Valstybė mažai prisideda prie ukrainiečių pabėgėlių apgyvendinimo

Ukrainiečiai bėga nuo karo, Jungtinės Tautos praneša, kad tokių šiuo metu daugiau nei 5 milijonai. Lietuvoje karo pabėgėlių oficialus skaičius jau perkopė 50 tūkstančių. Pirmomis karo dienomis lietuviai atvėrė ukrainiečiams ne tik savo širdis, bet ir būstus. 

Vyriausybė nusprendė kliautis visuomenine iniciatyva, suskaičiuota, kad žmonės galėtų tris mėnesius priglausti apie 30 tūkstančių nedidelių šeimų. Tačiau artėja šio termino pabaiga, o karo Ukrainoje pabaigos nematyti. Dabar jau nuspręsta atsakomybę perkelti savivaldybėms, tačiau ir vėl nesuteikiant finansinės paramos. Iš Vyriausybės girdėti, galbūt bus pratęstas kompensacijų mokėjimas. Iš Europos Komisijos – taip pat pažadai apie paramą, bet kol kas nieko konkretaus. Tuo metu karo pabėgėliais besirūpinančios tarptautinės organizacijos įspėja: iš privačių būstų išprašyti ukrainiečiai jau grįžta į pabėgėlių registracijos centrus.

Valerija Paleščiuk tuoj gimdys. Ji iš karo nusiaubto Mariupolio į Lietuvą keliavo per Rusijos remiamų bei vadovaujamų separatistų kontroliuojamą Donecko respubliką, Rusiją ir Baltarusiją. Prieš tris mėnesius dingo be žinios abu jos tėvai ir brolis, nėra ryšio ir su Ukrainą ginti likusiu vyru. Valerija graudinasi, nes po išgyvento siaubo Lietuvoje rado ramybę ir atjautą.

„Žmonės mus labai šiltai, su atjauta priėmė. Gali ištiesti pagalbos ranką, prieiti, apkabinti ir pasakyti: laikykitės, mes jums padėsime kaip galėsime. Labai gera buvo, kai atvažiavę pamatėme Ukrainos vėliavą – tiesiog dalelė namų“, – pasakojo karo pabėgėlė.

Dabar Valerija glaudžiasi kambarėlyje, buvusiame vaikų ir jaunimo klubo pastate, į kurį Vilniaus savivaldybė nusprendė perkelti pabėgėlius. Rūpintis ukrainiečių apgyvendinimu Vyriausybė pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, tačiau plūstelėjus pirmajai pabėgėlių bangai, lietuviai atsiliepė į visuomenininkų kvietimą – per „Stiprūs kartu“ platformą apgyvendinta tūkstančiai ukrainiečių.

Savo būstą atvėrusiems valdžia numatė piniginę paskatą: už vieną apgyvendintą asmenį siūlo 150 eurų, o už kiekvieną paskesnį – dar po 50. Ši kompensacija mokama nuo antro mėnesio, bet ne ilgiau, kaip 3 mėnesius t. y. kol ukrainiečiai integruosis į darbo rinką ir nuomą už būstą galės susimokėti patys.

Deja, darbo Lietuvoje susiranda tik kas trečias.

„Yra realių darbo vietų, skirtingi reikalavimai, fiziškai sunkus darbas, pavyzdžiui „Lidl“ ne kiekvienas atlaikys, nes ne kiekviena moteris gali pakelti 18 kilogramų sveriančią bananų dėžę“, – pasakojo karo pabėgėlė Natalija.

„Vyras čia dirba daugiau nei trejus metus, turi nuolatinį uždarbį, mėnesį ieškau, siūlo pardavėjos, padavėjos darbą, turiu 2 aukštuosius, norėčiau darbo pagal kompetenciją“, – sakė karo pabėgėlė Kateryna.

Darbo neradę ukrainiečiai gali pretenduoti į nemokamą būstą, tačiau baigiasi 3 mėnesių terminas, kai valstybė nors šiek tiek remia savo namus užleidusius žmones.

„Piliečiai mūsų įsipareigojo priimti ukrainiečius tikrai ne visam karo laikotarpiui – iki kelių mėnesių, bet tas laikotarpis jau eina į pabaigą, reikia juos apgyvendinti kažkur kitur ir čia pas mus į registracijos centrus žmonės grįžta tam antriniam apgyvendinimui, yra iš tiesų labai sudėtinga. Žmonės jau nebesiūlo būstų“, – sakė Raudonojo kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Socialinių reikalų ir darbo ministrė ramina – svarstoma galimybė pratęsti kompensacijų mokėjimo terminą savo būstą užleidusiems lietuviams, o prireikus pabėgėliais pasirūpins savivaldybės.

