Prieš 1 metus
68
Valdžios planai bausmę atlikti baigiantiems nuteistiesiems padėti integruotis į visuomenę kai kurių gyventojų anaiptol nedžiugina. Tauragiškiai pasakoja nerimaujantys dėl jau netrukus gyvenamųjų namų kaimynystėje pradėsiančių veikti Pusiaukelės namų, kur gyvens apie dvi dešimtys nuteistųjų. Kol žmonės kratosi Pramonės gatvės naujakurių, miesto valdžia ir Lietuvos kalėjimų tarnyba ramina: prie Pusiaukelės namų nusikaltimų ne daugiau nei kitur.
Tauragiškė Danutė, prašiusi neskelbti jos tikrojo vardo ir pavardės bei nuotraukos, pasakojo pastaruoju metu gyvenanti ne itin ramiai, mat paaiškėjo, kad netrukus prieš pat jos namų langus pradės veikti vadinamieji Pusiaukelės namai.
Juose gyvens ir į visuomenę integruosis bausmę baigiantys atlikti nuteistieji. Anot Danutės, priimant sprendimą įkurti tokią įstaigą vos keliasdešimt metrų nuo jau ilgus metus čia gyvenančių tauragiškių, jų nuomonės niekas neklausė ir dabar nepaiso.
„O ką mes galime padaryti. Mūsų niekas neklausė. Kalba ta buvo seniai, bet valdžia mums nieko nesakė. Kai tik meras gavo „Auksinę krivūlę“, pasklido kalbos, kad jis pažadėjo surasti, kur gali būti pusiaukelės namai“, – dėstė Danutė.
Apie tai, jog Pramonės gatvėje veiklą pradės Pusiaukelės namai, pasak tauragiškės, gyventojai kalbėjo nuo praėjusių metų žiemos ar pavasario. Tikslių paaiškinimų iš Tauragės valdžios gyventojai esą sulaukė kovo pabaigoje, kai buvo surengtas susitikimas su gyventojais ir informuota apie netrukus veiklą pradėsiančią įstaigą.
Tokia žinia gyventojams esą buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, mat žmonės vylėsi, jog jeigu iš tiesų statinyje bus nuspręsta apgyvendinti kalinius, prieš tai bus atsiklausta bent jau artimiausių kaimynų. Dabar žmonės sako, jog jaučiasi „pastatyti prieš faktą“ ir nerimauja dėl to, kaip gali pasikeisti jų gyvenimas.
„Kad nesmagu, tai taip. Bet ką gali padaryti? Mūsų niekas neklausė ir nepranešė, neatsiklausė ar galima, ar ne. Nė vienas nepritaria. Ir vaikai, ir patys… Saugumo, žinote, su kaliniais, man atrodo, nėra niekam. Jie sakė, kad mes jau čia būsime labai saugūs. Ir kalėjimų viršininkas čia buvo, visi jie čia buvo susirinkę. Sakė, dieną bus 3 socialiniai darbuotojai, o naktį – policininkas budės. Bet jie eis kada nori, kur nori. Bet sakė, kad čia įkels tik labai gerus. Sakė, kad atranka ten labai gera, kad atrenka tik tokius, kurie jau tikrai labai nori gyvent. O kaip bus – nežinau. Kad mes nelaimingi, tai tikrai“, – savo ir vyraujančiomis kaimynų nuotaikomis dalijosi Danutė.
Nė vienas nepritaria.
Danutė
Tauragės valdžios gyventojų pasipriešinimas nenustebino
Gyventojų pasipiktinimas žinomas ir Tauragės valdžiai.
„Turbūt kiekvienas iš mūsų pasisakytų, kad gal vienokių ar kitokių kaimynų nenorime. Kitas dalykas yra, kad ko nežinai, su kuo naujai susiduri, iš to nežinojimo ir kyla baimės“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorė Gintarė Rakauskienė.
Valdininkė taip pat akcentuoja Danutės jau minėtą gyventojų, savivaldybės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovų susitikimą, kurio metu nuskambėjo tvirtinimai, kad bus užtikrintas saugumas, tvarka.
„Gilinomės į tų gyventojų gyvenimo būdą, kokia jų dienotvarkė, darbotvarkė ir tai, manau, turėjo nuraminti gyventojus. Mus taip pat nuramino. Gavome ir kontaktus, bendradarbiavimo ryšius, tai aš tikiu, kad tie pusiaukelės namai gyventojams kažkada taps ir partneriais, ir pagalbininkai. Pusiaukelės namų gyventojai yra skatinami įsitraukti į socialines akcijas, bendradarbiauti su bendrauti su jais. Tai aš manau, kad iš tų baimių gims kažkas gražaus. Reikia to tikėtis, reikia to siekti“, – dėstė G. Rakauskienė.
Anot savivaldybės administracijos direktorės, Tauragės rajono savivaldybė laikosi pozicijos, kad šioje savivaldybėje gali gyventi kiekvienas, nepaisant socialinės padėties. Akcentuojama, kad pusiaukelės namai yra kuriami remiantis skandinavų praktika, padedančia nuteistiesiems grįžti į įprastą gyvenimą.
