Teisės profesorius neatmeta ir baisiausių Rusijos nusikaltimų Ukrainoje: etninio valymo elementai turbūt irgi pradės ilgainiui ryškėti

Šiandien Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Seimą. Nerimas dėl daromų karo nusikaltimų: plėšimai, prievartavimai, civilių žudymas tapo karo kasdienybe. Įtariama, kad Rusijos kariuomenė galėjo panaudoti cheminį ginklą zariną. Kokių dar nusikaltimų galima laukti iš Rusijos?

Apie tai „Dienos temoje“ Justinas Žilinskas, Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės teisės profesorius, ir Gintaras Bagdonas, atsargos pulkininkas.

– Pone Bagdonai, ar įmanoma nustatyti, ar buvo panaudotas cheminis ginklas?

G. Bagdonas: Tai nėra lengva, nes teritorija aplinkui yra okupuota agresoriaus. Ukrainiečių kariai apsuptyje. Todėl aš įsivaizduoju, kad sunku gauti materialius parodymus.

– Pagal pirminius požymius, kaip jums atrodo, ar įmanoma, kad buvo panaudotas cheminis ginklas?

G. Bagdonas: Aš atsakyčiau taip. Viskas yra įmanoma vien pasižiūrėjus į karo nusikaltimus, kokius per 47 karo dienas yra padariusi agresorė Rusija. Nužudomi žmonės, prievartaujamos moterys, merginos, net vaikai. Griaunama viskas, kas ukrainietiška. Čia yra protu sunkiai suvokiami nusikaltimai. Visko gali būti, bent jau internetinėje erdvėje viešai platinimas kažkokio kovotojo iš Donecko pareiškimas, kad reikia panaudoti prieš okupuotą Ukrainą kokias nors dujas ir užbaigti apsupimą. Aš pats mačiau tokį vieno iš Donecke esančio agresoriaus karininko pareiškimą.

– Pone Žilinskai, kodėl cheminis ginklas yra draudžiamas? Ką apie tai sako tarptautinė teisė?

J. Žilinskas: Cheminis ginklas yra draudžiamas todėl, kad tai yra masinio naikinimo ginklas. Jis skiriasi nuo paprastų ginklų ne tuo, kad, tarkim, nužudo daugiausia žmonių ar panašiai, o tuo, kad šito ginklo panaudojimas yra faktiškai nepritaikomas pagal atskyrimo principą, kurį tarptautinė teisė yra nustačiusi, principas reiškia, kad visą laiką reikia skirti civilį ir karį.

Cheminio ginklo panaudojimas tokiu atveju yra faktiškai nekontroliuojamas procesas. Jis priklauso nuo oro sąlygų, nuo atmosferos drėgnumo, jis labai labai daug nuo ko priklauso. Todėl cheminis ginklas yra laikomas būtent masinio naikinimo ginklu. Ir nepaisant to, kad jis nėra labai efektyvus ginklas, tiesą sakant, bet būtent dėl to neatrankinio poveikio jis yra draudžiamas jau gana seniai.

– Kas dar iš tokių ginklų arba priemonių, arba iš to, ką kalbėjo šiandien prezidentas V. Zelenskis (prievartavimai, civilių žudymai), galėtų būti karo nusikaltimas? Ar jau rusai iš esmės visą puokštę surinko?

J. Žilinskas: Taip, jau yra beveik padaryti, man atrodo, visi įmanomi nusikaltimai, turint galvoje, kad yra renkamasi taikiniais akivaizdžiai civiliai objektai, kaip jūs minėjote, yra žudymai, yra prievartavimai. Dar nepadarytas toks, o gal mes ir nežinom, bet yra vadinamieji prievartavimai su tikslu pakeisti etninę sudėtį. Kada moterys yra išprievartaujamos ir laukiama, kol jos pagimdys vaikus kito, kaip sakant, etninio komponento. Tai nežinau, ar šitie yra padaryti, bet tie etninio valymo elementai turbūt irgi pradės ilgainiui ryškėti.

Žinot, pagaliau nesvarbu, kiek tų nusikaltimų padaryta, svarbu, kad jie yra daromi, daromi sistemiškai, ir už juos nėra atsakomybės. Čia yra pagrindinis dalykas. Rusija teoriškai pati turėtų tramdyti savo ginkluotąsias pajėgas. Bet, kaip matome, tas yra nedaroma, ir kaip minėjo pulkininkas, yra paskelbta, kad bus panaudojamas cheminis ginklas, kad tai būtų labai protingas sprendimas. Šitie dalykai aiškiai rodo, kad jie nusiteikę viskam. Jie spjauna iš esmės į bet kokią nuomonę ar teisę.

– Pone Bagdonai, karybos ekspertai sako, kad cheminio ginklo panaudojimas uždegtų žalią šviesą NATO šalims imtis platesnio masto priemonių. Kokios tos priemonės, jūsų nuomone, galėtų būti?

G. Bagdonas: Na, mes girdėjome ir NATO generalinio sekretoriaus pareiškimą, ir Aljanso šalių lyderių. Bet tos priemonės neįvardijamos. Matyt, NATO valstybės perimtų iniciatyvą ir paliktų Rusiją tam tikroje nežinioje. Norint tarptautiniu mastu priimti vienokią ar kitokią priemonę, reikia derinti.

Galima tik įsivaizduoti, spėlioti, o pirmiausia Ukrainai reikia labai daug ir geros sunkiosios ginkluotės. To labiausiai reikia, įskaitant ir aviacijos, ir priešlėktuvinių ginklų. Ir remti, bet tai jau, aš manau, daro.

Ką dar galėtų padaryti? Visiškas ekonominių, finansinių resursų izoliavimas.

Tą privalo daryti visos valstybės. Nustoti bijoti savo ekonominių nuostolių. Ekonomikas galima atkurti ir bus atkurtos, o žmonių gyvybių neprikelsi. Ir kuo anksčiau tai įvyks, tuo geriau, tuo greičiau pamatysime ukrainiečių pergalę. Todėl tiesiogiai atsakyti negaliu, ką galima dar labiau padaryti, bet reikia visapusiškai remti kariškai.

– Prezidentas V. Zelenskis, aišku, nuolatos kartoja, kad ginklų yra per mažai. Kokios galimybės tų ginklų duoti daugiau, nes tam reikalingi didesni gamybos pajėgumai ir juos ne taip lengva užsukti.

G. Bagdonas: Gal gamybos pajėgumų nereikėtų. Mano galva, Vakarų valstybės turi tikrai daug įvairios ginkluotės. Manau, kad jos yra pakankamai, kad būtų apginkluota Ukrainos kariuomenė. Reikia tiesiog transportuoti. Gal bėda ta, kad ukrainiečių karius reikėtų kažkiek laiko mokyti technika naudotis. Labiausiai ukrainiečiams reiktų buvusios sovietinės ginkluotės, bet ji dažniausiai yra pasenusi, neatnaujinta, tie patys tankai T-72 pirmos laidos.

Reiktų sugaišti kažkiek laiko mokymams, bet manau, kad reiktų daryti kuo efektyviau.

Labiausiai jiems reikia puolamųjų tankų, oro erdvei kontroliuoti būtina priešlėktuvinės gynybos sistema, vidutinio arba trumpo nuotolio nemažai jau perduota. Reikia žvalgybinių priemonių, radioelektroninės kovos priemonių, logistikos, transportavimo automobilių, šarvuotos technikos, artilerijos. Visko reikėtų. Šiuolaikiniame mūšyje tam, kad ukrainiečiai galėtų atkovoti okupuotas teritorijas ir apginti pietryčių ir rytų, pietų kryptimi, reikia ugnies galios, šarvuotos technikos ir ginkluotės, kuri pagerina mobilumą. Žinoma, visa tai dar reikia dengti iš oro, kad oro gynyba būtų efektyvi, ir įgalinti žvalgybos duomenimis, elektronika. Ir efektyvi logistika, kuro pristatymas, atsarginių detalių ir taip toliau. Bet svarbiausią ginklą ukrainiečiai turi, dėl ko visas pasaulis sveikina, kad sugriovė Rusijos mitą.

– Šiaip jau teisingumas tokiose karo nusikaltimų bylose pasiekiamas negreit. Srebrenicos žudynėse juridika pradėjo veikti tik po 15 metų. Kada čia suveiks?

J. Žilinskas: Prognozuoti tiksliai aš, be abejo, negaliu. Bet yra keli dalykai. Vienas dalykas – tai tarptautiniai procesai, kurie yra pradėti ir skirti aukščiausiajai vadovybei, jie yra ilgi. Be abejo, jie užtruks. Net 42 valstybės kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, dalis iš tų valstybių pradėjo savo tyrimus. Tai mes galime įsivaizduoti, pavyzdžiui, tokią situaciją, kad tam tikri karo vadai, kurie karo metu pakliūva į ukrainiečių rankas, taip pat gali tapti kaltinamaisiais, jeigu bus įrodyta, kad jie yra tie, kurie, tarkim, vadovavo daliniams, kurie darė karo nusikaltimus arba, tarkim, asmenys patys darė karo nusikaltimus.

Tai čia gali būti ir gana greitas procesas visai netikėtu kampu, kaip, pavyzdžiui, buvo su asmenimis, kurie darė nusikaltimus Sirijoje. Kai jie atvyko į Europą ieškoti lyg ir prieglobsčio, tada Nyderlandų prokuratūra juos patraukė atsakomybėn.

– Ir dar trumpai – yra paskelbti sąrašai, keli tūkstančiai, o gal ir dešimtys tūkstančių tiesiog eilinių karių, kurie Bučoje ir kituose miestuose žudė civilius gyventojus. Ar teisingumas pasieks kiekvieną karį, kuris šovė žmogui į galvą, į kūną?

J. Žilinskas: Kiekvieną pasiekti, aišku, yra labai sunku ir čia jau yra kriminalistų užduotis nustatyti, kas konkrečiai buvo kurioje vietoje, kas veikė, kas vadovavo. Bet šiuolaikinės technologijos duoda mums labai labai didelius įrankius, labai svarius įrankius tą informaciją nustatyti. Dar vienas dalykas. Prie šito klausimo dirba tarptautinės tyrėjų grupės. Yra tokia organizacija „Justice rapid response“ arba „Greitas teisingumo atsakymas“. Tai yra visame pasaulyje surinkti teismo medicinos, teisės ir panašūs ekspertai, kurie vyksta į vietas, daro tyrimus ir fiksuoja įrodymus. Svarbiausia, kad visa tai būtų surinkta, o paskui pamažu tikrai daug ką bus galima nustatyti ir išsiaiškinti.