Vėgėlė – viena didžiausių 2024-ųjų intrigų: kurie politikai tiesia ranką ir kas tie tylūs advokato rėmėjai?

Jis – viena didžiausių, jei ne didžiausia, intriga dėl kandidatų į prezidentus 2024 metais, savo palaikytojų vadinamas ir vilties prezidentu. Tačiau lūkesčius vertinant realiai, šiuo metu Ignas Vėgėlė rinkėjų daugumos nesurinktų. Apklausų duomenimis, jo kandidatūrą palaiko apie 10 proc. rinkėjų, maždaug perpus mažiau nei dabartinį Daukanto aikštės vadovą Gitaną Nausėdą. Tačiau politiniuose kuluaruose keliamas kitas klausimas – ar I. Vėgėlė 2024-aisiais bandys patekti į Seimą?

Planų neatskleidžia, tačiau komandos jau ieško

Šią versiją, kad prezidento rinkimai gali būti tik tramplinas ir pasiruošimas politinei kelionei į Seimą, gana palankiai vertina politologai.

„Tai gali būti geras startas ir įsisukimas į politinę karjerą apskritai, kurią jis akivaizdžiai planuoja kaip savarankiškas žaidėjas, atsisakęs ypač viliojamų mezalianso pasiūlymų su daugeliu partijų, taip pat ir su „valstiečiais“, – LRT televizijos laidoje „Forumas“ komentavo politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Kad krikščioniška demokratija liktų su savo ideologija Lietuvoje, man nepavyko.

I. Vėgėlė

Politikos užkulisiuose sklando kalbos, esą I. Vėgėlė kalbasi „su visais“. Ar tai tiesa, paklausėme paties į politiką besitaikančio advokato. Jis pokalbio metu sakė buriantis komandą, su kuria dalyvautų rinkimuose. Tačiau pabrėžė, kad atsakymų nė dėl vienų rinkimų dar neturi.

„Dabar šiame etape dar nesvarstau. Bet tokia galimybė gali atsirasti“, – apie galimą kandidatavimą Seimo rinkimuose LRT.lt sakė I. Vėgėlė.

Jis patvirtino bendraujantis su keliomis partijomis, „kad surastų ideologinių sąsajų“, tačiau prioritetu vadino prezidento rinkimus – jo žodžiais, „ar tokį sprendimą [kandidatuoti] reikia priimti, ir kada“.

„Žiūrėti, ar nusprendus eiti į politiką galima ir kokiu būdu pasiekti tų rezultatų, kokius aš užsibrėžčiau pats ir pažadėčiau žmonėms“, – savo planus aptakiai atskleidė I. Vėgėlė.

Kalbėdamas apie prezidento rinkimus, jis sakė manantis, kad prezidentas veikia kartu su partijomis, todėl ir reikia su jomis bendrauti. Jo teigimu, dabartinės opozicinės partijos netaps valdančiąja dauguma, todėl tikisi pakalbėti su visomis.

„Kalbuosi su nemaža dalimi opozicinių partijų, su į Seimą nepatekusiomis partijomis. <...> Tai nėra pokalbiai dėl ėjimo į Seimo, prezidento rinkimus. Tai pokalbiai dėl sprendimų Lietuvai“, – tiesiai neatsakė I. Vėgėlė.

Jis taip pat pridūrė, kad kalbasi su jam rinkimuose talkinti galinčiais žmonėmis, jie yra dešiniųjų pažiūrų.

„Kraštutinės kairės arba kraštutinių liberalų mano komandoje tikrai nebus, dėsiu visas pastangas, kad jie būtų kuo greičiau identifikuoti, jei bandytų prasiskverbti“, – sakė jis.

Kartą į Seimą jau bandė patekti

Nors I. Vėgėlė laikomas netikėtai politiniame lauke atsiradusiu veikėju, iškilusiu dėl kalbos visuotiniame advokatų susirinkime 2021 metais, kur kritikavo pandemijos valdymą, politikoje jis jau buvo nukeliavęs iki rinkimų 2000-aisiais, kai kandidatavo į Seimą su Krikščionių demokratų sąjunga. Tai buvo tretieji Nepriklausomos Lietuvos Seimo rinkimai, partija į parlamentą nepateko pritrūkus vos pusės procento balsų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapyje teigiama, kad partijoje, kuriai vadovavo Kazys Bobelis, I. Vėgėlė buvo nuo devyniolikos, vadinasi, į Seimą kandidatavo po 6-erių metų narystės partijoje.

