„Ties absurdo riba“: tikėjosi modernios lietuvių literatūros mokymo priemonės, o sulaukė perfotografuoto Shakespeare`o

Nacionalinei švietimo agentūrai (NŠA) paskelbus rekomenduojamų literatūros kūrinių ir nuorodų sąrašą, skirtą atnaujintai lietuvių kalbos ir literatūros bendrajai programai, mokytojai sako esantys apstulbę, mat tikėjosi interaktyvios mokymo aplinkos, o ne perfotografuotų knygų ir tikrai ne prieš šimtą metų verstos literatūros klasikos, kurios kalbą šiuolaikiniams mokiniams sunku suprasti. NŠA tikina, kad dar bus įdiegtos bendrųjų programų sąsajos su vadovėliais, metodine medžiaga, skaitmeninėmis mokymo priemonėmis.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas Mindaugas Grigaitis sako esantis apstulbęs, kad NŠA šitaip supranta skaitmeninį turinį. Anot jo, mokytojai tikėjosi modernios ugdymo aplinkos, o gavo „kažkokią virtualią biblioteką su senųjų raštų skyriumi“. Jis tai vadina padėtimi „ties absurdo riba“.

NŠA pateiktame sąraše galima rasti daugiau nei 600 kūrinių, suskirstytų pagal klases, autorius ir pavadinimus. Dažnu atveju sąraše pateikiamos epaveldas.lt ir saltiniai.info nuorodos.

Anot NŠA, prie dalies kūrinių pridedamos ir nuorodos į skaitmenines arba įgarsintas jų versijas.

„Absurdas tęsiasi. Mes siūlome vaikams skaityti prieš šimtą metų išleistus tekstus. Ne prieš šimtą metų parašytus, o būtent išleistus. Prieš šimtą metų išleistą Shakespeare’o variantą, lyg nebūtų vėlesnių, šiuolaikiškesnių vertimų.

Tragikomiška ir tai, kad, tarkime, vietoj viso Goethe`ės „Fausto“ siūlomas trumpas siužeto atpasakojimas ir kūrinio iškarpa. Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaro“ – vos keturiolika puslapių. Jurgio Kunčino „Tūlos“ – ištrauka. Tai ką, mes duosime „Fausto“ libretą skaityti, o Ivaškevičiaus – vos keliolika puslapių? Ir girsimės, kad išanalizavome juos?

Labai keistai suprantamas skaitmeninis turinys, labai keistai suprantama skaitmeninė kompetencija. Skaitmenizavimas nėra teksto nufotografavimas, tai virtualios mokymo aplinkos kūrimas“, – piktinosi M. Grigaitis.

Anot jo, šiuolaikiniams mokiniams suvokti prieš šimtą metų išverstą kūrinį bus sudėtinga dėl tuometės kalbos specifikos.

Pasak M. Grigaičio, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai tikėjosi, kad bus sukurtos virtualiosios mokymo erdvės su virtualia realybe, vaizdo užduotimis, estetiška erdvė, kad per pamoką tiek mokytojai, tiek mokiniai galėtų naudotis šiuolaikiniu ugdymo turiniu – tiek tekstais, tiek užduotimis.

„Galima sakyti, kad pamatę tą sąrašą išvydome tai, ko tikėjomės, bet tai, ko nenorėjome. Visas procesas dėsningai vedė prie šio rezultato. Mes, ir mūsų sąjunga, ir aš asmeniškai, dar prieš metus kalbėjome apie tai, kad lituanistikos kontekste labai primityviai suprantamas ugdymo skaitmenizavimas. Jis suprantamas kaip nuotraukų ar PDF failų kūrimas“, – kalbėjo M. Grigaitis.

Pasak jo, ir seminaruose, kuriuose būdavo pristatomos ugdymo, PUPP ar egzaminų taisymo naujovės, buvo aiškinama, kaip naudotis žodynais ir PDF failais.

„Tad tai yra dėsningas rezultatas. Padarytas visiškas minimumas, ir tai ties absurdo riba. Tikėjomės, kad taip neįvyks“, – vardijo pedagogas.

Jis sakė, kad teigti, jog Lietuvos švietimas turi skaitmeninį lietuvių kalbos ir literatūros mokymo turinį, negalima. Mokytojai turi patys jį kurtis.

„Tai sisteminė bėda, juk mes kalbame apie įtraukųjį ugdymą. Jam reikia dar sudėtingesnės užduočių bazės, įvairių aplinkų, nes turėsime poreikių įvairovę, o dabar aš, atėjęs į pamoką, neturiu jokios užduočių bazės, kuria galėčiau nemokamai naudotis. Viską turiu kurtis pats“, – padėtį apibūdino mokytojas.