„Kiek savivaldybių dispozicijoje, negaliu dabar pasakyt, bet bendrai dabar yra apie 4000 jau paruoštų apgyvendinimui vietų savivaldybėse, kurios yra arba savivaldybių disponuojamas turtas arba ministerijų pavaldžių įstaigų. Bet yra dar papildomai turto, į kurį šiek tiek investavus irgi galima būtų pritaikyti papildomai, jeigu kiekiai pasikeistų arba būtų didesni, arba žmonėms staiga prireiktų didesnių antrinio apgyvendinimo galimybių“, – aiškino Monika Navickienė.

Raudonojo Kryžiaus atstovai tikina, kad valdžia pateikia sausus statistinius duomenis – siūlomos patalpos dažnai tiesiog netinkamos gyventi.

„Jeigu kalbam apie savivaldybės būstus, jų irgi nėra pakankamai ir mes pastebime ir matome ir ukrainiečiai pastebi, kad dalyje būstų pvz., nėra baldų, nėra karšto vandens ar ten elektros instaliacija kažkokia nesutvarkyta. Bendrabutinio tipo būstai, kurie na, tikrai nėra labai patogūs Ir, sakykim, tam žmogui, kuris gyveno labai patogiai pas kažkokius lietuvius, na natūralu, kad jam ateiti į tokį prastą būstą yra labai sudėtinga“, – pabrėžė L. Lesauskaitė.

Vien tik Vilniuje karo pabėgėlių oficialiai registruota daugiau nei 17 tūkstančių, savivaldybių atstovai tikina, kad valstybė, nuleidusi naują įpareigojimą savivaldai paramos nežada.

„Kol kas tikrai ne. Tai yra savivaldybės resursais, tačiau turime privačių iniciatyvų, kur žmonės, įmonės tikrai pasisiūlė jeigu reikės kosmetinio remonto nedidelio, tai tikrai savo lėšomis prisidėtų, padėtų ir dabar mes turime vieną iš atvejų, kai keli butai yra tiesiog pritaikomi tokiam patogiam, higieniškam gyvenimui“, – sakė Vilniaus mero patarėjų grupės vadovė Ieva Dirmaitė.

Kai kurios savivaldybės tvirtina, kad nenaudojamų patalpų seniai neturi, tuo metu valdžios institucijos savo valdomo turto užleisti pabėgėliams neskuba.

„Mes neturime uždarytų, stovinčių mokyklų. Mes neturime kur apgyvendinti kaip savivaldybė. Tai todėl pas mus apgyvendinti tik pas žmones. Taip, valstybė turi – pas mus Vidaus reikalų ministerijos yra „Dainavos“ sanatorija, kurią ji tikrai galėtų išnaudoti, bet šiandien sprendžiama kaip ją perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, bet kiek žinau, ten ukrainiečių nėra“, – nurodė Druskininkų mero pavaduotojas Linas Urmanavičius.

„Žmonės tikrai daug, tai esam parašę Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri valdo didelę sanatoriją „Palangos gintaras“. Ten daug korpusų. Esam parašę Vidaus reikalų ministerijos poilsio namų „Pušynas“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Turi įsijungti ir valstybė. Tai ji jau po truputį įsijungia būstai po truputį atsiranda, bet kaip ir sakiau, dalis jų remontuojami ir jeigu, sakykim, mes nežinome, rytoj gali būti vėl antplūdis ir mes jau neturėtumėm kur apgyvendinti“ – nurodė L. Lesauskaitė.

„Turime tikrai nuolatinius susitikimus su SADM, VRM. Tai tikrai kalbamės kokios tos bendros galimybės, kaip čia galima būtų bendrai suremti tuos pečius, bet tokių aiškių gairių kaip tą daryti artimiausiu metu, kol kas neturime“, – aiškino I. Dimaitė.

Ant rankų sūpuojanti Charkive, šaudant raketoms gimusią Uljaną, Julija sako, kad ją kankina tėvynės ilgesys, todėl tikisi Lietuvoje neužsibūti. Ukrainoje liko vyras, viliasi – galbūt išliks ir nesugriauti namai.

„Mes labai norime namo. [...] Čia tiek nuostabių žmonių, padėjo mums, suteikė būstą ir viską ką mes dabar vilkime davė, ir maistą. Tačiau nesinori piktnaudžiauti. Mes labai norime namo“ – sakė karo pabėgėlė Julija Balašova.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad EK Ukrainos pabėgėlius priimančioms valstybėms yra numačiusi 17 mlrd. eurų paramą, perskirstant neišnaudotas lėšas. Parama greičiausiai bus skiriama pagal tai, kokį procentą šalies gyventojų sudarys karo pabėgėliai. Tačiau kol kas paramos skirstymo mechanizmas nėra patvirtintas, kada šios lėšos pasieks ukrainiečius priglaudusias šalis – neaišku.