„Viskas ten jau pražuvę ir išdraskyta“: gyventojai baiminasi dėl darbų prie Didžiulio ežero, aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą

„Tie nendrynai, kur paukščiai peri, viskas ten jau pražuvę“, – taip apie vykdomus Didžiulio ežero pakrantės darbus sako Alytaus rajono gyventoja Rima. Vietiniai gyventojai nerimauja, kad darbai vykdomi be leidimo ir daro žalą gamtai. Pasak aplinkosaugininkų, darbai atliekami pažeidžiant aprašą, todėl yra sustabdyti, o šiuo metu vyksta tyrimas.

Į LRT.lt portalą kreipėsi Alytaus rajono Daugų miestelio gyventoja Rima, ji pasakojo apie privataus asmens vykdomus Didžiulio ežero pakrantės kasimo darbus. Pasak Rimos, kasimo darbai vyksta valstybei priklausančioje žemėje.

„Ne mažą gabalėlį – šimtus metrų nukasė. (...) Ne tik ežero krantą gilino, bet ir toliau, aišku, viską išlygino plokščiai“, – LRT.lt pasakojo Rima.

Ji taip pat sunerimusi dėl ežero augalų ir čia gyvenančių gyvūnų – Rimos teigimu, kasant išdraskytas nendrynas, paukščių perėjimo vietos, ežero dugnas. Anot Daugų gyventojos, ežeras pilnas saugomų rūšių žvėrelių ir žuvų, o šalia yra didžiojo baublio buveinė ir perėjimo vietos.

„Tie nendrynai, kur paukščiai peri, viskas ten jau pražuvę. (...) Mes nesuprantame, kas čia bus vykdoma toliau, ar plėsis pramogos, ar kas, tada visiems paukšteliams jau tikrai...“ – apgailestavo Rima.

Dėl vykdomų darbų miestelio gyventoja kreipėsi ir į seniūniją, tačiau, kaip teigė ji, seniūnė apie vykdomus kasimo darbus negalėjo nieko pasakyti, nes apie situaciją nežinojo.

„Kaip privatus asmuo, niekam nežinant, tiek tos pakrantės nukasė, nelabai suprantu“, – stebėjosi Rima.

Nors buvo informuota, kad leidimai darbams suteikti, Rima piktinosi, kad niekas negalėjo atsakyti, kokiems tiksliai darbams šie leidimai duoti.

„Mūsų žiniomis, tokios apimties darbams turėtų būti tikriausiai ir projektas, bet jo tikriausiai nėra, nes niekas apie jį nenori net kalbėti. (...) Nemanau, kad tokios apimties darbams [duotas leidimas], negali būti, kad tokie gabalai, kad šitiek suniokota pakrantės... Net reljefas buvo pakeistas. Čia išlygino viską, padarė plokščią“, – svarstė Rima.

Vyksta tyrimas, darbai sustabdyti

Daugų seniūnė Irma Kašėtienė portalui LRT.lt komentavo, kad seniūnija negavo kreipimosi dėl leidimo vykdyti darbus ežero pakrantėje.

„Buvo kviesti aplinkosaugininkai, ir dabar vyksta tyrimas, ar teisėtai atliko darbus, ar neteisėtai“, – informavo I. Kašėtienė.

Kaip komentare LRT.lt nurodė Aplinkos apsaugos departamentas, pranešimą dėl vandens telkinio tvarkymo darbų pateikė Alytaus rajono savivaldybės administracija. Anot departamento, dokumentai buvo parengti pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašą.

„Aplinkos apsaugos departamento Alytaus valdybos pareigūnai darbus sustabdė 2023 metų sausio 2 dieną, nustatę, kad darbai atliekami pažeidžiant Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo reikalavimus“, – rašoma departamento atsakyme.

Komentare taip pat priduriama, kad „šiuo metu Alytaus valdybos pareigūnai atlieka tyrimą ir detalesnę informaciją galės pateikti jį baigę“.

Portalas LRT.lt taip pat susisiekė su darbus vykdančia įmone, tačiau jos vadovas situacijos nekomentavo.

Kai kuriais atvejais žala gamtai gali būti negrįžtama

Nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ direktorius, gamtos apsaugos ekspertas Žymantas Morkvėnas teigė praktikoje susiduriantis su įvairiais atvejais, kai pažeidžiama gamta. Anot jo, nors pažeidėjas sumoka baudą, padaryta žala gamtai nekompensuojama.

„Eurais neužklijuosi pakrantės. (...) Tai tikrai ne vienų, ne dvejų, dažnai – ne 10 metų atvejai“, – portalui LRT.lt sakė Ž. Morkvėnas.

Gamtos apsaugos eksperto teigimu, neretai padaroma daug žalos gamtai, sudraskomos ir sunaikinamos jau nusistovėjusios ekosistemos, kurioms atsikurti gali reikėti labai daug metų.

„Tokiais atvejais galime sunaikinti buveinę. Žiūrint į rūšių nykimo problematiką globaliai, buveinių nykimas arba jų sunaikinimas yra didžiausia problema daugumai visų nykstančių rūšių. Gali labai ilgai užtrukti, kol buveinė atsikurs.

Kartais, pavyzdžiui, jei sunaikintos tilvikinių paukščių buveinės, jie labai sunkiai sugrįžta atgal, net jei po kiek metų aplinka atsigaus, paukščiai atgal į buveinę gali nesugrįžti“, – komentavo Ž. Morkvėnas.

Jo teigimu, tokie veiksmai, kai, pavyzdžiui, pakeičiama upelio vaga, taip pat gali iš principo pakeisti gamtinius procesus: „Gali pradėti veikti kiti dėsniai, sutrikdoma gamtinių procesų pusiausvyra. Tie procesai gali būti negrįžtami.“

Kalbėdamas apie situaciją Dauguose, Ž. Morkvėnas svarstė, kad reikėtų pasidžiaugti aktyvia ir pilietiška bendruomene, kuri apie situaciją pranešė institucijoms.

„Šaunu, kad institucijos veikia, sustabdė darbus“, – sakė ekspertas.

Visgi, pridūrė jis, taip būna ne visada, neretai pilietinė visuomenė labai aktyvi tik patogiai sėdėdama ant sofos. Kaip pasakojo Ž. Morkvėnas, būna atvejų, kai žmonės praneša apie miške numestą butelį ir tikisi, kad valdžia ar institucijos išspręs visas problemas.

„Yra tam tikra tendencija, kad paskųsiu, o institucijos tegu dirba savo darbą, nors kartais pačiai visuomenei yra paprasčiau ir greičiau išspręsti problemas“, – sakė Ž. Morkvėnas.