Jis priminė LKLMS sukurtą paskaitų ciklą, padedantį mokyti kalbos.

„Mokytojams tai buvo išganymas. Mes ne kartą sulaukėme padėkų ir komplimentų, kad parengėme kokybišką skaitmeninį turinį. Tai yra vaizdo paskaitos, kurias gali stabdyti, komentuoti, aiškintis“, – kaip turėtų atrodyti skaitmeninis turinys, apibūdino M. Grigaitis.

LKLMS prieš metus kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir nurodė, kokio turinio pedagogai tikisi.

„Nėra sistemos. Baisiausia, kad NŠA arba nepripažįsta, arba nesupranta šios problemos. Mūsų sąjunga rašė raštą ir prašė sukurti normalią skaitmeninę ugdymo bazę, ne epaveldas.lt pagrindu. Tokią, kuri būtų ir patogi, ir patraukli, kad vaizdas būtų geras ir kompiuteryje, ir planšetėje, ir telefone. Bet mums buvo atsakyta, kad tai jau yra suskaitmeninta – epaveldas.lt ir saltiniai.info. Labai atsainus, netgi, sakyčiau, ciniškas požiūris. Jei būtų padaryta, ko reikia, turėtume ne keistą kūrinių sąrašą, o aplinkų sąrašą“, – kalbėjo M. Grigaitis.

Jis priminė, kad skaitmeniniam turiniui sukurti ne kartą buvo numatytos didžiulės, po kelis milijonus eurų siekiančios sumos. Tačiau NŠA LRT.lt patikino, kad rengiant konkretų sąrašą nebuvo niekam mokama.

M. Grigaitis tikras, kad geriausiai tokias aplinkas sukurtų mokytojai praktikai, mokslininkai ir informacinių technologijų specialistai.

„Bet kad tai padarytų, mokytojai turėtų išeiti kūrybinių atostogų. Joks mokytojas, dirbantis visu krūviu, nepajėgtų to padaryti“, – įsitikinęs M. Grigaitis.

NŠA: nebuvo sumokėta nė vienai platformai

Kaip LRT.lt paaiškino Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė, atnaujinus lietuvių kalbos ir literatūros programą bei ruošiantis jos diegimui nuo 2023 m. rugsėjo, NŠA paskelbė ir programoje rekomenduojamų autorių ir literatūros kūrinių sąrašą.

„Atnaujinant programą, sąrašas kėlė nemažai diskusijų, nes mokytojai nerimavo dėl galimybių mokiniams kūrinius perskaityti. Siekdama padėti mokytojams, NŠA ėmėsi iniciatyvos surasti nemokamas prieigas prie kūrinių internete.

Subendrinus esamą informaciją, skelbiant rekomenduojamų autorių ir kūrinių sąrašą prie dalies kūrinių pridėtos nuorodos į skaitmeninius šaltinius, jei kūrinys turi nemokamą skaitmeninio formato versiją“, aiškino J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Pasak jos, nuorodos surinktos iš įvairių atvirų platformų: ebiblioteka.mkp.emokykla.lt, šaltiniai.info, lrt.lt/mediateka, ibiblioteka.lt, antologija.lt, taip pat ir epaveldas.lt.

„Atrenkant platformas buvo svarbu, kad prieigos būtų atviros, nepažeidžiančios autorių teisių ir nemokamos“, – sakė NŠA atstovė.

J. Kažukauskaitė-Sarnickienė patikino, kad nė vienai platformai nebuvo sumokėta ir niekas nebuvo kuriama specialiai.

„Taigi sąrašas su nuorodomis rengtas siekiant, kad mokyklų mokytojai žinotų, kur gali rasti nemokamus išteklius. Juo nėra siekiama pakeisti popierines knygas į skaitmenines.

Šis sąrašas turėtų padėti mokykloms įsivertinti turimas galimybes mokiniams pasirinkti pamokoms reikalingus šaltinius, ypač turint nuorodas į nemokamus skaitmeninius išteklius. Sąrašu gali naudotis ir mokyklų bibliotekos, ir leidėjai, kad planuodami savo įsigijimus ar leidybą, žinotų į ką orientuotis.

„Paskelbtas rekomendacinis literatūros sąrašas su nuorodomis į nemokamas kūrinių prieigas internete nėra atskira platforma, o tik dabartinės situacijos apžvalga, pateikta vienoje lentelėje“, – tvirtino ji.