Vieni merai neranda kalbos su taryba, kiti laukia teismo sprendimo: chaosas dalyje savivaldybių tęsiasi ir po rinkimų

Chaotiški rinkimai, chaosas ir po rinkimų. Praeitą savaitę prisiekė dalies savivaldybių tarybos. Bet kai kuriose savivaldybėse niekaip nepavyksta sutarti, kas ir kaip valdys. Į Vilniaus rajono tarybą išrinkti Lenkų rinkimų akcijos atstovai dar svarsto, ar derėtis su socialdemokratų meru Robertu Duchnevičiumi. Visaginas nesugeba išsirinkti net laikinojo mero, Anykščiuose neaišku, ar prisiekęs meras tikrai galės vadovauti. 

Toks neveiksnumas savivaldoje nėra naujiena. Tik dabar, priėmus naujus savivaldos įstatymus, neveiksnumui užsitęsus, centrinė valdžia valdymą perimtų negreitai.

Euforija laimėjus, istorinė pergalė ir socialdemokratų viltis imtis pokyčių Vilniaus rajone. Bet viltis sparčiai blėsta, kai išrinktas meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius neturi daugumos palaikymo taryboje.

„Mes kalbamės, manau, kitą savaitę bus dar sklandesni tie pokalbiai, – tikina išrinktasis meras. – O dėl tų pozicijų-opozicijų reikės kalbėti, kai labiau pasibendrausim ties idėjom, programinėm nuostatom.“

O daugumą turinti Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) dar tik svarsto, derėtis ar ne.

„Skyrius svarsto, derėtis ar nesiderėt – sprendimo nėra, čia neeilinė situacija mūsų savivaldybėj, nėra tokio standarto kaip kitose savivaldybėse“, – sako Vilniaus rajono tarybos narys Waldemar Urban.

Iš 31 Vilniaus rajono tarybos nario 18 yra iš LLRA-KŠS, 7 socialdemokratų, dar 6 vietas turi centro dešinės koalicija. Tad nors ir pakeitus įstatymus merų galios šioje kadencijoje bus kur kas didesnės nei tarybos, vis vien, kad ir kaip skaičiuosi, be LLRA-KŠS merui veikti būtų beveik neįmanoma.

Pasak politologų, be kompromisų apsieiti nepavyks, bet jų ieškant nukentėti gali ne kas kitas, o rajonui pažadėti darbai.

„Turės ieškoti kompromisų, bet didelė tikimybė, kad tas kompromisas nebus tenkinantis nei vieną, nei kitą pusę, bus susiklosčiusi tokia situacija, kada reikės dirbti – atsiprašau už išsireiškimą – sukandus dantis vien tam, kad nesustotų procesai savivaldybėje“, – sako Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė.

„Sprendimai ir bus šitoj vietoj didžioji auka, – mano Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė. – Nė viena pusė vienašališkai valdyti negali, sutarimo reiks ieškoti.“

Chaosas ne tik Vilniaus rajone

Kai kur chaosas rinkimus lydėjo nuo pradžios. Gali ar negali Dalia Štraupaitė būti renkama Visagine, o Kęstutis Tubis – Anykščiuose, svarstė ir persvarstė ir Vyriausioji rinkimų komisija, ir teismai.

Chaosas čia nesibaigia ir po rinkimų.

Anykščiuose meras išrinktas, tik ar tikrai galės būti meru, iki galo dar neaišku. „Valstietis“ Kęstutis Tubis dar laukia teismo išaiškinimo dėl nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas ir pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

Pagal jį, K. Tubis ketverius metus negali dirbti valstybės tarnyboje. Bet kol kas priesaika duota, darbai, anot K. Tubio, prasideda.

„Aš manau, kad darbus darysime, nenorėčiau, kad būtų trukdymų, manau, kad žmonės bus protingi ir netrukdys darbų“, – tvirtina jis.

Meras sako, kad koaliciją formuoja: „Aš kalbėjausi su pirmininkais partijų, su lyderiais sąrašų, buvo pokalbiai, kitą savaitę susitiksiu su frakcijom.“

Nei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai, nei konservatoriai apie derybas sako negirdėję.

„Iš dabar išrinkto mero jokia forma jokio kvietimo nesu gavęs kaip pirmininkas Anykščių skyriaus, vis dar atviras – laukiam“, – tikino demokratų narys Dominykas Tutkus.

Paklaustas, ar gavo iš mero kvietimą jungtis į koaliciją, TS-LKD narys Šarūnas Grigonis atsakė: „Aš asmeniškai – ne.“ Jei visgi K. Tubis pasiūlytų bendradarbiauti, „tikrai būtų vertinga susitikti ir pašnekėti dialogo principu, nesakėm, kad atsukam nugarą ir nebendraujam“, teigia konservatorius.

