Tyrimas: 9 iš 10 tėvų mano, kad patyčios Lietuvoje – paplitusi problema

Su patyčiomis susiduria daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Net 92 proc. tyrimo metu apklaustų tėvų sutinka, kad patyčios yra paplitusios, o 71 proc. mano, kad jos egzistuoja ir toje aplinkoje, kurioje jų vaikai leidžia laiką, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

„Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų vertinamos kaip itin paplitusi problema Lietuvoje. Apklausos duomenys rodo, kad su patyčiomis yra susidūrusi maždaug kas septinta šeima, o maždaug kas dešimta su šia problema susiduria šiuo metu. Dažniausiai susiduriama su žodinėmis patyčiomis, įžeidinėjimu ir pravardžiavimu, o per pastaruosius kelerius metus sparčiai plinta ir kitos patyčių formos, ypač socialiniuose tinkluose“, – sako gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, VšĮ „Kultivuoti“ vadovė.

Iš su patyčiomis susidūrusių šeimų 64 proc. atvejų jų vaikai buvo patyčių aukos, 19 proc. patyčių stebėtojai, o 8 proc. – patyčių iniciatoriai, rodo tyrimo rezultatai.

Patyčių atvejus bando spręsti patys tėvai

Norėdami pakeisti situaciją ir nutraukti patyčias, tėvai dažniausiai išsamiai kalbasi su savo vaikais – taip elgiasi 74 proc. respondentų.

Maždaug kas antras respondentas (49 proc.) kreipiasi į mokytojus, apie 28 proc. jų kreipiasi į patyčių iniciatoriaus tėvus. Tuo metu pagalbos į psichologus kartu su savo vaikais kreipiasi apie 17 proc. tėvų – paprastai taip elgiamasi, kai manoma, kad vaikui yra padaryta didesnė žala.

„Kreiptis profesionalios pagalbos dėl patyčių Lietuvoje kol kas nėra labai įprasta. Iš tiesų kartais pakanka pasikalbėti su vaikais ar jų mokytojais, kad problema būtų išspręsta. Vis tik pasitaiko nemažai atvejų, kai vaikui ir šeimai prireikia profesionalios specialistų pagalbos. Psichologo, psichoterapeuto ar kito psichikos sveikatos specialisto konsultacijos gali padėti išsiaiškinti daugiau niuansų, labiau suprasti subtilias patyčių detales bei išplėsti žinias, kaip tokiais atvejais bendrauti su vaiku, mokykla, ar kokių kitų pagalbos priemonių imtis“, – teigia J. Anikinaitė.

Kaip rodo tyrimo duomenys, 10 proc. tėvų dėl patyčių nelinkę imtis jokių priemonių, o verčiau pasirenka laukti, kol ši problema „išsispręs“ savaime. Maždaug 7 proc. tėvų yra tekę dėl patyčių perkelti savo vaiką į kitą klasę, mokyklą ar būrelį.

„Kaip rodo tyrimas, susidūrusios su patyčiomis realiame gyvenime 1 iš 6 šeimų renkasi kraštutinumus – arba problemą ignoruoja nesiimdamos jokių veiksmų, arba nuo jos bėga iškeldamos vaiką į kitą aplinką“, – sako R. Balevičienė.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausos metu internetu buvo apklausta 512 tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus.