Tyrimas: mažiau nei pusė žmonių su negalia žino, kaip elgtųsi iškilus pavojui

Tik keturi iš dešimties žmonių su negalia žino, kaip elgtųsi iškilus pavojui, rodo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu atliktas tyrimas.

Trečiadienį pristatytas tyrimas taip pat parodė, jog 54 proc. žmonių su negalia namuose turi būtiniausių atsargų 72 valandoms, 16 proc. yra pasiruošę išvykimo krepšį, o 15 proc. yra pasirengę veiksmų planą, kaip jie elgtųsi nelaimės atveju.

Pastebima, kad mažesnių miestelių bei kaimų gyventojai dažniau nurodė turintys būtiniausių atsargų, tačiau rečiau turi susiruošę išvykimo krepšį ar pasirengę veiksmų planą.

Tuo metu 64 proc. respondentų teigė, jog nėra ieškoję informacijos apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Paklausti, kuriais informacijos šaltiniais apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms naudojasi, dauguma įvardino interneto naujienų portalus, televiziją bei socialinius tinklus.

„Palyginti su kitais, aktyviausiai informacijos šia tema ieškojo turintys klausos ar regos negalią, rečiausiai tokia informacija domino turinčius intelekto ar psichikos negalią“, – nurodo ministerija.

Tyrimas taip pat parodė, jog 32 proc. apklaustųjų turi namuose dujokaukę, respiratorių ar vatos ir marlės raiščiams pasiruošti bei 27 proc. turi namuose gesintuvą, 24 proc. namuose turi rūsį pritaikytą slėptuvei bei 34 proc. turi jodo tablečių.

Ministerijos ir departamento atlikta apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, ar žmonėms su negalia yra žinoma, kaip reikėtų pasirengti ekstremaliosioms situacijoms – gamtos ir žmogaus sukeltoms nelaimėms.

VRM teigimu, informacija, susijusi su įvairiomis galimomis grėsmėmis, interneto svetainėje www.lt72.lt bus prieinama klausos, judėjimo, regos, intelekto ar psichosomatinių, raidos sutrikimo ar kompleksinę negalią turintiems žmonės.

Neįgaliųjų pasirengimas – nepakankamas

Ministerija pažymi, jog sociologinio tyrimo duomenimis, negalią turintys žmonės, kaip ir daugelis šalies gyventojų, nėra pakankamai pasirengę reaguoti, jei kiltų karo pavojus ar tektų susidurti su ekstremalia situacija.

58 proc. respondentų nurodė, jog nėra dalyvavę mokymuose kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu. Penktadalis apklaustųjų teigė nežinoję, kad tokie mokymai vyksta.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitės teigimu, praėjusiais metais pavyko pasiekti, kad VRM parengtoje Civilinės saugos stiprinimo koncepcijoje būtų įtraukti žmonių su negalia poreikiai, o Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme atsirado prievolė savivaldybėms ir kitiems subjektams suplanuoti reikiamą pagalbą šiai grupei. Dėl šių priežasčių turės būti suženklintos ir žmonės su negalia pritaikytos priedangos, užtikrintas transportas evakuacijai, adaptuota gyventojų perspėjimo sistema.

Pasak ministerijos, jau yra prasidėję saugos mokymai – naudojant Brailio raštą, multimedijos ir garsines priemones, lengvai suprantamą kalbą, gestų kalbą. VRM pažymi, jog informacijos išdėstymas, iliustracijos ir teksto stilius palengvins informacijos prieinamumą skaitymo, suvokimo iššūkių, intelekto negalią turintiems asmenims. Dėl paprastos kalbos ir aiškios struktūros ši informacija tiks senjorams bei vaikams.

„Gyventojų informavimas kaip pasirengti galimoms grėsmėms – mūsų prioritetas, todėl tęsiame šiemet sėkmingai pradėtą informacinę kampaniją „Esame komanda – turime planą“ ir labai džiaugiamės, kad prie šios kampanijos jungiasi ir Neįgaliųjų reikalų departamentas bei žmonių su negalia organizacijos“, – ministerijos pranešime cituojama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Tyrimo duomenimis, respondentai, kurie dalyvavo mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu, daug dažniau teigė žinantys, kaip elgtis konkrečios grėsmės atveju. Taip pat jie daug dažniau ėmėsi konkrečių veiksmų, kad apsisaugotų patys ir apsaugotų savo šeimos turtą.

„Pradėjus gaivinti civilinę saugą paaiškėjo, kad žmonės su negalia nėra net minimi Civilinės saugos įstatyme. O tai – 223 tūkstančiai žmonių. Keičiame situaciją – skirsime būtiną dėmesį įvairią negalią turintiems ir labiausiai pažeidžiamiems, stiprinsime jiems pritaikytos informacijos sklaidą“, – sako A. Bilotaitė.

Apklausa atlikta praėjusių metų rugpjūčio 8 – spalio 30 dienomis, joje dalyvavo 1703 18-90 metų žmonės su negalia. Po kiek mažiau nei trečdalį apklaustųjų turėjo judėjimo, vidaus organų ar kompleksinę negalią, 5 proc. – psichikos negalią, 3 proc. – intelekto negalią, po 2 proc. – regos ir klausos negalią. Klausimynas platintas per žmones su negalia atstovaujančias organizacijas