Vienybės – nė kvapo? Kol „valstiečiai“ dengiasi Nausėdos skydu ir graso mažumos Vyriausybe, nuosaikesni ragina nesiblaškyti

Seimo opozicijoje – skirtingas požiūris į tai, kaip reaguoti į valdančiųjų veiksmus. „Valstietis“ Dainius Gaižauskas apeliuoja į prezidentą Gitaną Nausėdą, tvirtindamas, kad valdantieji negerbia opozicijos, įsivaizduoja esantys aukščiau Dievo, tad šalies vadovas, anot jo, gali įsikišti į šiuos ginčus. Tačiau kitas opozicijos atstovas, socdemas Gintautas Paluckas ragina šalies vadovo į parlamento ginčus nevelti.

Ketvirtadienį opozicijos projektams Seime nesulaukus sėkmės balsavimuose, „valstietis“ D. Gaižauskas rėžė, kad, jei tai tęsis ir toliau, į tai turės sureaguoti prezidentas G. Nausėda.

Jis tvirtino anksčiau sakęs, kad, jei valdantieji net neleis pateikti projektų, kurie, anot politiko, spręstų dėl energetinės krizės kylančias problemas, tai atsilieps, svarstant Seime kitų metų biudžetą.

„Jūs to (pateikti projektų – LRT.lt) neleidote padaryti, jums turbūt labiau patinka, kad būtų įtampa, kad būtų nesusikalbėjimas. Jūs patys tai provokuojate. Aš manau, kad taip Seimas negali dirbti. Valdantieji, galite rodyti jėgą, nes turite vos keliais Seimo nariais daugiau nei opozicija.

Ateina biudžetas. Jeigu jūs galvojate, kad opozicija tylės, jūs labai klystate. Žmonės laukia sprendimų greitai. Elektros kainos milžiniškos, verslai tuoj bankrutuos. Ligoninė gavo virš 900 tūkst. eurų sąskaitą už elektrą, kai gaudavo po 200 tūkst. Laikas spręsti problemas, kolegos. Norite įtampos? Manau, ji čia ir kils. Manau, kad turės įsikišti prezidentas, tai turės žinoti Lietuvos žmonės“, – Seimo salėje kalbėjo „valstietis“ D. Gaižauskas.

Vėl kelia posėdžiavimo atskirai idėją

LRT.lt kalbintas D. Gaižauskas pabrėžė, kad opozicija Seime stebisi valdančiųjų arogancija, opozicijos pasiūlymų atmetinėjimu, tyčiojimusi, kai yra užduodami klausimai.

„Valstietis“ tvirtino, kad jam ypač keista, kad valdantieji taip elgiasi, nors kartu prašo opozicijos padėti savo iniciatyvomis užpildyti Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkes.

D. Gaižauskas neslėpė, kad, jei valdančiųjų požiūris į opoziciją nepasikeis, tai jis kels idėją opozicijai vėl išeiti posėdžiauti atskirai nuo valdančiųjų. Opozicija tai jau buvo padariusi šių metų vasarą, kai valdantieji perkėlė interpeliacijos žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui klausimą į nenumatytą Seimo posėdį.

„Kai per Vyriausybės valandą paklausiame ko nors premjerės, tai ji, užuot normaliai atsakiusi, mums atsako anekdotu iš Šveiko knygutės. Ar premjeras gali taip daryti? [...]

Jeigu tyčiositės, neleisite normaliai interpeliacijų padaryti, jeigu, kai teiksime projektus, jūs jų net neperžiūrėsite, o tik išmesite į šiukšlių dėžę, net neatvertę, tai opozicija gali vėl susivienijusi pakartoti tuos pačius veiksmus, tai yra vėl galime išeiti į kitą posėdžių salę, vėl galime komitetų posėdžiuose nedalyvauti“, – aiškino D. Gaižauskas.

Jis pripažino, kad opozicija šioje kadencijoje nėra vieninga, tačiau vylėsi, kad, teikiant siūlymus dėl energetikos kainų sumažinimo, parlamentarai galiausiai susivienys.

„Opozicija nėra vieninga šitoje kadencijoje. Praėjusioje lygiai taip pat buvo. Turime silpnąją grandį – socialdemokratus, jie balsuoja už visus konservatorių sprendimus. Bet kai vyksta patyčios ar visiškas nesiskaitymas su opozicija, tai tokiais kriziniais momentais opozicijai pavyksta susivienyti. Paprasčiausiai turi kas nors parodyti iniciatyvą. Kai susivienijame, tai būna dienų, kai persveriame plenarinių posėdžių salėje valdančiuosius“, – kalbėjo „valstietis“.

