Viceministras apie abiturientų nepasirengimą: lengvo matematikos uždavinio neįveikė 7 tūkst. jaunuolių, kolegijos leido kartelę

Šiemetinis priėmimas į aukštąsias mokyklas atvėrė kelis skaudulius. Lietuvoje tarp savivaldybių žioji abiturientų pasirengimo studijuoti praraja. Dalis kolegijų, nepaisydamos susitarimo, iki pat pažemės nuleido kartelę ir priėmė menkai pasirengusius jaunuolius. Po aukštųjų studijų vis daugiau absolventų amato eina mokytis į profesines mokyklas. Tokias bėdas atskleidė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) vadovas Pranas Žiliukas, apžvelgdamas šiemetinį priėmimą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje.  

Švietimo viceministras Gintautas Jakštas padėties klampumą iliustravo ir į skandalą išvirtusiu matematikos egzaminu: pasak jo, vieno lengvo uždavinio neįveikė net 7 tūkst. laikiusiųjų. Situaciją jis pavadino žiauria.

Kolegijos nuleido kartelę

Šiemet buvo numatyta 12,5 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, tačiau jų aruodas nebuvo išsemtas. Liko neužimtų apie 500 nemokamų vietų kolegijose ir beveik 400-ai universitetuose.

„Ne visos studijų kryptys vis dėlto turi pakankamą trauką“, – sakė P. Žiliukas.

Tiesa, šiemet augo mokančiųjų už studijas skaičius, tad bendras priėmimo rodiklis nėra prastas, kokio tikėtasi po skandalu virtusio valstybinio matematikos brandos egzamino.

„Deficitą kompensavo didesnis mokamų vietų skaičius“, – sakė P. Žiliukas.

Tačiau jis neskubėjo tuo džiaugtis, nes kolegijos pasirinko žeminti stojamąjį balą – priimta beveik 2800 jaunuolių (56 proc.), kurių konkursinis balas buvo žemesnis nei sutartasis – 4,3.

„Tai nuleidimas kartelės, bandymas kompensuoti bent jau lėšomis. Sunku įsivaizduoti, kad galima parengti gerus specialistus iš prastos žaliavos“, – tiesiai šviesiai sakė LAMABPO vadovas.

Siūlo atlikti vertinimą

Kaip per posėdį įgarsino Seimo narė Vilija Targamadzė, numatytą stojamąjį balą – 4,3 – taikė tik trys kolegijos – Kauno, Kauno technikos ir Vilniaus dizaino. Tuo tarpu kai kurios nevalstybinės kolegijos buvo nustačiusios vos 1 balo kartelę, tai – Socialinių mokslų, Kolpingo ir Lietuvos verslo kolegijos.

„Kaip galima užtikrinti kokybę? Juk programos yra parengtos pasirengusiems studijuoti. Manau, reikia suskubti Studijų kokybės vertinimo centrui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir pasižiūrėti, kokia ten studijų kokybė, kas ten vyksta?“, – kalbėjo V. Targamadzė.

Pasak P. Žiliuko, dalis kolegijų rengia ir institucinį priėmimą, tad skaičiai tų, kurie įstojo neatitikdami minimalaus balo, yra dar didesni. P. Žiliukas sutiko, kad reikėtų vertinimo, kaip užtikrinama studijų kokybė, ir sakė, kad diplomo vertė kelia klausimų.

Kolegijų nuostatą nesilaikyti sutarto minimalaus balo didele problema vadino ir viceministras Gintautas Jakštas.

Pasižiūrėjus į matematikos egzamino rezultatus pagal užduotis, matyti, kad yra žiauri situacija.

G. Jakštas

Jis pabrėžė, kad šiemet šio slenksčio nesilaikė dalis tų aukštųjų neuniversitetinių mokyklų, kurios pernai jo laikėsi.

Pasak viceministro, kolegijos žemindamos priėmimo kartelę šiemet ieškojo paskutinių galimybių priimti studentus, kurie tik neštų pinigus.

„Norėtųsi pasakyti, kad turime laikytis vieningai dėl minimalių reikalavimų nuo 2024 metų, kad visi dabartiniai mokiniai žinotų, kad jei norės studijuoti aukštojoje mokykloje, turi išsilaikyti egzaminus. Jei prasidės girdėjimai, kad galbūt čia kažkas pasikeis ir tų reikalavimų nebus, tai tuomet tos motyvacijos neliks“, – svarstė G. Jakštas.

P. Žiliukas mano, kad ateityje, mažėjant stojančiųjų, iškils klausimas ir dėl kolegijų tinklo optimizavimo.

„Vilniaus, Kauno kolegijos, tos didžiosios, kad ir pamažėjo, bet jos turi didelius skaičius. Problemų yra regionuose. Suprantama, demografinė situacija, vidinė migracija, tad skaičius laikysis sunkiai. Čia bet kokie reikalavimai
stebuklų nepadarys. Tinklo optimizavimo klausimai bus aktualūs, ir jų turbūt nereikia daug atidėlioti“, – kalbėjo P. Žiliukas.

Viceministras: yra žiauri situacija

Situacijos, kai abiturientai pasiekia per menką pasirengimo lygį, sudėtingumą G. Jakštas iliustravo ir pavyzdžiu iš šiemetinio matematikos brandos egzamino, kurio neįveikė 35 proc. laikiusiųjų.

„Pasižiūrėjus į matematikos egzamino rezultatus pagal užduotis, matyti, kad yra žiauri situacija. Pavyzdžiui, uždavinio, kuriame yra tiesiog dešimt skaičių, kuriuos reikia išrikiuoti iš eilės ir pasakyti, kuris yra vidurinis, kur reikia žinoti žodį „mediana“, 48 proc. laikiusiųjų nesugebėjo padaryti. Tai, sakyčiau, buvo paprasčiausias uždavinys egzamine, bet 7 tūkst. nesugebėjo jo padaryti“, – kalbėjo viceministras.

