Prieš 1 metus
82
Seime vėl įsiplieskė ginčai. Opozicijos projektams nesulaukus sėkmės balsavimuose, „valstietis“ Dainius Gaižauskas pagrasino valdantiesiems prezidento įsikišimu. Šie netruko atsikirsti – šalies vadovo ir Seimo pirmininkės nėra Lietuvoje, todėl teoriškai prezidento pareigas „eina“ Jurgis Razma.
Vakariniame ketvirtadienio posėdyje Seimas ėmėsi spręsti dėl opozicijos teikiamų 17 įstatymų projektų, tačiau toli ne visiems siūlymams pavyko perkopti net pirmąjį laiptelį. Nesėkmės balsuojant, panašu, įskėlė dar vieną nesutarimą tarp valdančiųjų ir opozicijos.
Stojęs prie šoninio mikrofono „valstietis“ Dainius Gaižauskas kritikavo valdančiuosius ir grasino prezidento Gitano Nausėdos įsikišimu.
„Šiandien buvo diena, kada galėjote parodyti šiek tiek padorumo arba bent dėmesio opozicijai. Mano pasisakymai, kai kurie iš jūsų vertinote, buvo per daug karšti, kad jei norite užkurti pragarą, taip vaizdžiai pasakiau, savo veiksmais jūs tai provokuojate“, – dėstė D. Gaižauskas.
Jis teigė jau anksčiau sakęs, kad jei valdantieji net neleis projektų, kurie, anot politiko, spręstų dabartines problemas ir leistų konkuruotų idėjomis bei pasiūlymais, tai atsilieps svarstant Seime kitų metų biudžetą.
„Jūs to neleidote padaryti, jums turbūt labiau patinka, kad būtų užkelta įtampa, kad būtų nesusikalbėjimas. Jūs patys tai provokuojate. Aš manau, kad taip Seimas negali dirbti. Valdantieji, galite rodyti jėgą, nes turite vos keliais Seimo nariais daugiau, nei opozicija.
Ateina biudžetas. Jeigu jūs galvojate, kad opozicija tylės, jūs labai klystate. Žmonės laukia sprendimų greitai. Elektros kainos milžiniškos, verslai tuoj bankrutuos. Ligoninė gavo virš 900 tūkst. eurų sąskaitą už elektrą, kai gaudavo po 200 tūkst. Laikas spręsti problemas, kolegos. Norite įtampos? Manau ji čia ir kils. Manau, kad turės įsikišti prezidentas, tai turės žinoti Lietuvos žmonės“, – Seimo salėje kalbėjo „valstietis“ D. Gaižauskas.
Premjerė: niekas nenori atsakyti į klausimą, kas už tai sumokės
Atsakydama opozicijos atstovas premjerė Ingrida Šimonytė sakė neveltui ryte paprašiusi žodžio ir parodžiusi kolegoms, kurie „pažįsta skaičius ir norėtų galėti juos įsivertinti“, kas yra šiuo metu daroma:
„Šiaip jau, su visa pagarba opozicijai ir jos siūlomiems sprendimams, norėčiau pasakyti, kad tai, kas yra daroma, yra gerokai daugiau, nei bet kuris iš šių pasiūlymų, kurie šiandien buvo svarstomi, kalbant apie elektros ir dųjų kainas.“
Ji teigė, kad labai paprasta būnant opozicijoje siūlytų sprendimus, kurių sąskaitos nėra kam apmokėti. Premjerė sakė, kad tuomet, kai bus pateiktas biudžetas, siūlymus ir bus galima svarstyti.
„Atsisakykite kai kurių išlaidų, pasiūlykite mokesčius kokius nors padidinti ir kažkaip rasime tuos bendrus sprendimus. O visiškai atsietai nuo bet kokio konteksto prirašyti daug mokesčių lengvatų visiems Lietuvos žmonėms, turbūt, visi norėtų, bet niekas nenori atsakyti į klausimą, kas už tai sumokės“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Išdėstė skaičius
Liberalų seniūnas Eugenijus Gentvilas metė akmenį pačios opozicijos pusėn. Anot jo, seniai buvo aišku, kad ketvirtadienio vakarinis posėdis bus skirtas opozicinei darbotvarkei, tačiau pati opozicija nesugebėjo pasirūpinti, kad salėje būtų pakankamai jos atstovų.
„Opozicijoje yra 67 nariai, mūsų, valdančiųjų, salėje buvo 63. Reikėjo susirinkti ir jūs visus klausimus šiandien būtumėte padarę. Dabar jūsų pačių dalyvauja 53 ar 54, trūksta 14 ar 13 žmonių, o kalta valdančioji dauguma, kad balsavo prieš.