Nujaučia prezidento įsikišimą

D. Gaižauskas, paklaustas, ką turėjo omeny, kalbėdamas apie galimą prezidento G. Nausėdos įsikišimą, tvirtino, kad šalies vadovas gali imtis įvairių veiksmų – nuo nepasitikėjimo ministrais pareiškimo iki pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo.

„Jeigu valdantieji galvoja, kad mes nereikalingi, gal konservatoriai įsivaizduoja esantys aukščiau už Dievą. Jei taip galvojate, aš manau, kad prezidentas tikrai neleis tokio dalyko, tai yra nesusikalbėjimo Seime.

[Prezidentas] gali priimti sprendimą dėl premjero, dėl ministrų kabineto ir taip toliau. Yra instrumentų. Gali Vyriausybė pasikeisti, gal konservatoriai su liberalais ieškos naujų ministrų, gal atsiras mažumos Vyriausybė, o gal iš viso bus prieita iki to, kad gali būti pirmalaikiai Seimo rinkimai?“ – dėstė opozicijos atstovas.

Kai per Vyriausybės valandą paklausiame ko nors premjerės, tai ji, užuot normaliai atsakiusi, mums atsako anekdotu iš Šveiko knygutės. Ar premjeras gali taip daryti?

D. Gaižauskas

Paklaustas, ar turi žinių, jog prezidentas gali įsikišti į Seimo ar Vyriausybės darbą, D. Gaižauskas pažymėjo manantis, kad, jei situacija nepasikeis, jei nebus atsižvelgiama į opozicijos pasiūlymus, tada šalies vadovas gali imtis iniciatyvos.

„Jiems (valdantiesiems – LRT.lt) kaip mažiems vaikams reikia priminti, kad opozicija irgi turi tam tikrus svertus. Jeigu jūs norėsite įtampos parlamente, ji gali būti, nes mes turime pajėgumų. Ar prezidentas leis atsakingiausiu metu, kada valstybėje svarstomas biudžetas, vėl pyktis abiem pusėms ir nespręsti problemų? Nemanau. Manau, kad jis turėtų įsikišti“, – komentavo politikas.

Socdemai ragina rinktis kitą kelią

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas G. Paluckas teigė nesutinkantis su mintimi, kad opozicija, jei valdantieji toliau atmetinės jų pasiūlymus, turėtų boikotuoti posėdžius parlamente.

„Tą išėjimą ir atsisakymą dirbti vadinu vieną kartą užtaisomu ir iššaunančiu šautuvu, kuris signalizuoja, rodo, kad santykiai yra prasti, bet jis nėra naudojamas, juo nėra piktnaudžiaujama. Tiek pozicija, tiek ir opozicija demokratinėje visuomenėje turi savo funkcijas ir misiją. Valdantieji yra valdžia, jie teikia savo siūlymus, kaip spręsti problemas. Opozicija turi ne tik trukdyti juos priimti, bet ir teikti alternatyvas, tai yra siūlyti pasirinkimą žmonėms, kad jie žinotų, kad galima taip spręsti problemas, bet galima ir kitaip“, – LRT.lt dėstė G. Paluckas.

Jo teigimu, socdemai siūlo verčiau spausti valdančiuosius, teikti savo pasiūlymus, siekiant pažaboti augančias energetikos kainas, užuot išėjus posėdžiauti atskirai.

„Tuos išėjimus matau tam tikra prasme kaip savo darbo neatlikimą, todėl mes, socdemai, esame ne kartą apie tai šnekėję, sakome taip, kritiniais atvejais tai galima panaudoti, bet šiandien mes turime kitokio pobūdžio krizę, tai yra energetinę krizę, kuri perauga į ekonomikos sustojimą, tai negali nedirbti, negali kažkur užsidaręs įsižeidęs sėdėti. Turi elgtis atvirkščiai, tai yra padaryti savo darbą taip gerai, kaip tik gali: teikti pasiūlymus, projektus, teikti alternatyvas, net jei kai kada valdantieji jų ir nepriima, juos atmeta. Kartais pasveriami argumentai ir valdantieji pataiso savo siūlymus, įdeda kai kurias opozicijos iniciatyvas į savo siūlymus tyliai“, – aiškino socdemas.