Nauji rinkimai Visagine

Po teismų sprendimo dėl piktnaudžiavimo tarnyba nuteistai Daliai Štraupaitei visgi leisti dalyvauti rinkimuose, nauji rinkimai numatyti gegužės 7-ąją.

„To neturėtų būti – jei kandidatas atitinka, jis turėtų būti patvirtintas ir jam turėtų būti kelias iki rinkimų, tiesiog jis turėtų nueiti iki rinkimų“, – sako kandidatė į Visagino merus.

Rinkimuose su „Laisvės ir teisingumo“ partija iškelta D. Štraupaite varžysis „valstietis“, anos kadencijos meras Erlandas Galaguzas.

Kol naujai išrinktas meras bus inauguruotas, ieškoma laikino, bet ir jo išrinkti nepavyksta. Kad ir kiek taryba balsavo, du kandidatai vis surenka po tiek pat balsų, 12.

„Vienas mūsų narys vėlavo, todėl negalėjom išrinkti“, – aiškina D. Štraupaitė. 0131>>

„Jei pati Dalia bus išrinkta tame jau trečiajame ture, tai neabejotinai ir ji bus inauguruota ir turės tą valdžią, o ką reiškia užleisti savaitei dviem“, – sako kitas kandidatas į miesto merus E. Galguzas.

Politologai mano, kad savivaldos neveiksnumas – ne naujiena, labiau taisyklė, to neišsprendė ir įstatymo pakeitimai, kad meras pats skiria vicemerus, dėlioja biudžetą, gali atmesti tarybos sprendimus.

„Nepaisant to, kad santykiai tarp mero ir tarybos, jų funkcijos aiškiau atskirtos, valdžios struktūra sutvarkyta, bet vis tiek tas potencialus konfliktas niekur nedingsta“, – sako G. Burbulytė.

Vyriausybė valdymo perimti neskubės

Jei bet kurioje savivaldybėje nesutarimai užsitęstų, pasak politologės, pagal naujus įstatymus Vyriausybė perimti valdymą galėtų tik jei pusmetį nevyktų tarybos posėdžiai.

„Manyti, kad šitas egzistuojantis chaosas galėtų greitai nuvesti prie tiesioginio valdymo įvedimo iš centrinės valdžios pusės, matyt, nereikėtų tikėtis – savivaldybės paliktos susitvarkyti pačios“, – sako Klaipėdos universiteto lektorė G. Burbulyte.

O kitur – visiška ramybė. Kaune trečiajai kadencijai meru inauguruotas vienvaldžiu vadinamas Visvaldas Matijošaitis. Jam priimti norimus sprendimus sunku nebus – jo „Vieningojo Kauno“ frakcijoje – 26 nariai, kai opozicija pasiskelbę konservatoriai taryboje turi 8 postus.

„Kauniečiai parodė, kad nei dirigavimas, nei dainavimas iš Vilniaus tribūnų jiems neįdomus, – užtikrintas V. Matijošaitis. – Kauniečiai moka atskirti grūdus nuo pelų. Puikus pavyzdys – konservatorių demonstracijos po savivaldybės langais ir pirmose gretose stovėjęs dabar įtariamasis. Pasakysiu atvirai: tiek purvo per rinkimus nesu matęs.“

Konservatorių atstovas Kauno taryboje Paulius Lukševičius neigia, kad nepasitenkinimas V. Matijošaičiu ateina tik iš jų: „Čia tikrai nėra kažkoks Tėvynės sąjungos inspiruotas dalykas, tai jų veikimo rezultatas. Tiek karo Ukrainoje kontekste, tiek korupcijos kontekste.“

Nepaisant to, konservatorius sako, kad taryboje visi sutaria – darbas vyko ir ateityje vyks sklandžiai.

Politologai pritaria: kai dauguma vienose rankose, sprendimai greiti, bet tai nebūtinai geriausia praktika.

„Ar tas vienvaldiškumas padeda – taip, sprendimų priėmimų greičiui tai yra greičiau, – sako I. Petronytė-Urbonavičienė. – Klausimas – jų kokybė ir apsvarstymas. Jei turim viską važiuojant į vieną pusę, amžinas klausimas – kiek demokratinio svarstymo mechanizmas iš tikrųjų yra lėtesnis, bet dažnai yra daugiau pusių matantis, teisingesnis, įgalinantis išgirsti skirtingus balsus.“