„Tai buvo daugiau nei prieš 20 metų, buvau jaunas idealistas“, – minėjo I. Vėgėlė, paklaustas apie pirmą bandymą eiti į politiką.

I. Vėgėlė leido suprasti, kad patyrė nuoskaudų, tačiau su kuo konfliktavo, neatskleidė, tik, užsiminė, kad tie buvę bendražygiai jau mirę, todėl kalbėti apie šiuos įvykius jis nenorėtų. I. Vėgėlė buvo jauniausias kandidatas krikdemų sąraše.

„Teko atsitraukti, nes prieš mane buvo panaudoti metodai, kurie nepriimtini ne tik politiškai, bet ir bendražmogiškai“, – sakė jis.

Pasak I. Vėgėlės, po rinkimų jis siekė akademinės karjeros, mokėsi, politikoje nedalyvavo.

„Net nebuvo poreikio. Aš save pamačiau, išbandžiau, kad politikoje daug melo, netiesos, nešvaraus žaidimo. <...> Kad krikščioniška demokratija liktų su savo ideologija Lietuvoje, man nepavyko“, – aiškino I. Vėgėlė.

Iškart po jo sąraše 6 numeriu kandidatavęs Dainius Kepenis, dabartinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys, sakė, kad juos su I. Vėgėle pakvietė Kazys Bobelis.

„Mane pakvietė šviesaus atminimo K. Bobelis, jis subūrė labai patriotinę komandą žmonių, kurie buvo žinomi kaip kovotojai už žmogaus teises, buvo meno, mokslo žmonių, signatarų“, – istoriją prisiminė D. Kepenis.

Į sąrašą I. Vėgėlė buvo pakviestas kaip „jaunas perspektyvus teisininkas“, D. Kepenis sako, kad iš tiesų su sąrašo bendražygiu daug ir nepabendravo, tik rinkimų metu.

Tačiau šiandien jis vėl norėtų matyti I. Vėgėlę greta.

„Dėl pandemijos mūsų požiūriai labai aiškiai sutapo. Aišku, man gaila, kad jis pamanė, jog reikia draugauti su visomis partijomis, būti visų draugu ir išrinktuoju. Kai daug ieškai, mažai pavyksta, galbūt jam būtų geriau pasirinkti vieną jėgą ir priimti jos paramą“, – sakė D. Kepenis, kalbėdamas apie prezidentines I. Vėgėlės ambicijas.

Jam tai buvo kaip tramplinas eiti į politiką.

L. Meškauskaitė

LRT.lt kalbinti advokatai prisiminė, kad jie net neabejojo, jog advokatų tarybos pirmininkas I. Vėgėlė vieną dieną pasuks į politiką, juo labiau kad jo pareigos buvo labiau politinės, o advokatu jis dirbo nedaug. I. Vėgėlė advokatų tarybos pirmininku buvo dvi kadencijas iš eilės, o artėjant antrosios pabaigai ir pasakė garsiąją kalbą, kurioje kritikavo valdžios politiką dėl pandemijos. Kritikai kalboje įžvelgė ir sąmokslo teorijų bruožų, mat I. Vėgėlė kalbėjo apie politikai įtaką neva darančią „pasaulinę“ vaistų pramonę.

„Manau, jis turėjo ambicijų eiti į politiką, kažką daryti. Jis energingas, turėjo idėjų, buvo toks žmogus, kuris nori pasireikšti. Atvirai kalbant, manęs nė kiek nenustebino, kad jis neužsibus toje pozicijoje ir eis toliau“, – LRT.lt pasakojo su I. Vėgėle dirbusi teisininkė Liudvika Meškauskaitė.

Būtų laimėjęs žymiai daugiau, jei <...> būtų priėmęs mūsų paramą.