Jis atkreipė dėmesį, kad valdantieji, nors ir nenoriai, bet priėmė sprendimus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos mokesčiui už centrinį šildymą, išmokų kietajam kurui, o būtent apie šias idėja ir kalbėjo opozicija.

Anot G. Palucko, pastaruoju metu opozicija Seime sugeba susivienyti, nors, pasak pašnekovo, kai kurie kolegos blaškosi arba siekia išsiskirti.

„Aišku, dėl tam tikrų politinės konkurencijos momentų viena ar kita frakcija, šiuo atveju – „valstiečiai“, bando truputį išsišokti, pakaitinti orą ultimatumais, kad kvies prezidentą“, – tikino jis.

Kaip bebūtų, G. Palucko teigimu, aritmetiškai skaičiuojant, valdančiųjų yra daugiau ir jie svarbiausiais klausimais sugeba mobilizuotis, tad opozicijai parodyti raumenis galimybių yra labai nedaug.

„Net komandiruotės [valdančiųjų] yra planuojamos, kad nesusiformuotų tokia situacija, kad opozicija pradės siautėti, turėdama aritmetinę persvarą“, – sakė G. Paluckas.

Apeliacija į prezidentą – silpnumo ženklas

G. Paluckas, paklaustas, kaip vertina D. Gaižausko pareiškimus apie galimą G. Nausėdos įsikišimą į Seimo veiklą, pabrėžė, kad prezidento funkcija nėra reguliuoti Seimo darbą.

„Tai, kas vyksta parlamente, yra parlamento frakcijų garbės reikalas, tai yra sugebėti išspręsti, pasiekti kompromisą, galima pjautis, keiktis, bet judėti į priekį, dirbti. Tai yra mūsų priesaikoje. Lygiai taip pat prezidentas irgi yra davęs priesaiką būti visiems lygiai teisingas ir jis negali tapti de facto opozicijos lyderiu, net jei tai nebūtų Konstitucijos pažeidimas, tai šiek tiek balansuotų ant moralės ribos“, – aiškino socdemas.

Anot jo, apeliavimas į prezidentą kartu rodytų ir pačios opozicijos silpnumą.

Valdantieji yra valdžia, jie teikia savo siūlymus, kaip spręsti problemas. Opozicija turi ne tik trukdyti juos priimti, bet ir teikti alternatyvas, tai yra siūlyti pasirinkimą žmonėms, kad jie žinotų, kad galima taip spręsti problemas, bet galima ir kitaip.

G. Paluckas

„Demokratinėje valstybėje kviestis prezidento stoti į opozicijos pusę negalima. Lygiai taip pat aš nematau prasmės demonstruoti opozicijos silpnumą, aiškinant, kad niekas čia mūsų negirdi, nemato ir kad neva ateis prezidentas ir visus pamokys“, – komentavo G. Paluckas.

Razma: prezidentas neturi erdvės kištis į Seimo darbą

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma LRT.lt teigė, kad jam kelia nuostabą opozicijos priekaištai dėl valdančiųjų elgesio. Anot jo, jei anksčiau jau buvo skelbta, kad tam tikroms opozicijos iniciatyvoms valdantieji nepritars, tad nėra reikalo joms ir pritarti.

„Jeigu klausimas yra aiškus, mūsų pozicija dėl nepritarimo yra aiški, tai būtų nesąžininga žaisti – po pateikimo pritarti, žinant, kad po svarstymo nepritarsime. Kam gaišinti laiką? Pritarus po pateikimo, būtų prašoma Vyriausybės išvados, tai ir Vyriausybė gaištų laiką“, – LRT.lt komentavo J. Razma.

Seimo vicepirmininkas teigė, kad opozicija, teikdama siūlymus taikyti įvairiausias PVM lengvatas, žinojo, jog valdantieji tam nepritars, bet vėliau tuo piktinosi. Tad, anot J. Razmos, pati opozicija balsavimus verčia chaosu.

TS-LKD atstovas kartu pastebėjo, jog, jei opozicijos pasiūlymams būtų pritarta pirmoje įstatymų priėmimo stadijoje, kartu būtų sukurtas ir klaidingas įspūdis gyventojams.

