Verslo atstovė: pagal finansavimą vienam studentui, palyginti su estais, esame apsileidę

2050-aisiais į aukštąją mokyklą įstojęs žmogus vienu metu studijuos keliose mokyklose, ir ne tik Lietuvoje. To meto šiuolaikinės technologijos leis jam pasiekti tai, kas šiandien atrodo nepasiekiama. Mažės teorinių paskaitų, pirmu smuiku grieš laboratorijų veikla. Augs gimstamumas, žmonės studijuos visą gyvenimą. Tokiomis įžvalgomis dalijosi aukštojo mokslo atstovai per tarptautinę konferenciją „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“. Tačiau verslas primena: reikia jau dabar išmokti tinkamai investuoti, o tai, kad finansavimu atsiliekame nuo Estijos, yra mūsų šalies apsileidimas. 

Palyginti su estais, pagal finansavimą esame apsileidę

„2050 metai ateis labai greitai. Turime jau dabar galvoti ne tik apie viziją, o ir apie planus. Iš verslo pusės žiūrint, matyt, yra svarbiausia pasižiūrėti į pagrindinę priemonę, kuri skatina pokyčius bet kokioje organizacijoje,
įskaitant ir universitetus. Sakyčiau, pinigai. Tiek versle, tiek kitose organizacijose finansavimas yra kraujotaka, kuri aprūpina veiklas, kurių reikia“, – kalbėjo verslo atstovė Dovilė Burgienė.

Pasak jos, būtina identifikuoti tai, kas dabar pas mus yra blogai, lyginant su tais, į kuriuos norime lygiuotis.

„Mes turime tikrai per mažai pinigų ir tikrai per daug studentų, per daug pastatų ir visokios infrastruktūros. Nenaudojamos infrastruktūros, pasakykime. Tikrai ta kryptimi buvo mažai judama. Estai sugeba triskart daugiau pinigų vienam studentui skirti, Lietuvoje esame apsileidę“, – kalbėjo D. Burgienė.

Ji mano, kad pinigų kiekį galima padidinti, suefektyvinus išlaidas, labiau specializuojantis.

„Lietuva – maža šalis, visų sričių pasauliniu lygiu tikrai nesukursime. Tam tikrose srityse galime būti sukurtų pasaulyje dalykų vartotojai, o kitose srityse, kur mes sugebame suburti tarptautinio lygio kūrybinį potencialą, galime kažką kurti“, – dalijosi savo įžvalgomis verslo atstovė.

Ji mano, kad mes turime ugdyti universitetų vadybines kompetencijas ir tai, kas gali nuvesti į geresnę ateitį.

„Man labai svarbu, kad universitetai ir visa visuomenė, verslas esame labai suinteresuoti, kad tiek mokyklos, tiek universitetai būtų labai geri Lietuvoje. Čia nėra tik universitetų ir ir valstybės reikalas. Tai visos visuomenės
reikalas“, – pabrėžė D. Burgienė.

Ji sakė, kad siekiant individualizuoto mokymosi reikia numatyti siekį gerinti skaitmeninio raštingumo įgūdžius.

„Tarkime, versle, jei nori individualiai prieiti prie kliento, turi labai daug investuoti į savo skaitmeninę kompetenciją, duomenų analizę, į programavimą, kad prisitaikytum prie kiekvieno vartotojo. Lietuvoje yra aibė verslo pavyzdžių, kai tai sėkmingai taikoma praktikoje. Tad tai įmanoma, tai nėra labai sunku, bet tą reikia įsivardyti, to reikia mokytis“, – kalbėjo D. Burgienė.

Taip pat ji išskyrė tinklaveiką.

„Dar toli gražu nėra taip, kad studentai galėtų susidėlioti savo krepšelį iš įvairių fakultetų. Tikrai yra vidinių barjerų net toje pačioje organizacijoje, jau nekalbant apie kelias organizacijas“, – aiškino verslo atstovė.

Be to, anot jos, labai svarbu konkurencija, nes tik pasilyginimas su kitais pagal parametrus, kur esi silpnas, gali vesti į priekį. O lyginti, anot D. Burgienės, reikėtų su pasaulio, Europos lyderiais.

Burgienė: pinigai guli ant stalo

Kiek bus studentų Lietuvoje, o drauge ir aukštųjų mokyklų, pasak D. Burgienės, priklausys nuo to, kokia tuomet bus migracija.

Tačiau ji pabrėžė, kad sėkmingi žmonės jau dabar nuolat mokosi.

„Tai didžiulė rinka. Nežinau skaičių, bet jei išmatuotume, kiek išleidžiame lektoriams, kursams, mokymams, tikriausiai bent vieno didelio universiteto metinį biudžetą surinktume. Žodžiu, tie pinigai guli ant stalo ir universitetai juos gali pasiimti.

(…) Reikia galvoti, kad pinigų reikia ne duoti, o investuoti. Alga profesoriui yra investicija ir reikia kryptingai siekti, kad ji atsipirktų keleriopai. Tikrai verslas užsakytų paslaugas čia, bet jam reikia tarptautiškumo“, –
įsitikinusi D. Burgienė.

Ji tikra, kad universitetai turi mokėti save parduoti.

„Kiekvienas universitetas turi įrodyti, kad kiekvienas euras bus investicija ir duos grąžą. Nebūtinai pelno pavidalu, bet kokybės, grąžos visuomenei pavidalu“, – sakė ji.

Žukauskas: dar ne visai esame miestiečiai

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius sakė, kad, plečiantis dirbtiniam intelektui, virtualiai, dirbtinei, mišriai realybei, robotikai, daiktų internetui, 2050 metais modernios
technologijos išlaisvins didelę dalį žmonių nuo rutininio darbo.

„Kadangi joms nereikės mokėti pensijų, valstybė turės pakankamai išteklių investuoti į universitetus. Universitetuose studijos taps mokamu darbu. Universitetuose bus kuriama ateitis. Žmonės trumpam išeis į verslą, kur
realizuos universitetuose sukurtas idėjas. Kadangi technologijos greitai sensta, jie labai greitai grįš į universitetą. Tad universitetai taps pagrindiniu darbdaviu. Didžiąją dalį gyvenimo žmonės praleis universitetuose. Manau,
kad universitetams ateitis yra labai šviesi ir gera“, – prognozavo V. Žukauskas.

Jis pabrėžė, kad demografinė padėtis keisis į gerąją pusę, mat šeimos suvoks savo kūrybinę vertę.

„Demografiniai dalykai, kuriuos dabar matome, yra trumpo periodo. Daugiausia jie susiję su tuo, kad mes iš kaimiečių tautos tampame miestiečių tauta. Šis procesas dar nėra pasibaigęs. Kaime vaikai yra darbo jėga.

Kaime patriarchalinėje visuomenėje stengiamasi turėti daugiau vaikų, nuo to priklauso šeimos potencialas. Kai kaimietis persikelia į miestą, vaikai jam pasidaro prabanga, tad tokiu būdu sumažėja gimstamumas.

Mes dabar išgyvename tą periodą, kai dar ne visai esame miestiečiai. Bet ateityje, manau, jei universitetai taps pagrindiniais kūrybinės minties centrais, pagrindine žmonių darboviete ir išteklių pakankamai uždirbs
robotai, dirbtinis intelektas ar kitos naujos technologijos, manau, demografinė situacija pagerės, nes šeima suvoks savo vertę visų pirma per kūrybą. O tos šeimos, kurios turės daugiau vaikų, atitinkamai bus kūrybiniu požiūriu stipresnės. Ir tai skatins žmones turėti daugiau vaikų“, – savo vizija dalijosi A. Žukauskas.

Jis tikras, kad universitetai išliks lietuviški, išliks jų įvairovė, įstoję į vieną universitetą žmonės galės studijuoti ne viename universitete, ir ne tik Lietuvos.

„Jie klajos po universitetus tiek tikroje, tiek virtualioje realybėje“, – kalbėjo A. Žukauskas.

Šiugždinienė: išnyks teorinės paskaitos

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tikra, kad 2050-aisiais studijos nebus siejamos su viena institucija, o tai reiškia, kad studentai patirs įvairių aukštųjų mokyklų gyvenimą ir įvairių šalių kultūrą.

„Tai turbūt vienas iš labai didelių pokyčių, kuriam mes turime ruoštis“, – sakė ministrė.

Vienu iš kertinių dalykų ji vadino studijų personalizavimą. Ministrė mano, kad studijų procesas ateityje bus kur kas įvairesnis nei dabar, išnyks teorinės paskaitos.

„Kadangi informacijos yra labai daug, visas ugdymas bus sutelktas laboratorijose, į eksperimentus, į konsultacijas su dėstytoju, į komandinį darbą. Manau, šito bus daug daugiau nei dabar“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.

Ji pabrėžė, kad tuomet švietimo grandys bus kur kas labiau susijusios nei dabar.

„Dabar universitetų pagrindinė auditorija – jaunas žmogus. Manau, kad universitetas turės pagrindinį vaidmenį perkvalifikuojant ir tobulinant suaugusiųjų kompetencijas“, – mano ministrė.

Pasak J. Šiugždinienės, šiuo metu vienai aukštajai mokyklai vidutiniškai tenka apie 2500 studentų.

„Tai yra labai maži skaičiai. Jei pažiūrėtume aplinkui, tai pažangesnėse EBPO valstybėse kolegijose studentų skaičius yra maždaug 4–5, 6 tūkst. studentų“, – aiškino ministrė.

Ji pritarė minčiai, kad aukštųjų mokyklų mūsų šalyje yra per daug.

Valatka: turime eiti tarptautinimo keliu

Kauno technologijos universiteto rektorius Eugenijus Valatka pabrėžė, kad turime turėti aiškią tarptautinimo strategiją.

„Mes kalbame apie užsienio studentų ir talentų pritraukimą. Ne pirmus metus kalbame apie tam tikro fondo stipendijų įsteigimą šalies mastu. Galbūt tuomet mes galime kalbėti apie strategines šalies pramonės, verslo sritis, kurioms to reikia. Tuo požiūriu mes galėtume suvaidinti savo vaidmenį“, – kalbėjo rektorius.

Jis mano, kad tarptautinimo prasme svarbus ambasadų sėkmingas darbas.