Prieš 1 metus
86
2019-ųjų liepos 12-ąją prie valstybės vairo stojęs Gitanas Nausėda žadėjo siekti, kad Lietuva taptų gerovės valstybe. Ekspertai sako – tesėti pažadą šalies vadovas stengėsi, o ir tiek buvę, tiek esami valdantieji turėjo žengti tuo pačiu keliu.
Prieš trejus metus Lietuvos valstybei ir žmonėms prisiekusio G. Nausėdos palaikymas išlieka vienas aukščiausių. Per pastaruosius metus – nuo 2021-ųjų birželio – jo reitingas nekrito žemiau kaip 50 proc., o porą mėnesių šoko ir per 60 proc.
Portalo LRT.lt kalbinti politologai teigė, kad aukštą G. Nausėdos vertinimą lemia tiek jo asmenybė, tiek tai, jog lietuviai visuomet linkę šalies vadovą vertinti palankiai, nes prezidento pozicija žmonių sąmonėje išlieka gerbiama.
„Bet ir prezidento laikysena prisideda prie to. Nors nematome tokių gerų reitingų, kokius turėjo prieš tai buvę prezidentai, G. Nausėdos reitingas laikosi gana stabiliai“, – kalbėjo politologė Gabrielė Burbulytė.
Pastangas dėjo, bet koją kiša galių stoka
Į 2019-aisiais vykusius prezidento rinkimus G. Nausėda ėjo nešinas gerovės valstybės vėliava. Portalo LRT.lt kalbintas ekonomistas Romas Lazutka sutinka – gerovės valstybės požymių Lietuvoje padaugėjo, tačiau tvirtai teigti, kad tai yra vien tik prezidento nuopelnai, negalima.
Be to, anot R. Lazutkos, stabiliau žengti šalies vadovo užsibrėžtu gerovės valstybės keliu likusius kadencijos metus gali būti sudėtinga.
Vilniaus universiteto (VU) profesorius R. Lazutka portalui LRT.lt sakė, kad lietuviškoji gerovės valstybė buvo labai silpna, o pastaruosius kelerius metus jos požymių Lietuvoje daugėja. Tiesa, anot ekonomisto, vien šalies vadovui nuopelnų dėl to priskirti nereikėtų, nes savo vaidmenį atliko tiek buvusi, tiek esama valdančioji dauguma.
„Ji buvo, bet buvo labai silpna. <...> Todėl, kad ir kokios partijos būtų buvusios, kai ekonomika atsigavo po 2008–2009 metų krizės, situacija leido gerinti padėtį ir buvo pradėta tai daryti.
Gal kiek nedrąsiai socdemų valdymo laikotarpiu, bet „valstiečiai“ tą politiką tęsė, taip pat ir dabartinė valdančioji dauguma. Tokia buvo ekonominė, socialinės apsaugos ir politinė situacija, jog kad ir kas būtų buvęs valdžioje, tektų didinti tą apsaugą ir gerovės valstybę“, – komentavo R. Lazutka.
Pasiūlymų buvo, kai kurie buvo ne įstatymo forma, bet, tarkime, prezidentas, jo patarėjai pristatydavo idėjas, paremtas skaičiavimais ir pan.
R. Lazutka
Tuo metu ryškesnei prezidento įtakai stiprinant gerovės valstybę Lietuvoje koją kiša ribotos jo galios, mano ekonomistas. Pasak pašnekovo, šalies vadovas gali teikti įvairius pasiūlymus, įstatymo projektus ir tai ne kartą darė, tačiau tai nereiškia, kad Seimas ir Vyriausybė jiems turi pritarti.
Portalas LRT.lt primena, kad G. Nausėda teikė projektus, kuriais siūlė didinti NPD uždirbantiems mažiausiai, taip pat sparčiau kelti pensijas. Šalies vadovas inicijavo projektą, kuriuo siekta mažinti pandemijos sukeltus padarinius visiems Lietuvos vaikams skiriant papildomą vienkartinę 120 eurų išmoką, o vaikams su negalia, vaikams, augantiems daugiavaikėse ir nepasiturinčiose šeimose, – 200 eurų išmoką.