D. Kepenis

Jos teigimu, I. Vėgėlė šiuo metu populiarumą pelno iš valdančiosios koalicijos klaidų, tie, kurie nemėgsta konservatorių, palankiai žiūri į potencialų naują veidą politikoje.

„Laimės jis ar nelaimės, bet kad bus politikoje, neabejoju. <...> Advokatų tarybos pirmininko postas tuo požiūriu jam buvo labai dėkingas, jis buvo matomas ir girdimas, <...> jam tai buvo kaip tramplinas eiti į politiką. Gal žmonėms taip atrodo: viskas prasidėjo nuo kalbos. Ne, jis visada rašydavo straipsnius įvairiais klausimais, dalyvaudavo diskusijoje. Tai prisimenu dar iki tol, kol jis tapo advokatų tarybos pirmininku“, – sakė pašnekovė.

D. Kepenio teigimu, I. Vėgėlė ieško draugystės „ir su kairiaisiais, ir su dešiniaisiais“, anot jo, partijos į paramą jam žiūri įtariai. Dėl paramos prezidento rinkimuose jis tarėsi ir su „valstiečiais“, bet šie galiausiai pasirinko buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.

„Aš apgailestauju, kad I. Vėgėlė, turėdamas aiškias pažiūras... Kaip sako, jei ieškai trijų zuikių, nepagauni nė vieno. <...> Man labai gaila, kad taip atsitiko, I. Vėgėlė būtų laimėjęs žymiai daugiau, jei <...> būtų priėmęs mūsų paramą. Jis galėjo pasirinkti mus ir projektuoti save politikoje, nesvarbu, ar tai būtų prezidento, ar Europos Parlamento, ar Seimo rinkimai. Jis turėjo tokią galimybę, bet nepasirinko mūsų. Bet manau, kad ne viskas prarasta“, – svarstė D. Kepenis.

Pašnekovas, pats žinomas dėl aštriai reiškiamų dešiniųjų pažiūrų, sakė nenorintis užsiimti spėjimais dėl I. Vėgėlės, tačiau atskleidė, kad koją politinėms pergalėms ir vėl gali pakišti konfliktai: dažnai šiame politiniame sparne sunku nesiginčyti ir nepaversti sąjungininkų priešais.

„Bus gera pamoka tiek jam, tiek mums. Man apmaudu, kad jėgos, kurios bando Lietuvą apversti aukštyn kojomis su globalistinėmis idėjomis, yra labai vieningos <....>, o tie žmonės, kurie aiškiai mato Lietuvą kaip tautinę valstybę, kaip lygiavertę ES narę, kuri turi savo sienas, savo tradicijas, savo kalbą, <...> šita pusė, kaip žinot, laksto visi po vieną ir negali susitarti, nes vienas už kitą svarbesni, didesni. Gali laiko ir nebelikti“, – sakė jis.

„Kalbėjomės apie vertybes“

Pats LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kalbėdamas apie I. Vėgėlės perspektyvas Seime, kartojo, kad šis „kalbėjosi su visais“.

Ieškoma intrigų be reikalo.

R. Karbauskis

„Ir su mumis taip pat, bet ne apie tai. Mes kalbėjomės apie vertybes ir konkrečios kalbos nėra buvę. <...> Jei jis kreipsis, siūlydamas bendradarbiauti, mes, be abejo, svarstysime“, – sakė R. Karbauskis, paminėjęs ir tai, kad I. Vėgėlės politinės pažiūros artimos LVŽS, o idėjiškai artimų partijų jis pats Seime nemato – ir socialdemokratai, ir S. Skvernelio partija yra „liberalai“.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir I. Vėgėlės, ir LVŽS rinkėjai persidengia, o visuomenės nuomonės apklausose I. Vėgėlė augino populiarumą R. Karbauskio ir A. Verygos sąskaita. Partija esą nekantriai laukia pirmųjų reitingų, rodančių, ar A. Veryga, ar I. Vėgėlė yra populiaresnis kandidatas į prezidentus. Beje, „valstiečių“ pirmininkas sakė neabejojantis, kad rinkimus laimėtų dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda.

