos, čia tikrai dar daug ką galima padaryti. Visų pirma dar galioja tokia tvarka, kad ir neišlaikius matematikos, galima rinkti valstybės nefinansuojamą vietą, universitetuose tikrai po to vyksta rotacijos ir galima, pasirinkus norimą specialybę, tikėtis studijuoti ir valstybės finansuojamoje vietoje.

Tiems, kuriems jau būtinai reikalinga matematika, kur ji sudaro balo dalį, tai vis tiek yra galimybė perlaikyti egzaminą. Aš tikrai noriu pasakyti, kad gyvenimas nesibaigia su egzaminu“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ pabrėžia VU rektorius.

Aš tikrai noriu pasakyti, kad gyvenimas nesibaigia su egzaminu.

Pašnekovas nurodo, kad ši situacija iškelia kitą svarbesnį dalyką valstybiniu mastu – būtinybę mokykloms keisti jų paradigmas.

„Man atrodo, mes šitoje diskusijoje pernelyg koncentruojamės į egzaminą ir į matematikos egzaminą. Su visu pripažinimu, kad matematika ir jos egzaminas yra svarbu, vis dėlto mes turime kalbėti ne apie egzaminą, o apie įgūdžius. Tai kalbant apie matematiką, galimybės spręsti kažkokias problemas, mes tą stebime absolventus, jaunąją kartą, tikrai matau, kad ne mažiau reikalingi kiti įgūdžiai – raštingumas, teksto suvokimo įgūdis, kalbų – ne tik anglų, bet ir kitų – mokėjimas. Kažkuria prasme man atrodo, kad mokykla tikrai turi keisti paradigmą ir pradėti mokyti to, ko reikia tame kintančiame gyvenime“, – mano jis.

Kažkuria prasme man atrodo, kad mokykla tikrai turi keisti paradigmą ir pradėti mokyti to, ko reikia tame kintančiame gyvenime.

Viena problema, kurią išskiria VU rektorius, – aktualių įgūdžių mokymas ir drąsos kelti klausimus skatinimas.

„Egzaminai, žinių patikrinimas, kaip jis yra daromas, yra reikalingas, <...> tačiau visa tai prasideda nuo programų. Ko mes norime iš mokyklos vis dėlto? Koks yra lūkestis? Tai visų pirma lūkestis yra ne išmokimas tų pilnų paruoštų atsakymų, <...> bet vis dėlto turime mokyti tokių dalykų, kurių tikrai reikės gyvenime. Išmokti atpažinti, kelti klausimą. Mes dažnai stebėdami užsienio ir lietuvius studentus iki šiol matome skirtumą tarp tokios drąsos kelti klausimą, kartais patį paprasčiausią klausimą, problemą įžvelgti. Tai iš mokyklos labai norime, kad tas dalykas išeitų“, – tvirtina R. Petrauskas.

LRT.lt primena, kad 35 procentai jaunuolių, neišlaikę matematikos egzamino negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas universitetines studijas.