Jis tikras, kad išlaikymo ribą tikrai buvo galima pasiekti pasistengus net ir paskutiniais metais.

„Šiemetiniai žinojo, kad dar gali susimokėję už mokslus nesimokyti, bet turi žinoti kiti, kad nuo 2024 metų to nebebus“, – įsitikinęs G. Jakštas.

LRT.lt primena, kad nuo 2024 metų į aukštosios mokyklos pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas konkurso būdu priimami asmenys, išlaikę bent tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas lietuvių kalbos ir vienas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priskirtas tiksliųjų egzaminų grupei (menų studijoms netaikomas šio egzamino reikalavimas), turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ar kitus aukštosios mokyklos nustatytus kriterijus. Tokiai tvarkai yra pritarusi Vyriausybė.

Anksčiau įstatyme buvo reikalavimas būti išlaikiusiam vos vieną brandos egzaminą, jei nepretenduoji į valstybės finansuojamą studijų vietą. Dabar suvienodinamos sąlygos ir gausiantiems valstybės finansavimą, ir mokantiems už studijas studentams.

Jakštas: „Gauna diplomą, o su diplomu negauna žinių“

Šiemetinis priėmimas patvirtino ir ankstesnių metų tendenciją, kuri rodo, kad kasmet daugėja stojančiųjų į profesines mokyklas, kurie jau yra įgiję aukštojo mokslo diplomą.

„Apytiksliai 3 tūkst. žmonių įstojo į profesinę jau turėdami aukštąjį išsilavinimą. Šis skaičius po truputėlį kasmet auga. Galima nujausti, kad daugiausia stoja iš buvusių silpnų (aukštųjų mokyklų, – red. past.). Turbūt stoja ne per lengvai įgiję aukštojo mokslo diplomą, bet kai reikia kalbėti apie pragyvenimą, reikia įgyti konkrečią profesiją“, – kalbėjo P. Žiliukas.

Tai kaip problemą įvertino ir viceministras G. Jakštas. Pasak jo, kai stoja nepasiruošusieji, taip ir įvyksta, kad pabaigusieji studijas mokslus tęsia profesinėje mokykloje.

„Gauna diplomą, o su diplomu negauna žinių“, – sakė G. Jakštas.

Anot viceministro, 2024 metais pasikeitus aukštųjų mokyklų finansavimui, kai lėšos bus skiriamos ir už rezultatus, pasikeis ir ši padėtis. Tuomet, pasak jo, aukštąsias mokyklas skatins priimti tik pasirengusius pirmakursius. O iki šiol finansavimas buvo toks, kad skatino aukštąsias mokyklas priimti kuo daugiau studentų, tai yra, orientuotas į kiekybę.

Atskleidė savivaldybių netolygumus

Šiemetinis priėmimas atvėrė ir dar vieną skaudulį – didžiulius skirtumus tarp abiturientų pasirengimo skirtingose savivaldybėse. Yra daug savivaldybių, iš kurių kilę abiturientai sudaro mažiau nei procentą įstojusiųjų į šalies
aukštąsias mokyklas. Tarkime, Zarasų, Visagino, Joniškio, Biržų, Švenčionių, Rokiškio, Pasvalio, Pakruojo Akmenės, Skuodo, Rietavo, Šilalės, Jurbarko, Šakių, Kupiškio, Anykščių, Panevėžio, Molėtų, Varėnos, Druskininkų,
Lazdijų, Širvintų, Kelmės, Kalvarijos, Prienų, Panevėžio, Šiaulių rajonų.

Kaip parodė LAAMABPO apžvalga, į aukštąsias mokyklas daugiausia įstoja vilniečių ir Vilniaus rajono gyventojų – jie sudaro per ketvirtadalį šiemetinių pirmakursių, apie 15,5 proc. – iš Kauno ir Kauno rajono.

Aukščiausias stojamasis į valstybės finansuojamas vietas balas buvo Klaipėdos regiono abiturientų.

Pirmakursiais, tiek nemokančiais, tiek mokančiais už studijas, tapo 36 proc. šių metų abiturientų.

Norėjo studijuoti pedagogiką, bet buvo nepasirengę

Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro G. Jakšto, šiemetinis priėmimas atskleidė ir pozityvių, ir negatyvių dalykų.

„Pavyko užtikrinti, kad visi, kurie yra pasirengę studijoms, būtų priimti tiek į pedagogiką, tiek į IT, tiek į inžineriją, matematiką, gyvybės mokslus. Visur, kur prioritetas, pavyko užtikrinti priėmimą. O sumažinti pavyko ten, kur matome, kad įsidarbinamumas yra prastesnis“, – kalbėjo G. Jakštas.

Jis sakė, kad smarkiai išaugo jaunuolių noras studijuoti pedagogiką, bet didelė dalis norinčiųjų nebuvo pasirengę studijuoti, tad priėmimas smarkiai neišaugo. Bet į prioritetines pedagogines studijas, pabrėžė jis, priimta
šimtu pirmakursių daugiau.

Pasak G. Jakšto, šiemet priimta ir beveik 400 žmonių į profesines pedagogikos studijas, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei pernai. Šie žmonės (pedagogiką studijuosiantys po įvairių disciplinų studijų), anot viceministro,
galėtų tapti dalyko mokytojais ar jais jau dirba.

G. Jakštas įžvelgė dar vieną netolygumą – merginos vis dar mažai renkasi technologinius, inžinerinius mokslus. Viceministras sakė, kad prašoma darbdavių asociacijų, kad jos parodytų, kad šios profesijos patrauklios ir moterims.