„Prezidentas gali inicijuoti įstatymo pataisas, gali pasirašyti arba nepasirašyti įstatymų, kuriuos priima Seimas, paraginti Vyriausybę, daugumą, ką nors daryti. Jeigu žiūrėtume į tas veiklas pagal prezidento galias, tų pastangų buvo.
Pasiūlymų buvo, kai kurie buvo ne įstatymo forma, bet, tarkime, prezidentas, jo patarėjai pristatydavo idėjas, paremtas skaičiavimais ir pan. Sakyti, kad visai nebuvo, tikrai negalima. Pastangos buvo, buvo ir mokesčių pataisymų, kurie leistų surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą ir plėsti galimybes finansuoti gerovės valstybę, taip pat mokesčių struktūros [pakeitimai], kad jie būtų labiau progresiniai, teisingesni“, – vertino R. Lazutka.
Be to, ekonomistas pastebėjo, kad G. Nausėda, iki tapdamas prezidentu, demonstravo mažiau socialinio jautrumo, tačiau tapus šalies vadovu jo požiūris pasikeitė. Jo vadovaujama prezidentūra akcentuoja rūpestį pažeidžiamomis visuomenės grupėmis – senjorais, žmonėmis su negalia, mažas pajamas gaunančiomis šeimomis ir pan.
„Prezidentas rodė iniciatyvas, negalima to neigti“, – teigė ekonomistas. Tiesa, tolesniems siekiams kurti ir stiprinti gerovės valstybę gali sutrukdyti prastėjanti ekonominė situacija.
Politologai vertina kritiškai
Tuo metu portalo LRT.lt kalbinti politologai prezidento gerovės valstybės idėjai turėjo kritikos. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos instituto docentas Virgis Valentinavičius svarstė, kad „gerovės valstybė“ tebuvo rinkimų šūkis, nes prezidentui suteikiamos galios nesudaro sąlygų įgyvendinti pokyčių, reikalingų jai pasiekti.
„Jam pagal Konstituciją nepriklauso kurti ir stiprinti gerovės valstybę, nes tai yra socialiniai ir ekonominiai klausimai, kuriuos sprendžia Vyriausybė. Tai yra toks reklaminis įrankis, kuriuo prezidentas nori rodyti žmonėms, kad jais rūpinasi.
Bet tai nėra sąžininga politika, nes tą rūpestį rodo neturėdamas jokių realių galimybių įgyvendinti socialinę pertvarką, kuri reikalinga gerovės valstybei sukurti“, – teigė V. Valentinavičius.
Tuo metu Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė sakė, jog įvertinti, ar G. Nausėdai sekasi įgyvendinti gerovės valstybės pažadą, yra sudėtinga, mat nėra aišku, kokie konkretūs elementai sudaro prezidento gerovės valstybės viziją.
„Tai, ar šiandien kažkas yra pasiekta, įgyvendinta, mes, matyt, nelabai galime pamatuoti, nes tų elementų tiesiog nebuvo. [Teiktus siūlymus] galima priskirti [prie elementų], bet man atrodo, kad tai nėra nuoseklus užsibrėžtų tikslų laikymasis, nes tai labiau primena reakciją į susiklosčiusią mūsų šalies socialinę ekonominę situaciją, kuri pastaruosius kelerius metus patiria didesnio ar mažesnio masto sukrėtimus“, – vertino G. Burbulytė.
Virš partijų konfliktų pakilti nepavyko
Kaip portalui LRT.lt sakė KU politologė G. Burbulytė, geram G. Nausėdos vertinimui įtakos turi ir tai, kad tarp jo ir valdančiųjų tvyroję nesutarimai pastaruosius kelis mėnesius yra prigesę. MRU politologas V. Valentinavičius svarstė, kad įtakos tam, kaip visuomenė mato šalies vadovą, turėjo ir jo vaidmuo sprendžiant užsienio politikos klausimus.
Tiesa, abu ekspertai pastebėjo, kad visiškai pakilti virš partinių nesutarimų, kaip tai darė buvę prezidentai, G. Nausėdai kartais sudėtinga.
