Urbonaitė apie Tapino kampaniją prieš Matijošaitį: kortas pamaišys, bet mero atsitraukti neprivers

Visuomenininkas Andrius Tapinas šią savaitę paskelbė pradedantis naują kampaniją – „Viso, Visvaldai“, kurios metu sieks kauniečius skatinti balsuoti prieš dar vienos kadencijos siekiantį Visvaldą Matijošaitį. Ką tai reiškia dabartinio Kauno miesto mero perspektyvoms rinkimuose ir ar atneš ši iniciatyva pokyčių Kauno politinėje arenoje?

LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ kalbėjusi politologė Rima Urbonaitė įsitikinusi, kad didelė problema Kauno mero rinkimų kontekste – rimtos konkurencijos dabartiniam merui nebuvimas. Ji pabrėžia, kad A. Tapinas šiuo metu yra ko gero rimčiausias konkurentas V. Matijošaičiui, nors rinkimuose pats net nedalyvauja.

„Visgi jo balsas yra turbūt labiau girdimas nei Nacionalinės premijos laureato ir kandidato pono Vytauto Juozapaičio“, – ironizuoja R. Urbonaitė.

Tačiau pašnekovė kelia klausimą, ar ši kampanija rimčiau įgels V. Matijošaičiui. Jos pastebėjimu, beveik visada aštresnis pasisakymas Kauno mero atžvilgiu sulaukia panašiai aštraus atsakymo. Panašu, kad ir pats Kauno meras nejaučia didelės konkurencijos.

„Net nepanašu, kad V. Matijošaitis rinkimams ruoštųsi. Jo nei programos šiuo metu nėra,„Vieningo Kauno“ puslapyje dar praeitos kadencijos programos kabo. <...> Toks jausmas, kad jis jau savaime tikisi to kadencijos pratęsimo“, – pastebi politologė.

R. Urbonaitė linkusi abejoti, ar ši A. Tapino programa bus lemtinga V. Matijošaičio pasirodymui rinkimuose. Pasak jos, šiai iniciatyvai labiausia koją kiš konkurencijos ir nebuvimas savivaldos rinkimuose. O jos žodžiais, balsavimas prieš nėra gera alternatyva.

„A. Tapinui labiausiai čia kliudys ne tik V. Matijošaičio fanai. Labiausiai trukdys tai, kad tiesiog nemaža dalis rinkėjų neturi geros alternatyvos. O balsuoti už bet ką ir už ką tu netiki, yra labai nelengva“, – įsitikinusi ekspertė.

Politologė taip pat iškelia ir dar vieną problemą.

„Jeigu yra renkami pinigai, imamasi realios kampanijos prieš, kaip mes tai turime traktuoti?“, – retoriškai klausia R. Urbonaitė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad naujajame rinkimų kodekse tokios kampanijos nėra niekaip reglamentuotos.

„Gerai, kai taip vadinamos intencijos yra neblogos. O kas, jeigu būtų kažkokios kitos grupės, kurios tai darytų?“, – sako politologė.

Politologė įsitikinusi, kad priimant naująjį rinkimų kodeksą, praleista galimybė tokias iniciatyvas reglamentuoti. Anot jos, šia problema turėtų susirūpinti ir Vyriausioji rinkimų komisija.