Prieš 1 metus
85
Pirmoji cigaretė – septynerių, heroino išbandymas – sulaukus trylikos metų. Taip apie savo vaikystę pasakoja Marius, kurio gyvenimą ilgą laiką lydėjo narkotikai. „Daugybė mirė. Tokios patirtys – kalėjimas, mirtis, narkotikai... Taip daugybę metų niekas nesikeitė“, – apie vaikystės draugus kalba Marius.
Nuo paskutinio karto, kai Marius vartojo narkotikus, praėjo keleri metai. Šiuo metu jis dalyvauja gydymo metadonu programoje ir šypsosi, nes gyvenimas stipriai pasikeitė – Marius pradėjo dirbti, savanoriauti, šiuo metu mokosi vairuoti ir aktyviai gyvena.
„Tik 34 metų viskas kardinaliai pasikeitė. Reikėjo keisti visą savo požiūrį ir mąstyseną, stebiuosi, kad tai apskritai pavyko, nes daugumai nepavyksta to padaryti. Bet buvo labai sunku ir labai baisu tai daryti“, – portalui LRT.lt pasakoja Marius.
Vaikystėje meilės nematė
Smurtaujantis tėtis, alkoholis ir nerimo jausmas – taip Marius prisimena savo vaikystę.
„Nuolat jausdavau blogus jausmus, nerimą, pyktį, pavydą, net nepažinau savo jausmų, nepažinojau gerų jausmų, meilės. Žiūrėdavau į žmones, į laimingas šeimas ir galvodavau, kad jie meluoja, apsimetinėja, kad jie vaidina, kad taip nėra ir negali būti. Pats nuo vaikystės viso to nemačiau“, – prisimena Marius.
Žiūrėdavau į žmones, į laimingas šeimas ir galvodavau, kad jie meluoja.
Jo tėtis buvo priklausomas nuo alkoholio, išgėręs smurtaudavo prieš žmoną ir sūnų: „Tokios tos patirtys. Man iki šiol įsirėžę, kai, būdamas ketverių, ėjau apkabinti tėvo, o jis girtas sėdėjo ir tada kaip trenkė kumščiu į veidą...“
„Aš palindau po krėslu ir ten kūkčiojau nežinia kiek laiko. Mama visaip bandė iškrapštyti“, – prisimena Marius.
Pirmoji cigaretė – septynerių, girtumas – devynerių
Pirmą kartą rūkyti Marius pabandė septynerių – tada, sako, tėvai pagavo rūkantį: „Man neaiškino, kodėl tai blogai, kokia žala. Tu žiūri vaikiškomis akimis, tave lupa, nesupranti, už ką tave muša, galvoji – jūs patys rūkote“.
Kaip pasakoja Marius, tokiais atvejais jam, vaikui, kildavo noras kerštauti ir padaryti kažką blogesnio. Marius prisimena ir tėvų bei jų draugų vakarėlius, išgertuves.
„Man tai būdavo tragedija, nes vėliau kildavo muštynės. Atsimenu, kaip būdamas šešiametis tupėdavau po stalu, prisisukęs tokį laikrodį, kuris skambėdavo garsiai, kaip žadintuvas. Viena rankute laikydamas prie ausies to garso klausydavausi, o kita užsidengdavau ausį, kad negirdėčiau, kaip jie baliavoja.
Tokie įvykiai mane labai traumavo – patyręs smurtą, aš pats smurtavau. Mūsų šeimoje buvo toks posakis – muša, vadinasi, myli. Šitoks kvailys buvau, prisižiūrėjęs tokios tėvų aplinkos. Tėvas alkoholikas, o mane jau devynerių pirmą kartą atnešė girtą“, – sako Marius.
„Tokios patirtys – kalėjimas, mirtis“
Mariaus paauglystė prabėgo vartojant narkotikus. Būdamas 11 metų, jis pirmą kartą pabandė marihuanos, būdamas 13 metų – heroino.
„Atsimenu, kai pirmą kartą pavartojau, man nepatiko. Bet, būdamas septynerių, aš jau buvau mėginęs ir klijų uostyti. Buvau susidėjęs su tokiais vaikais – kažkas iš vaikų namų, kažkas iš geriančių šeimų. Mieste buvo daug tokių vaikų. Kažkas vagiliaudavo, kažkas prašydavo išmaldos – su tokiais vaikais buvau susidėjęs“, – pasakoja Marius.
„Visi mes buvome vienodi. Visi turėjome sukaupę daug neigiamos patirties, nežiūrint į tai, kad visi buvome vaikai. Visi matėme ir supratome pasaulį iškreiptai. Psichika buvo sužalota dėl neigiamų patirčių namuose“, – priduria Marius.
Kaip trylikametis vaikas gauna heroino? Marius sako, kad kompanijoje buvo ir vyresnių vaikų, paauglių, o kai kurie jau buvo pilnamečiai.
„Vienas draugas tada vartojo, jis pasiūlė, nors mes prieš tai to netoleravome, nemėgdavome tų narkomanų – buvo toks požiūris. Bet kai pasiūlė, mes staiga sutikome, „susimetėme“, pabandėme. Man nepatiko, bet mačiau, kad kitiems labai patiko.
Tokios patirtys – kalėjimas, mirtis, narkotikai... Taip daugybę metų niekas nesikeitė.
Buvau 13 metų, o tie vyresni draugai buvo mano autoritetas – aš šeimoje jokio autoriteto neturėjau, šeima laikiau tuos savo draugus, jie man buvo labai svarbūs žmonės, jie mane pastebėjo, kaip vaiką pagirdavo, skirdavo man dėmesio. Kažką pavogdavau – sakydavo „šaunuolis“, – prisimena Marius.
