Prieš 1 metus
80
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) antradienį skelbia likusių brandos egzaminų rezultatus. Tarp jų – ir matematikos valstybinio egzamino rezultatai, kurie turėjo būti paviešinti praėjusią savaitę. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė patvirtino, kad išties 35 proc. laikiusiųjų valstybinį matematikos egzaminą jo neįveikė. Ministrė patikino neketinanti atsisakyti privalomo matematikos egzamino.
Matematikos neišlaikė 35 proc. abiturientų, bet daugės šimtukų
„Šią sesiją vertinu nevienareikšmiškai, džiaugiuosi gerais pasiekimais, kurių yra tikrai nemažai, tai fizikos, chemijos, istorijos, geografijos, lietuvių kalbos ir literatūros <…> . Tačiau itin neramina prasti šių metų matematikos rezultatai, jie nuosekliai blogėjo jau ilgą laikotarpį. 35 proc. nepasiekė patenkinamo lygio, paprasčiau tariant, neišlaikė matematikos egzamino“, – sakė švietimo mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
Anot jos, suformuota komisija nustatė, kad egzaminas atitiko programą, bet du aukštesnio sudėtingumo uždaviniai galėjo turėti įtakos siekiant aukščiausių rezultatų. Tai didžiausią įtaką padarė stipriausiems mokiniams, tiems, kurie pretendavo į aukščiausius įvertinimus.
„Komisija pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti. Dėl to nesikeitė egzamino neišlaikiusiųjų skaičius, bet pagerėjo aukščiausiais balais įvertintų rezultatai. Padaugėjo šimtukų“, – sakė ministrė.
Daugiau abiturientų gavo šimtukų: nuo 58 jų daugėja iki 116 (arba 0,8 proc. visų laikiusiųjų egzaminą). Gavusiųjų 86–99 balus padaugėjo nuo 378 iki 410 (2,8 proc.).
Tiesa, J. Šiugždinienė pripažįsta – matematika yra krizinėje situacijoje, o tokie rezultatai yra seniai nepriimtų sprendimų rezultatas.
Ministrė teigė neplanuojanti siūlyti sprendimo, kad privalomo matematikos egzamino reikėtų atsisakyti, nes tai, anot jos, būtų „bėgimas nuo problemos“.
„Manęs šiomis dienomis vis klausia, ar neplanuoju siūlyti atsisakyti privalomo matematikos egzamino. Atsakau tvirtai – ne. Manau, kad mes negalime bėgti nuo problemos, reikia rūpintis, kaip padėti vaikams geriau pasirengti egzaminui“, – sakė ministrė.
Pasak jos, komisija lygino 2020–2022 metų minimalius reikalavimus atitinkančių uždavinių sąlygas ir sunkumus. Prieita prie išvados, kad prasto išlaikymo negalima sieti su uždavinių sudėtingumu.
„Įvardytas skaičius, kad neišlaikė egzamino 35 proc., yra likęs. Kiti 65 proc., kurie išlaikė egzaminą, pasiskirstė į patenkinamą, pagrindinį, aukštesnįjį ir aukščiausiąjį lygį. Negalėjome neišgirsti ir nepriimti sprendimo dėl mokinių, kurie pretenduoja į aukščiausius įvertinimus, todėl tiems mokiniams, kurie jau rinko aukščiausio įvertinimo taškus, buvo nuleista kartelė dėl 100 balų, juos gaus ne nuo 55, o nuo 53 taškų. 0,8 proc. visų laikiusiųjų gavo 100 balų įvertinimą“, – sakė Nacionalinės Švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė.
Kaip teigia ministerija, formuluotėse klaidų, kurios galėjo daryti įtaką, nebuvo. Tiesa, keli uždaviniai galėjo sukelti keblumų.
Ministerija pripažįsta, kad du uždaviniai (19.2 ir 27) galėjo turėti įtakos rezultatams: 19.2 uždavinio sprendimas reikalavo daugiau procedūrų, nei įprasta, o 27 uždavinio kontekstas galėjo būti sunkiau atpažįstamas. Komisijos išaiškinimas lėmė, kad dalis gerus rezultatus pasiekusių abiturientų gaus dar šiek tiek aukštesnius balus. Komisija negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti prielaidos, kad egzamino rezultatams įtakos galėjo turėti karantinas.
„Nebuvo pagrindo keisti išlaikymo ribos, jokio pagrindo keisti žemiausiąją ribą nebuvo. Mes matėme pagrindą keisti tik aukštesnę ribą“, – sakė komisijai vadovavusi matematikos mokytoja ekspertė Vilija Dabrišienė.
Ji patikino, kad egzamino užduotis atitiko tiek bendrojo ugdymo programą, tiek egzamino programą.