„Jis mums įdomus, nes yra mūsų vertybinis partneris, bet tai nėra kažkas, dėl ko strateguotume. <...> Ieškoma temų, ieškoma intrigų be reikalo“, – gandus, kad nori pritraukti I. Vėgėlę, neigė R. Karbauskis.

Jis pažymėjo, kad I. Vėgėlė šiuo metu net negali susisaistyti su kokia nors politine jėga, nes tuomet neturėtų šansų laimėti prezidento rinkimų. O po rinkimų, kurie bus gegužę, savo partijos įsteigti jis nespės fiziškai, – mano R. Karbauskis (Seimo rinkimai laukia kitų metų spalio mėnesį – LRT.lt).

I. Vėgėlė į Seimą galėtų bandyti patekti su mažesne jau įkurta partija, tačiau R. Karbauskis sako, kad tada jis bus pasmerktas vos ne vos perkopti minimalų barjerą: į Seimą pateks, tačiau daug vietų neturės.

Turime daryti išvadas pamatę, kas nutiko su vieno banko ekonomistu.

A. Sysas

„O jei norima perimti iš mažųjų, reikia struktūros, yra vienmandatės apygardos. Net laimėdamas daugiamandatėse stebuklo būdu, tu gali gauti 15–20 vietų. Antras turas gali baigtis niekuo, nes jei nėra komandos, nėra stiprių politikų už nugaros, stiprių vienmandatininkų, antras turas gali būti labai prastas. Tai socialdemokratų Achilo kulnas“, – R. Karbauskis sako, jog logiška, kad I. Vėgėlei reikia jungtis prie didesnės partijos, kurios frakciją jis sustiprintų.

Ir vis dėlto jis tvirtino, kad LVŽS yra stipri partija ir be I. Vėgėlės populiarumo.

„Jei toks bus interesas, matyt, pasakys jį, bet aš abejoju, kad iki prezidento rinkimų pabaigos žmogus, kuris galvoja juos laimėti, taip svarsto“, – sakė „valstiečių“ lyderis.

Šeimų sąjūdis kalbėjosi po maršo

Perspektyva kartu eiti į Seimą nedvelkė ir LRT.lt pokalbyje su opoziciniais socialdemokratais, S. Skvernelio demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

„Gal kažkas ir kalbėjo, bet aš apie tai negirdėjau. <...> Na, palaukite, jis krikščionis demokratas! Jis dešinysis, jo pasisakymai yra superdešinieji“, – ilgametis socialdemokratų narys Algirdas Sysas neslėpė nuostabos, kad kažkas gali net svarstyti I. Vėgėlę kaip bendražygį.

Pašnekovas sakė, kad partija nerems I. Vėgėlės prezidento rinkimuose, nes kaip viena iš didžiausių partijų turi turėti savo kandidatą ir programą. Patyręs politikas neslėpė skepticizmo dėl I. Vėgėlės kuriamo įvaizdžio.

„Prieš kiekvienus rinkimus atsiranda gelbėtojų, tai žmonėms labai patinka: aš be partijos, aš gerietis, sukursiu jums gerovės valstybę. Į politiką ateina žmonių, nepradėjusių politikos nuo savivaldos, dėl to ir turime daug problemų. Nenorėčiau, kad šis žmogus iš advokatų luomo taptų politiku. Turime daryti išvadas pamatę, kas nutiko su vieno banko ekonomistu“, – I. Vėgėlę su G. Nausėda gretino A. Sysas.

I. Vėgėlės kaip bendražygio nemato ir S. Skvernelis.

„Jis dar nepasakė, kokiuose rinkimuose dalyvaus. Mes nei kontaktų, nei minčių nepuoselėjame, nesiejame“, – S. Skvernelis paneigė buvus kokių nors kalbų su I. Vėgėle ir paminėjo, kad I. Vėgėlė jam apskritai vis dar labiau žinomas kaip teisininkas.

Yra ir abejojančių.

R. Grinevičius

Jis sakė, kad I. Vėgėlė politikoje dar neatsiskleidė visapusiškai.

„Kai kurie pasisakymai yra radikalesni, aštresni, linkstantys į Šeimų maršą arba LVŽS. Kaip su teisininku, su juo viskas gerai. Matyt, kažkokią nišą politikoje jis užims“, – svarstė S. Skvernelis.

