Ukrainiečius priglaudę Lietuvos gyventojai piktinasi: prašydami finansinės paskatos, sulaukia savivaldybės tarnautojų patikrų

Lietuvos gyventojams, priglaudusiems pirmąjį ukrainietį, planuojama mokėti vienkartinę 150 eurų išmoką, už kitus – po 50 eurų. Šiauliuose panaši tvarka jau galioja, čia kiekvienam šiauliečiui, priglaudusiam ukrainiečius savo būste, mokama 300 eurų vienkartinė išmoka. Tačiau kompensacijos už priglaustus ukrainiečius paprašęs šiaulietis piktinasi, kad sulaukė savivaldybės darbuotojų patikrinimų, ar tikrai jo namuose gyvena ukrainiečiai.

Kas, kiek ir kaip turi teisę tikrinti Lietuvos gyventojus, paprašiusius kompensacijos, LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ pasakojo „Šiaulių krašto“ žurnalistė Jūratė Rauduvienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius ir socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

„Šiaulių krašto“ žurnalistė J. Rauduvienė, aprašiusi vietinio gyventojo, paprašiusio kompensacijos, istoriją, sako, kad dėl galimo patikrinimo šiaulietis buvo perspėtas savivaldybėje, kuomet teikė prašymą. Tačiau gyventojas nesupranta, kodėl savivaldybė nepasitiki žmonėmis.

„Šiaulių miesto savivaldybė savo ruožtu atidarė paramos sąskaitą ir paprašė žmonių aukoti. Iš tų pinigų savivaldybė nusprendė mokėti vienkartines 300 eurų vertės išmokas visiems šiauliečiams, kurie į savo būstus priėmė gyventi ukrainiečius. Mus pasiekė žinia, kad vienas gyventojas į tuščią butą priėmė gyventi ukrainietę ir tris vaikus. Jis, sužinojęs apie savivaldybės mokamą išmoką, nusprendė kreiptis į savivaldybę. Bet jį savivaldybėje perspėjo, kad bus tikrinamas apgyvendinimo faktas.

Savivaldybės atstovai pabandė ateiti į tą butą, ar jie paklydo, ar jiems nepavyko rasti namuose ukrainiečių, jie paskambinę apibarė savininką, kad jų namuose nerado, kad nėra galimybės nustatyti apgyvendinimo fakto. Jis yra valstybės tarnautojas, daugiavaikis tėvas ir jį labai užgavo savivaldybės nepasitikėjimas, bendravimo tonas. Jis nesupranta, kodėl apgyvendinimo fakto, registruoto „Stiprūs kartu“ platformoje, savivaldybė negali gauti. Dar savivaldybei prireikė informacijos, ar mama dirba, kur dirba, ar vaikai mokosi. Jis sako, kad nesupranta, kaip tai susiję su išmoka, kuri mokama ne ukrainiečiams, o būsto savininku“, – pasakoja J. Rauduvienė.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavčius sako, kad patikrinimai vyksta tik kilus abejonėms ir neturint papildomos informacijos apie čia įsikūrusias ukrainiečių šeimas.

„Jeigu nėra vaikai registruoti nei mokyklose, nei darželiuose, mes pasirinktinai vieną kitą asmenį patikriname, ar yra apgyvendinimo faktas. Pasitvirtino ir keletas atvejų, kur fiktyviai yra apgyvendinta. Todėl, kai neturime papildomos informacijos, tokia procedūra yra numatyta. Toks papildomas patikrinimas vykdomas pasirinktinai, kai viena ar kita buto savininko pateikta informacija kelia abejonių, bet dažniausiai skambiname ukrainiečiams“, – sako V. Urbonavičius.

Šiaulietis, gavęs kompensaciją už ukrainiečių apgyvendinimą, sako, kad tokie patikrinimai nėra reikalingi, kadangi visa reikiama informacija matoma svetainėje „Stiprūs kartu“. Tačiau savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, dėl galimų piktnaudžiavimo išmokomis atvejų, tokie papildomi patikrinimai labai reikalingi.

„Mes duomenis iš „Stiprūs kartu“ pradėjome gauti tik prieš dvi savaites. Bet jau yra atvejų, kuomet per „Stiprūs kartu“ platformą registruoti apgyvendinimo atvejai Šiauliuose nepasitvirtino. Todėl toks papildomas faktų patikrinimas nemanau, kad yra blogai, kadangi visokių piknaudžiavimo atvejų pasitaiko“, – teigia V. Urbonavičius.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus sako, kad Šiauliai yra vienintelė savivaldybė, kuri nusprendė papildomai prisidėti prie valstybės teikiamos pagalbos ir tikrinimo sistema visoje Lietuvoje nėra taikoma.

„Ministerija parengė kiek įmanoma lengvesnę tvarką, kiek įmanoma mažiau biurokratinių procedūrų ir mes kliaujamės tų žmonių sąžiningumu. Būtent toje tvarkoje ir buvo supaprastinti dalykai, kad nereikia registruoti būsto panaudos sutarties, kad tie pinigai nebus skaičiuojami asmenims kaip gaunamos pajamos. Tai tarsi toks atsilyginimas tiems, kurie suteikė būstą ir priėmė ukrainiečius. Apie šį atvejį Šiauliuose, kiek teko girdėti, tai vienintelė savivaldybė, kuri skyrė dar papildomą paramą ukrainiečiams. Tai čia yra pačios savivaldybės tvarka ir kodėl jie tikrina, imasi tokių veiksmų, pačios savivaldybės reikia klausti“, – M. Šiurkus.

Artimiausiu metu savivaldybės pradės masiškai mokėti išmokas, kurias skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – po 150 eurų už pirmą priglaustą ukrainietį ir po 50 už kitus. Tačiau daliai ukrainiečių išvykus į kitas šalis, vis sunkiau nustatyti, kas gali gauti išmoką. M. Šiurkaus teigimu, šiuo atveju apie išvykusius ir būstuose nebegyvenančius ukrainiečius, tikimasi, kad gyventojai geranoriškai praneš patys.

„Visi žmonės, kurie yra Lietuvoje yra registruoti Migracijos departamente. Ar jiems suteiktas statusas, ar ne, tie duomenys atsinaujina ir mes žinome, ar tie vaikai lanko mokyklas, prie tų duomenų galima prieiti. Pagal nustatytą ir Vyriausybės patvirtintą tvarką, asmenys, kurie suteikia neatlygintinai būstą, išvykus Ukrainos karo pabėgėliams turi ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie ta pranešti. Tai mes ir kliaujamės tų žmonių sąžiningumu, tikimės, kad didžioji dalis bus sąžiningi. O tie vienetiniai atvejai, kurie piktnaudžiauja, turbūt yra neišvengiami“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Pokalbio klausykitės radijo įraše.

Parengė Miglė Valionytė