Kaip keičiasi balai po komisijos išvadų
Komisija pasiūlė egzamino vertinimo taškus koreguoti, atsižvelgiant į minėtas pastabas dėl 19.2 ir 27 uždavinių. Tai niekaip nepakeis egzamino neišlaikiusiųjų (gavusių iki 8 taškų) ir pasiekusių patenkinamą lygį (gavusių 9-23 taškus) rezultatų.
Tad nesikeičia neišlaikiusiųjų skaičius – 5131 arba 35,4 proc. abiturientų. Nesikeičia ir gavusių 16-35 balus – 5776 abiturientai arba 39,9 proc.
Aukštesniojo lygio (šimtukui) įvertinimui gauti taškų skaičius pakeistas nuo 55-60 į 53-60 taškų (norint gauti aukščiausią įvertinimą šių metų egzamine, reikėjo surinkti mažiausiai 53 taškus, o ne 55).
Aukštesniajam lygiui (86-99 balai) pasiekti taškų skaičius pakeistas nuo 46-54 taškų į 45-52 taškus. Pagrindiniam lygiui (36-85 balai) pasiekti taškų skaičius pakoreguotas nuo 24-45 taškų į 24-44 taškus.
Tai reiškia, kad daugiau abiturientų gavo šimtukų: nuo 58 jų daugėja iki 116 (arba 0,8 proc. visų laikiusiųjų egzaminą). Gavusių 86-99 balus daugėja nuo 378 iki 410 (2,8 proc.). Gavusių 36-85 balus nežymiai koregavosi nuo 3148 iki 3056 (21,1 proc.), nes dalis abiturientų gavo aukštesnius įvertinimus.
Siūlys sisteminius pokyčius, tarp jų – du atskiri valstybiniai matematikos egzaminai
Ministrės J. Šiugždinienės teigimu, pamačius tokius egzamino rezultatus ir žvelgiant į praėjusias tendencijas, akivaizdu, kad būtina imtis tam tikrų pokyčių ir jie turi būti ne kosmetiniai, o sisteminiai.
Pasak ministrės, jau artimiausiu metu bus siūlomi tam tikri pokyčiai, kurie padėtų mokiniams įveikti matematikos egzamino iššūkius, o juos įgyvendinti galima būtų pradėti jau nuo 2023–2024 metų. Vienas tokių – du atskiri valstybiniai matematikos egzaminai.
„Yra priimtas sprendimas parengti ir vykdyti atskirus valstybinius matematikos egzaminus bendrajam ir išplėstiniam kursui. Šiuo metu yra vienas valstybinis egzaminas, mokyklinis egzaminas buvo panaikintas 2013 metais. Vaikams, kurie mokėsi pagal bendrąjį kursą, yra sudėtinga laikyti valstybinį matematikos egzaminą, todėl mes matome rezultatą. Virš 1000 abiturientų, kurie laiko tokį egzaminą, mokėsi pagal bendrąjį kursą, virš 80 proc. jų neišlaiko egzamino, todėl manome, kad turi būti du valstybiniai matematikos egzaminai“, – apie vieną pokyčių spaudos konferencijoje kalbėjo J. Šiugždinienė.
Ministrės buvo paklausta, kaip ji asmeniškai vertina tokius rezultatus. Jos teigimu, tokie skaičiai tenkinti negali, todėl artimiausiu metu būtina imtis pokyčių ir jie turi būti sisteminiai.
„Žinoma, kad netenkina. Jeigu tenkintų, matyt, nebūčiau prašiusi iš naujo pasižiūrėti, nes po praėjusių metų tas skirtumas yra didelis. 35 proc. neišlaikiusiųjų yra labai blogas rezultatas“, – apie tai, kad liko nepatenkinta tokiais matematikos egzamino rezultatais, kalbėjo ministrė.
Ministrė tikisi, kad tam tikrų pokyčių ir rezultatų jau reikia kitų metų brandos egzamine, tiesa, ministrė ragina nebūti greitais optimistais – tie rezultatai, kurie tenkintų savo kokybe, gali nebūti tokie spartūs, kaip visi norėtų.
Ji pabrėžė, būtina paruošti mokinius, kad jie būtų pasirengę aukštajam mokslui universitete, o jo kokybė dėl to neturėtų nukentėti.
„Negalime aukštajame moksle turėti mokinių, kurie yra nepasirengę aukštajam mokslui. Matome, koks yra nubyrėjimo rezultatas, kokybinis rezultatas, todėl mūsų tikslas – paruošti aukštajam mokslui. Šiandien aukštąjį mokslą renkasi labai didelė dalis Lietuvos mokinių“, – sakė ministrė.
Skirtumai tarp savivaldybių: geriausiai matematiką sprendė Birštone, prastų savivaldybių įvardyti nesiryžo
Norint išlaikyti šių metų matematikos egzaminą reikėjo surinkti 9 taškus iš 60 galimų.
Neišlaikiusiųjų skaičius – 5131, tai yra 35,4 proc. abiturientų. Nesikeitė ir gavusių 16–35 balus – 5776 abiturientai, arba 39,9 proc.
Vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių. Didmiesčių mokyklose matematikos egzamino neišlaikė 27,7 proc. mokinių, kaimo vietovėse – 40,1 proc. mokinių.
Sėkmingiausiai matematikos egzaminą laikė Birštono (išlaikė 82,4 proc.), Rietavo (80,5 proc.), Visagino (80 proc.), Kauno miesto (74,9 proc.), Zarasų rajono (74,4 proc.), Kėdainių rajono (72,6 proc.), Šiaulių rajono (72,3 proc.), Druskininkų (71,6 proc.), Vilniaus miesto (71,2 proc.) abiturientai.
LRT.lt primena, kad valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai pagal planą turėjo būti paskelbti praėjusį ketvirtadienį. Tačiau paaiškėjus, kad jie labai prasti, t. y. galimai 35 proc. laikiusiųjų egzamino neįveikė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) nurodė atlikti papildomą analizę, o rezultatų skelbimą atidėti. Ministrė tuomet pripažino, kad neoficialiai pasklidęs neišlaikymo rodiklis „gana tikslus“.
Prastų šių metų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų priežasčiai išsiaiškinti Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) sudarė specialią komisiją.
Prieš dvejus metus matematikos neįveikė 32 proc. Šiemetiniai rezultatai prasčiausi valstybinio egzamino istorijoje.
Mokytojai, dėstantys matematiką bendrojo ugdymo mokyklose, tikino, kad ne visa egzamino užduotis atitinka bendrojo ugdymo programą, tiek bendrojo, tiek išplėstinio kurso. Tai yra egzaminą laikiusieji galimai nesimokė tam tikrų temų, pagal kurias buvo parengti kai kurie uždaviniai. Išsamiau apie mokytojų kritiką galite skaityti „Matematikai apie egzaminą: sunkiausias uždavinys neatitiko mokyklinės programos, egzaminas virto loterija“.
LRT.lt primena, kad praėjusią savaitę švietimo mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė pasakė, kad, matant prastus matematikos brandos egzaminų rezultatus, svarstoma grąžinti dviejų lygių egzaminą.
„Man atrodo, 2013 metais priimtas sprendimas panaikinti mokyklinį egzaminą ir tai, kad šiandien dalis vaikų mokosi bendruoju kursu, o laiko valstybinį egzaminą kaip ir tie, kurie mokėsi išplėstiniu kursu, manau, tas sprendimas tikrai buvo nekoks, ir mes esame pasiruošę keisti“, – LRT praėjusį ketvirtadienį sakė ministrė.
Būti išlaikius valstybinį matematikos egzaminą reikia norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, išskyrus menų studijų programas.
Kur galima sužinoti rezultatus?
Praėjusį ketvirtadienį paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (vokiečių ir prancūzų), geografijos ir biologijos egzaminų rezultatai.
Naujasis brandos egzaminų kandidatų darbų demonstravimo ir rezultatų skelbimo sistemos adresas yra ČIA.
Išplėtus egzaminų rezultatų skelbimo sistemos prieigos funkcionalumą, numatyta galimybė kandidatams prie jos prisijungti ir per administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“ (ČIA).
Kaip ir anksčiau, prie egzaminų rezultatų skelbimo sistemos abiturientai galės jungtis su mokykloje gautu kandidato kodu ir vienkartiniu slaptažodžiu. Jungiantis pirmą kartą, privaloma pasikeisti slaptažodį. Jo nepasikeitus, kitą kartą prisijungti nebebus galima.
Ką daryti, jei nepavyksta prisijungti prie egzaminų rezultatų skelbimo sistemos?
• Jei matote pranešimą, kad sistema užsiblokavo, reikia bandyti jungtis dar kartą, bet ne anksčiau kaip po 10 minučių.
• Jei nepavyksta prisijungti nė vienu iš galimų būdų (per el. valdžios vartus arba su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu) pabandžius kelis kartus, kreiptis el. paštu rezultatai@nsa.smm.lt ir pateikti savo vardą, pavardę ir prisijungimo vardą, bus atkurtas pradinis slaptažodis.
• Jei pamiršote ar pametėte savo pradinius prisijungimo duomenis, kreipkitės į savo mokyklą, ten ši informacija bus suteikta.
• Jei pamiršote slaptažodį, kurį nustatėte jungdamiesi pirmą kartą, pasinaudokite funkcija „Pamiršote slaptažodį?“. Įvedus el. pašto adresą, kurį nurodėte savo paskyroje, bus išsiųsta nuoroda, kuri leis atstatyti slaptažodį.
Šiemet, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, prašymus laikyti egzaminus buvo pateikęs 27731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių mokinys.
Egzaminus Lietuvoje laikė ir Ukrainos abiturientai, nuo karo pabėgę į mūsų šalį.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 d. lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniu egzaminu ir baigėsi birželio 23 d. muzikologijos mokykliniu egzaminu.
English (US) ·