„Kai paskaičiuoji siūlymų poveikį biudžetui, įplaukoms, tai yra virš milijardo eurų. Jei pritartume po pateikimo, gyventojams nueis žinia, kad pritarta po pateikimo, žmonės gali suprasti, kad gal jau ir priimta. Žmones savotiškai apgautume. Tad manau, visada yra geriau, kai aiškiai iš karto pasakai savo poziciją“, – kalbėjo J. Razma.

Konservatorius teigė taip pat nesuprantantis D. Gaižausko teiginių apie galimą prezidento įsikišimą. Anot J. Razmos, pagal Konstituciją, prezidentas negali kištis į parlamento darbą.

„Prezidentas šiaip neturi čia daug erdvės kištis į Seimo darbą. Pagal Konstituciją, tai yra atskira institucija, prezidento kišimasis galėtų būti nebent tam tikras pasisakymas“, – sakė pašnekovas.

„Matyt, opozicija dar tebėra veikiama to buvusio prezidento užtarimo ir tam tikros globos, ir, matyt, tą jausdami, jie mini prezidentą. Bet aš nemanau, kad čia yra erdvė prezidentui ką nors nuveikti, nes Seime darbas vyksta normaliai. Nemanau, kad prezidentas čia galėtų įžvelgti kažkokių pažeidimų, įstatymo nesilaikymo ar nerašytų demokratijos taisyklių ignoravimo“, – svarstė Seimo vicepirmininkas.

Jeigu klausimas yra aiškus, mūsų pozicija dėl nepritarimo yra aiški, tai būtų nesąžininga žaisti – po pateikimo pritarti, žinant, kad po svarstymo nepritarsime.

J. Razma

Susivienyti neleidžia karo kirvis tarp „valstiečių“ ir Skvernelio

LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas tvirtino, kad kai kurių Seimo opozicijos atstovų pareiškimai apie galimą prezidento G. Nausėdos įsikišimą į Seimo veiklą rodo politikų norą ginče pasitelkti papildomą jėgą.

„Tai yra bandymas šiek tiek sustiprinti savo pozicijas, kadangi, kaip matome, neužtenka jėgų sprendimus, kurie siūlomi opozicijos, priimti. Ta prezidento korta pasitelkiama visų pirma dėl to, kad prezidentas išlieka populiariausiu politiku, ja bandoma mojuoti“, – aiškino I. Kalpokas.

Anot jo, opozicija bando pasitelkti prezidentą G. Nausėdą ne veltui, mat, pašnekovo manymu, pastaruoju metu opozicija ir šalies vadovas demonstruoja panašų požiūrį į aktualiausius klausimus, abi pusės demonstruoja artumą.

„Iš tiesų yra susiklosčiusi situacija, kai prezidento santykiai su valdančiąja dauguma yra įtempti ir opozicija tikrai prezidentui yra šiokia tokia politinė atrama. Ne pirmą kartą, ko gero, matome, kad tarp prezidento ir opozicijos egzistuoja tiek pasaulėžiūriniai, tiek ir politiniai sutapimai“, – komentavo politologas.

„Ko gero, šiuo metu galime pastebėti išaugusį artimumą tarp prezidentūros ir opozicijoje esančių partijų, nors teoriškai prezidentas tų formalių ryšių nei turėjęs, nei turi“, – pridūrė I. Kalpokas.

VDU docentas vis dėlto pažymėjo, kad panašu, jog net ir suartėję su prezidentu opozicijos atstovai didelių pasiekimų kol kas tikėtis negali, mat pati opozicija yra nevieninga. Pasak I. Kalpoko, viena svarbiausių prieštarų opozicijoje priežasčių yra „valstiečių“ ir juos palikusios ir naują politinę jėgą įkūrusios Sauliaus Skvernelio komandos konfliktai.

„Iš dalies matyčiau asmenybių susikirtimo dalykus – pernelyg daug pykčio ir nuoskaudų yra susikaupę tarp „valstiečių“ ir S. Skvernelio partijos. Taip pat, ko gero, iš dalies opozicijoje yra ir įtakos nepasidalijimo, nes joje po rinkimų įvykęs persiskirstymas. „Valstiečiai“ anksčiau buvo didžiausia opozicinė partija, po S. Skvernelio ir jo kompanijos atsiskyrimo „valstiečių“ sumažėjo, bet „valstiečiai“ vis dar kalba taip, tarsi jie būtų opozicijos veidas ir balsas. Tad čia bent iš dalies yra asmenybių ir politinių ambicijų dalykai, kurie neleidžia susivienyti, kalbėti bendru balsu“, – dėstė pašnekovas.