Paėmiau antradienio balsavimo rezultatus. Po pateikimų arba po svarstymų pritarta penkiems valdančiųjų projektams, du valdančiųjų projektai atmesti. Žiūrime opozicijos projektus – keturiems pritarta, du atmesti. Apie ką jūs čia, Gaižauskai, šnekate? Jūs tikrai norite perversmą daryti? Demokratinius rinkimus aš suprantu, bet jūs norite perversmo. Ir dar įveliate ir spekuliuojate prezidento vardu. Paklausime prezidento kada nors, ar suderino su jumis, ar ne“, – dėstė E. Gentvilas.
Į diskusiją įsitraukė ir konservatorius Vytautas Juozapaitis, kuris taip pat klausė, ar tikrai D. Gaižauskas yra įgaliotas kalbėti prezidento vardu: „Drįsčiau abejoti, kad jis bus maloniai nustebintas, kad jis yra tas, kuriuo grūmojama Lietuvos Respublikos Seimui.
Šiandien prezidento nėra Lietuvoje, o tokiu atveju jo pareigas eina Seimo pirmininkė. Kadangi Seimo pirmininkės taip pat nėra, tai ją pavaduoja Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Tai šiandien Lietuvos prezidento pareigas teoriškai eina Jurgis Razma. Visos pretenzijos, jei norite išsiaiškinti, galite čia, salėje.“
Demokratai: atsakomybę už energetikos krizę dabar prisiima valdantieji
Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, taip valdantieji dar kartą atsuko nugarą žmonėms ir verslui bei dabar prisiims visą atsakomybę.
„Nebegalėdamos taikstytis su besitęsiančiu Vyriausybės neveiklumu opozicinės frakcijos inicijavo bendrai sutartą ir vieningą įstatymų projektų paketą, kuriame numatytos konkrečios priemonės, galinčios pažaboti energetikos ir kainų šuolio problemas. Tačiau šiandien pamatėme, kad valdantieji nesiruošia priimti greitų ir būtinų sprendimų atmesdami iš esmės visus svarbiausius projektus. Jie žmones ir verslą palieka laukti kitų metų be aiškios pagalbos, nepaisant to, kad šaltasis sezonas jau beldžiasi į kiekvieno gyventojo namus. Dabar už energetikos krizės pasekmes valdantieji prisiima visą atsakomybę“, – teigia frakcijos seniūnas Lukas Savickas.
Demokratai teikė įstatymų pataisas, kuriomis siūlyta už šilumos energiją ir karštą vandenį, dujas bei malkas kūrenimui buitiniams vartotojams taikyti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą, šildymui tiekiamoms gamtinėms dujoms numatyti 9 proc. lengvatinį PVM tarifą, tokį patį tarifą siūlyta taikyti ir už elektros energiją visiems buitiniams vartotojams, o ne atskiroms jų grupėms, kaip yra dabar.
Be to, siūlyta finansinius sunkumus patiriantiems žmonėms dalinai kompensuoti elektros energijos išlaidas – 80 proc. kompensacija iki 100 kw/h žmogui, taip skatinant gyventojus taupyti elektros energiją ir ją gaminti patiems. Taip pat siūlyta didinti saulės elektrinių suminę galią (panaikinant 2 GW ribojimą), neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) sulyginti su minimalia mėnesine alga bei skirti daugiau kompensacijų dirbantiesiems nuotoliniu būdu dėl jų patiriamų internetinio ryšio paslaugų, elektros, šildymo ir vandens, naudojamų darbo reikmėms, išlaidų.
Iš visų pateiktų projektų Seimas pritarė tik Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narės Laimos Nagienės inicijuotoms Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kurios nustato, kad buitiniai elektros energiją gaminantys vartotojai padengia 20 proc., sunkiau besiverčiantieji – 10 proc., o kiti vartotojai – 50 proc. skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų. Pasak L. Nagienės, toks teisinis reguliavimas proporcingai įvertintų elektros energiją gaminančių vartotojų skirtumus ir teigiamai atsilieptų jų plėtrai.
Be demokratų inicijuotų siūlymų ketvirtadienį savo įstatymų projektus kartu teikė visos kitos opozicinės – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos ir Lietuvos regionų – frakcijos. Jų siūlymai mažinti PVM tarifą gamtinėms ir suskystintoms naftos dujoms, elektrai, būtiniausiems maisto produktams bei paslaugoms, mokestį už reinvestuotą pelną, atidėti elektros tiekėjo pasirinkimą į vėlesnį laiką vartotojams, kurie patenka į III elektros rinkos liberalizavimo etapą taip pat buvo atmesti.
English (US) ·