Tačiau Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai, kuriems pavyko sukelti ažiotažą masiniais protestais prieš pandemijos valdymą ir tuo, ką patys visuomenininkai vadina netradicinėmis šeimomis, patekę ir į kelias savivaldybių tarybas, LRT.lt sakė su idėjiniu bičiuliu I. Vėgėle rinkimų neaptarinėjantys.

Judėjimo lyderis Raimundas Grinevičius minėjo su I. Vėgėle bendravęs prieš pustrečių metų, maždaug tuo metu, kai jis pasakė garsiąją kalbą. Tada tik ką buvo praėjęs renginys „Didysis šeimų gynimo maršas“.

„Su juo asmeniškai (dėl rinkimų – LRT.lt) nekalbėjau, sąjūdis dar net nesvarstė, ką remti prezidento rinkimuose. Net diskusijų nebuvo. <...> Mano asmeniškai [požiūris į I. Vėgėlę] palankus. Ir daugelio narių palankus. Yra ir abejojančių“, – užsiminė R. Grinevičius.

Rėmėjai viešojoje erdvėje

Atrodo, kad ryškus palaikymas viešojoje erdvėje dar nereiškia, kad aplink I. Vėgėlę buriasi partija.

Pavyzdžiui, profesorius Gediminas Merkys, šį mėnesį surinkęs daugiau nei 30 visuomenininkų parašų, raginančių I. Vėgėlę kandidatuoti į prezidentus, LRT.lt atskleidė, kad tai padarė šio nė nesutikęs realiame gyvenime.

Būtų kvaila mesti politiką gavus tam tikrą pagreitį, nebandyti to išnaudoti.

M. Baltrukevičius

„Jis pats yra lyderis. Yra grupė, pabrėžiu, nepartinė, kuri labai norėtų, kad šis žmogus, susiklosčius aplinkybėms, prisiimtų tą vaidmenį. <...> Vieną kartą su juo telefonu kalbėjau prieš renkant parašus, mes net nepažįstami buvome. Paklausiau, ar ne prieš, kad inteligentai rinktų parašus, jis atsakė, kad visoms iniciatyvoms yra atviras“, – G. Merkio teigimu, po skelbimo įvyko neformalus susitikimas.

Pašnekovas sako, kad jis tikrai palaiko I. Vėgėlę, bet ar pats eitų į politiką, nors kartą pabandė, abejoja, o jį palaiko „ne taip kosmopolitiškai nusiteikusi inteligentija“. Jis pats, kaip sociologas, patarė daugiau parašų nerinkti, mat geriau šį palaikymą išsaugoti rinkimų metui, kai iš tiesų reikės rinkti parašus.

„Žmogus linkęs labai klausytis, tartis. Įspūdis geresnis, nei buvo galima įsivaizduoti, tikrai mūsų nenuvylė“, – prisiminė profesorius.

Jei I. Vėgėlė kviestųsi į partiją, kai kas iš jo palaikytojų gal ir jungtųsi, – sakė jis.

„Manau, kad taip. Aš labai pasukčiau galvą, pagalvočiau, bet rimtai pagalvočiau“, – sakė prof. G. Merkys.

Viešojoje erdvėje I. Vėgėlė siejamas ir su Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi po to, kai tuometis Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Karolis Žukauskas paskelbė, kad šie yra pažįstami asmeniškai, paviešino bendrą abiejų nuotrauką kartu su žmonomis.

Išgirdęs keliamą versiją, kad su I. Vėgėle dalyvaus politikoje, D. Radzevičius juokavo, kad su socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte turi net pikantiškesnę nuotrauką, kurioje kartu šoka, ir tai ne įrodymas apie sąsajas su politikais.

„Nežinau, kuo aš esu čia dėtas. Pirmą kartą girdžiu, kad esu siejamas su I. Vėgėle kaip politiku, <...> jokių politinių ambicijų šiuo metu neturiu“, – sakė jis.