„Nepasakyčiau, kad jis tiesiogiai veliasi į konfliktus, bet jis akivaizdžiai užima tam tikrą poziciją ir tikrai nepakyla virš [partinių nesutarimų]. Tai buvo matoma ypač tuomet, kai opozicija pasitraukė iš Seimo posėdžių. Vis dėlto, pati pirmoji prezidento reakcija nebuvo pakilimas virš ir sakymas, kad sėskite abi pusės ir susitaikykite.
O buvo daugiau kritikos strėlių paleista valdančiajai daugumai, naudojant panašią retoriką, kokią naudoja ir opozicija“, – komentavo KU politologė.
Tuo metu V. Valentinavičius sakė, kad teigiamai buvo vertinami visi prezidentai, tad nenuostabu, kad ir G. Nausėda sulaukė gyventojų palankumo. Nors, pasak politologo, dabartinio šalies vadovo reitingas kiek žemesnis, nei buvo anksčiau Lietuvai vadovavusių prezidentų, matyti, kad jo pozicijos sutvirtėjo, pavyzdžiui, užsienio politikoje.
„Prezidentas elgiasi atsakingiau santykiuose su valdančiaisiais, yra mažiau tokių neskanių badymų pirštais ir pamokslų. Atitinkamai tiek valdančiųjų, tiek prezidento reitingai gerėja nuo tada, kai prasidėjo karas Ukrainoje“, – sakė V. Valentinavičius.
Ką mano gyventojai?
Kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos trejus metus šalies vadovo poste, taip pat paklausėme kelių atsitiktinių praeivių Vilniaus centre.
Nedas, 21 metai: „Man prezidentas atrodo neutralus. Stengiasi išlaikyti savo įvaizdį nepriimdamas nei vienos, nei kitos pozicijos akivaizdžiai. Ateinančiuose prezidento rinkimuose labai įvertinčiau ir kitus kandidatus, todėl dar nesu tikras, ar vėl palaikysiu G. Nausėdą.“
Irma, 75 metai: „G. Nausėdos darbą vertinu vidutiniškai. Nieko ypač blogo nepadarė, ką padarė gero – mes vis dar čia, niekas mūsų nebombarduoja. Tačiau norėtųsi mažiau konfliktų tarp Vyriausybės ir prezidento bei Seimo ir prezidento. Vis dėlto reikia mąstyti ne tik apie savo ambicijas, bet ir apie Lietuvą, apie piliečius, visus gyventojus. Dar liko dveji metai – ne tiek mažai, bus ir Seimo, ir prezidento perrinkimai, laukia sudėtingas periodas.“
Vytautas: „Neturiu griežtos nuomonės. Lietuva nėra prezidentinė valstybė, yra daug eskalacijų ta tema. Vieni sako, kad prezidentas – žmogus be nuomonės, be patirties, kiti mano, kad kaip tik jis viską daro gerai. Labai sunku vertinti G. Nausėdos darbą. Labiausiai apmaudu, kad Lietuvos valdžios nesutaria – šaliai tai ne į naudą, visa kita mūsų politikoje yra gerai.“
Algirdas, 64 m.: „Vertinti prezidento darbą labai sudėtinga, tačiau jei reikėtų paimti skalę nuo 1 iki 10, skirčiau 4 arba 5. G. Nausėda kalbėjo apie gerovės valstybę, tačiau aiškiai yra matoma recesija, infliacija ir kitos šalies problemos. Visa tai yra susiję su politika ir pačiu prezidentu. Manau, gerovės valstybės vizijos prezidentas įgyvendinti dar net nepradėjo, o vilčių, kad per ateinančius dvejus metus kažkas pasikeis, yra mažai. Lietuvoje stinga stabilumo.“
Guoda, 46 metai: „Dabar prezidentas yra labai susiėmęs, matomas. Manau, šiuo metu jis viską daro teisingai. Tačiau prieš tai galbūt nerado savo nišos, kišosi visur. Dabar jis daro tai, ką reikia. Galime neabejoti, kad turime prezidentą. (...).“
English (US) ·