Anot jo, veikė bendraamžių įtaka – šiems vartojant narkotikus, norėdavosi pritapti. Narkotikų poveikį vaikas suvokė iš trečio karto.
„Taip sėkmingai kurį laiką visi vartojome. Tie, kurie buvo iš normalesnių šeimų, pusmetį paeksperimentavo ir gyveno toliau, o mes, kurių šeimose buvo daugiau alkoholio, įnikome stipriau. Daugybė mirė. Tokios patirtys – kalėjimas, mirtis, narkotikai... Taip daugybę metų niekas nesikeitė“, – atvirauja Marius.
Vagystės ir savęs teisinimas
Kaip tvirtina Marius, narkotikų vaikai rasdavo tabore. Kai turėdavo pinigų, vartodavo stipresnius narkotikus, kai pinigų neužtekdavo, pirkdavo pigesnį aguonų nuovirą. Kažkas pinigų gaudavo iš tėvų, kažkas vagiliaudavo. Tarp jų buvo ir Marius.
„Rimtų nusikaltimų nedarydavau, eidavau vagiliauti į parduotuves. Lyg skaičiuodavau, pats suprasdavau, kad kartais viršydavau ribą, gaudavau ilgesnę įkalinimo bausmę. Bet šiaip stengdavausi, kad būtų skirta bauda arba daugiausiai areštas“, – dalijasi Marius.
Vagystes vaikinas stengdavosi pateisinti: „Kartą pajuokavau, kad jaučiuosi kaip Robinas Hudas, sakiau, kad daugybė žmonių niekada negali sau leisti įsigyti geresnio rūbo, nes tai kainuoja vos ne visą jų atlyginimą, o aš atnešu vos ne perpus pigiau.
Manydavau, kad ir ten prabangios parduotuvės, žmonės gauna daug pinigų, todėl nieko nenuskriaudžiu ir dar padedu žmonėms, kurie gal neišgali tos prekės įsigyti, nors apie ją svajoja. Taip teisindavau save, kad nesijausčiau blogai“.
Pokyčius priėmė kaip stebuklą
Marius prisimena, kad vaikystėje norėdavo lankyti būrelius, tačiau nei už būrelius, nei už prašomus daiktus tėvai nesumokėdavo.
„Nevažiuodavau į jokias ekskursijas, neturiu nė klasės nuotraukos. Buvau atribotas nuo socialaus gyvenimo, taip atsiradau gatvėse, o vėliau, jau kai tėvai pamatė, kad esu probleminis, destrukcinis vaikas, pradėjo siūlyti pagalbą, bet buvo vėlu, man jau neberūpėjo“, – teigia Marius.
Toks gyvenimas jį lydėjo iki 33 metų. Tada Marius buvo reabilitacijoje, pradėjo dalyvauti gydymo metadonu programoje. Tiesa, pasiryžti tokiam žingsniui buvo sudėtinga.
„Mano požiūris buvo ydingas, jaučiau stigmą, kad metadono programa – paskutinis taškas, kad ten žmonės vos ne numirti ateina. Atėjau su tokiu požiūriu – šventai tikėjau, kad čia niekas nesikeis“, – priduria Marius.
Jis džiaugiasi, kad, metus vartoti narkotikus, gyvenimas pasikeitė: „Mečiau rūkyti, pradėjau sportuoti, skaityti psichologines knygas, visas pasaulis pradėjo verstis. Visiškai kitaip pradėjau kalbėti, nes anksčiau mano kalba būdavo tik krūva keiksmažodžių ir jungtukai“.
Marius priduria, kad, nustojus vartoti narkotikus, pakilo emocinis IQ, atsirado empatija, o šiuos pokyčius jis priėmė kaip stebuklą.
Labiausiai slegia skolos
Nors dabar Marius sako, kad jame dega ugnelė ir siekis nebevartoti narkotikų, jis pripažįsta, kad dar kyla nerimo. Klotis gyvenimo pamatus trukdo susikaupusios skolos: „Turiu labai daug skolų už narkotikų vartojimą, nes nuolat pagaudavo. Būdavo, tris kartus per dieną nubausdavo už vartojimą, todėl anstoliams perduota ir susikaupę per 20 tūkst. eurų skolų“.
Tokios skolos, atvirauja Marius, labai slegia, dėl to kyla baimių. Anot jo, ne vienam anksčiau narkotikus vartojusiam žmogui būna sudėtinga grąžinti susikaupusias skolas.
Būdavo, tris kartus per dieną nubausdavo už vartojimą, todėl anstoliams perduota ir susikaupę per 20 tūkst. eurų skolų.
„Supranti, kad viskas – nei kaip išgyventi, nei ką. Jei dirbsi, gausi centus. Gerai, jei yra tėvai, jei gali pas kažką pagyventi, kol tvarkaisi reikalus. Bet jei pačiam reikėtų nuomotis butą, būtų sunku“, – pastebi Marius.
Šiuo metu jis gyvena kartu su mama, tačiau pasakoja, kad, sušlubavus mamos sveikatai, nerimo jausmas buvo paaštrėjęs: „Maniau, jei mama mirs, o aš tiek skolų turiu, butą atims... Nebežinai, kaip viskas klostysis toliau, kyla baimė, ar tada nepradėsiu vartoti, tragedizuoji situaciją. Jos dar nėra, bet tu jau bandai įsivaizduoti, kas tada bus, gal vėl kažkaip atkrisi“.
Visgi Marius džiaugiasi, kad, nors nerimo yra, savo kelyje jaučiasi drąsiai ir užtikrintai, nes noras vėl vartoti narkotikus nekyla.
English (US) ·