LRT.lt pakalbino ir laikraščio „Šiandien“ savininką Gintautą Kniukštą – I. Vėgėlė daug populiarumo sulaukia tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose ir nesistemine žiniasklaida save vadinančiuose portaluose, o būtent minėtas laikraštis I. Vėgėlę paskelbė 2022 metų žmogumi, dažnai publikuoja jo komentarus bei naujienas apie jį. O G. Kniukšta kartą jau dalyvavo savivaldos rinkimuose.

„Ne, kol kas tokių pokalbių nebuvo. <...> Jis yra apžvalgininkas, kaip ir kiti žmonės, kurie rašo į savaitraštį, išsako savo nuomonę, poziciją“, – apie galimybę su I. Vėgėle dalyvauti politikoje sakė G. Kniukšta.

Politologas: gali spėti sukurti ir savo partiją

„Pradžioje girdėdavome, kad blogi yra tik konservatoriai, Laisvės partija ir liberalai, dabar blogas yra ir prezidentas“, – LRT.lt kalbintas apžvalgininkas, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius sako, kad sprendžiant iš retorikos, I. Vėgėlė dabar yra susitelkęs į prezidento rinkimus.

I. Vėgėlė tvirtina, esą prezidentūra yra užsidariusi, o gerovės valstybė tėra tik iliuzija, kuria tiki tik pats G. Nausėda – tokiais teiginiais, pasak M. Baltrukevičiaus, I. Vėgėlė rodo siekį mesti iššūkį dabartiniam prezidentui.

Anot pašnekovo, yra prielaidų manyti, kad rezultatas prezidento rinkimuose I. Vėgėlei bus geras, o tai dar labiau išaugins jo reputaciją.

„Būtų kvaila mesti politiką gavus tam tikrą pagreitį, nebandyti to išnaudoti“, – apie tai, kad prezidento rinkimai I. Vėgėlei nuties kelią į Seimą, sakė M. Baltrukevičius.

Pasak jo, I. Vėgėlė sako, kad kalba su įvairiomis partijomis, o jos jo išsigina, taip pat mini visuomenės nusivylimą partijomis, yra minėjęs krikščioniškas pažiūras propaguojančių jėgų trūkumą, kalba apie bendraminčius, kurie šiuo metu nėra politikoje.

Taigi, realu, kad I. Vėgėlė perims vieną iš jau registruotų partijų arba sukurs naują, o jei jis bandytų derėtis su LVŽS, taikytis reikėtų jam, o ne „valstiečiams“.

„Karbauskio žaidimo jis nenorėtų žaisti. Skvernelio istorija parodė, kad LVŽS turi būti vienas aiškus vedlys, lyderis. LVŽS atstovauja panašioms idėjoms, bet juos galima klasifikuoti labiau kaip vienasmenę nei idėjinę partiją. O R. Karbauskiui svarbus pagoniškas elementas kartais trukdo pasirinkti aiškią liniją, kad esame socialiai konservatyvi dešinioji partija. <...> Iš dabar egzistuojančių, kurias labiausiai realu perimti, yra Krikščionių sąjunga, kuri jį labiausiai palaiko“, – sakė jis.

Nors I. Vėgėlę kol kas aistringai palaiko Petro Gražulio Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), padėkos žodžių iš paties I. Vėgėlės dar negirdėti. Anot M. Baltrukevičiaus, taip yra todėl, kad I. Vėgėlei svarbi ir reputacija, jis su P. Gražuliu sietis nesiveržia.

Jei I. Vėgėlė norėtų steigti savo partiją, apžvalgininko vertinimu, tam jam laiko pakaktų. Seimo ir prezidento rinkimus kitąmet skirs maždaug 4 mėnesiai.

Kaip numato Rinkimų kodeksas, tam, kad politinė organizacija dalyvautų rinkimuose, jie turi būti įsisteigę iki rinkimų likus ne mažiau kaip 180 dienų.

„Žinoma, kad gali atsirasti Vėgėlės partija. Jis gali neskubėti po prezidento rinkimų, tik tada priimti sprendimą. Nemanau, kad pats I. Vėgėlė dabar turi šimtaprocentinį atsakymą, ar po prezidento rinkimų sieks Seimo, tai gali priklausyti nuo rezultatų“, – sakė M. Baltrukevičius.