Vilniuje į paskutinę kelionę išlydimas disidentas Antanas Terleckas

Vilniuje atsisveikinama su Lietuvos disidentu, politiniu kaliniu, Laisvės premijos laureatu, Lietuvos laisvės lygos įkūrėju, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriumi Antanu Terlecku.

A. Terleckas mirė vasario 16-ąją, eidamas 96-uosius metus. Velionis laidojamas Vilniaus miesto Rokantiškių kapinėse, kur Amžinojo poilsio atguls šalia savo žmonos Elenos.

Šeštadienį atsisveikinti su velioniu buvo atvykęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene.

Prezidentas kalbėjo, kad A. Terleckas buvo savotiškas ledlaužis – laužiantis ledus ir sudarantis galimybę paskui jį eiti kitiems.

„Žmogus, kuris viduje buvo laisvas, bet norėjo laisvės ir valstybei ir visą savo gyvenimą paskyrė tam, kad Lietuva tą laisvės bylą laimėtų. Nedaug tokių žmonių yra, kurie nesvyruoja ir nedaro kompromisų su sąžine. (...) Šiandien atkurta Lietuvos nepriklausomybė turbūt nėra įsivaizduojama be šito žmogaus. Ilsėkis ramybėje“, – pažymėjo G. Nausėda.

A. Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Krivasalio kaime, Švenčionių apskrityje. Antanas buvo vyriausias vaikas šeimoje, 1940 m. baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Švenčionėlių ir Linkmenų progimnazijose. 1945 m. vasarą jis buvo suimtas, apkaltintas priklausąs antisovietinei organizacijai, tačiau, neradus jokių įrodymų, buvo paleistas.

1946 m., baigęs Linkmenų progimnaziją, Antanas persikėlė į Vilnių ir įstojo į Vilniaus prekybos technikumą. Baigęs jį, 1949 m. įstojo į Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultetą, finansų specialybę.

1954 m. A. Terleckas parašė ir apsigynė diplominį darbą apie Dvarčionių plytinę ir jos darbo rezultatus.Studijų metais A. Terleckas vedė Eleną Keraitytę, buvusią partizanų rėmėją.

Baigęs mokslus A. Terleckas gavo paskyrimą į SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinį filialą dirbti kredito inspektoriumi. 1957 m. įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūrą (dabar doktorantūra). Jaunąjį mokslininką domino ekonomikos raida, darbą jis norėjo rašyti apie Lietuvos ekonominės minties istoriją.

Tačiau norams pildytis nebuvo lemta – A. Terleckas tapo persekiojamu politiniu kaliniu.

Su kalbininkais ir studentais lituanistais A. Terleckas važinėjo po Pietryčių Lietuvą, lietuvių gyventas Baltarusijos dalis, vežė ten lietuviškus leidinius ir vadovėlius. Tokia A. Terlecko veikla: patriotizmas, nesitaikymas su sovietine okupacija ir ryžtingas būdas atkreipė į jį KGB dėmesį. 1957 m. pabaigoje, prieš pat Kūčias, jo bute buvo padaryta krata, o jis pats suimtas.

A. Terlecko byla buvo susieta su kelių kitų žmonių bylomis, jie buvo kaltinami pogrindinės organizacijos sukūrimu. Byla buvo sukurpta, o LSSR aukščiausiasis teismas A. Terlecką nuteisė 4 metams lagerio. Teko kalėti Taišetlage, Irkutsko srityje, rašoma LGGRTC pranešime.

Domėjimasis istorija, noras plėsti savo žinias patraukė vėl studijuoti. Būdamas 36 metų amžiaus, 1964 m. A. Terleckas įstojo į VU Istorijos-filologijos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Baigdamas studijas, buvo išlaikęs 31 egzaminą ir programą įvykdė. Bet baigti mokslo neleista – parašytas diplominis darbas neįtiko politiškai.

Bene svarbiausias A. Terlecko kūrinys buvo Lietuvos laisvės lyga, kuri buvo įsteigta 1978 m., minint 38-ąsias okupacijos metines. Lygos tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.

1979 m. gegužę A. Terleckas vėl buvo suimtas, nuteistas ir aštuonerius metus kalėjo ir gyveno tremtinio gyvenimą toli nuo gimtosios žemės.

1987 m. pradžioje A. Terleckas grįžo į Lietuvą ir greitai vėl įsitraukė į visuomeninę - politinę veiklą. Lyga, vadovaujama A. Terlecko, rengė protestus ir mitingus, iš kurių garsiausias – 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, A. Terleckas ir jo vadovaujama lyga oponavo LKP, o neretai ir Sąjūdžio politikai.

Bet, siekdami tų pačių tikslų, rasdavo būdų veikti kartu: 1989 m. lyga inicijavo parašų rinkimą dėl SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos. Su Sąjūdžio pagalba buvo surinkta daugiau kaip milijonas parašų.

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę A. Terleckas dalyvavo politiniame gyvenime, komentavo politiką, rašė knygas, dalyvavo Seimo rinkimuose, o 2000 m. buvo išrinktas į Panevėžio miesto tarybą.

Už savo veiklą ne kartą buvo apdovanotas: 1998 m. – 3-iojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, 2000 m. liepos 1 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2004 m. vasario 6 d. – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, 2009 m. – ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Karininko kryžiumi, 2013 m. – Laisvės premija, 2013 m. – Estijos Marijos žemės kryžiaus 3 klasės ordinu.