„Beje, kartais kiekvienas pamąstome, kad gali mums ta nelaimė nutikti ir netyčia. Tai nereikėtų ignoruoti tos socialinės grupės ir atverti savo duris ir širdis“, – akcentavo pašnekovė.
Ji taip pat sakė iš dalies pritarianti gyventojų pastebėjimams, jog į žmonių balsą dėl kuriamų pusiaukelės namų nebuvo įsiklausyta, tačiau dėl to esą kalta ne savivaldybė, kuri lygiai taip pat, kaip ir gyventojai, buvo tik informuota, kad šiame mieste bus steigiama tokia įstaiga.
„Jie klausė mūsų požiūrio. Tai tą požiūrį išsakiau, kad mes atviri esame visai visuomenei, o kad Kalėjimų departamentas įsigijo iš privataus asmens patalpas, tai mes įtakos tam visiškai neturėjome. Tai yra Kalėjimų departamento sandoris, kuris nėra savivaldybės turtas. Jeigu tai būtų mūsų patalpos, kurias panaudos ar kitais pagrindais galėtume jiems perduoti, tai čia būtų visai kitoks procesas. Galėtume daryti įtaką, atsiklausti visuomenės. Čia ne apie tai“, – aiškino G. Rakauskienė.
Vis dėlto akcentuojama, kad jeigu naujakuriai ar pati įstaiga gyventojams kels kokių nors problemų, savivaldybė galės reikalauti, kad steigėjas jas spręstų. Pastarasis esą kol kas atrodo nusiteikęs bendradarbiauti.
Panašu, kad gyventojų pasipriešinimas vietos valdžiai nebuvo netikėtas. Pasak savivaldybės administracijos direktorės, politikai supranta, kad sprendimai visiems žmonėms niekuomet neįtiks.
„Niekada nebus visi patenkinti. Niekada nebus visiems gerai. Tai turbūt mums, politikams, reikia susitaikyti su ta dalia, kad reikia kalbėtis, bendrauti ir galiausiai padėti su tuo susigyventi“, – aiškino G. Rakauskienė.
Tauragiškiai – ne vieninteliai, kurie priešinosi nuteistųjų kaimynystei
Aiškėja, kad Pusiaukelės namų tinklo plėtra Lietuvoje yra strateginis šalies tikslas.
Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerė Ligita Valalytė aiškino, kad statistiniai duomenys rodo, kad bausmę baigiantys atlikti ir į visuomenę per Pusiaukelės namus grįžtantys nuteistieji laisvėje vėliau dažniausiai nebenusikalsta.
Ieškant, kur būtų galima plėsti Pusiaukelės namų tinklą, tam tinkamų patalpų esą ieškota visoje Lietuvoje.
„Pusiaukelės namų tinklas plečiamas keliais etapais. Tai ankstesniame periode buvo Marijampolėje, Alytuje buvo atidaryti, o dabar ieškojome kitose Lietuvos vietose. Praktika yra tokia, kad tie Pusiaukelės namai turėtų būti kuo arčiau gyvenamųjų namų nuteistųjų. Šiaurės Lietuvoje mes neturėjome nė vieno tokio taško“, – dėstė L. Valalytė.
Pastato, kur galėtų pradėti veikti Pusiaukelės namai ieškoti įvairiais būdais: vertintos tiek „Turto banko“, tiek savivaldybių, tiek privačių asmenų valdomi statiniai. Įvertinus galimus variantus buvo pasirinkta Tauragė.
Tauragiškių reakcija į numatomą naują kaimynystę, panašu, nėra išskirtinė – gyventojų pasipriešinimo dėl kuriamų Pusiaukelės namų yra pasitaikę ir kituose Lietuvos miestuose.
„Pavyzdžiui, Alytuje irgi buvo labai didelės diskusijos su bendruomene, kuri piktinosi, bet dabar turime susitikimus su ta pačia bendruomene, kuri džiaugiasi, kad žmonės, kurie yra Pusiaukelės namuose, jiems padeda susitvarkyti aplinką, padeda kituose darbuose. Tos baimės, neigiamo nusistatymo praktiškai nėra kai Pusiaukelės namai pradeda veikti ir tie žmonės tiesiog yra kaimynai“, – patikino pašnekovė.
Aiškinama, kad Pusiaukelės namų gyventojams yra nustatytos labai griežtos sąlygos ir taikoma griežta kontrolė, o tas sąlygas pažeidus – pavartojus alkoholio, nukrypus nuo patvirtino kasdienio maršruto ar dienotvarkės ir pan. – nuteistieji grąžinami atgal į įkalinimo įstaigą. Todėl nuteistieji labai vertina jiems suteiktą šansą metus skirtos bausmės atlikti Pusiaukelės namuose ir galimybę jau baigiant atlikt bausmę pradėti integruotis į visuomenę – pradėti dirbti ir pan.
„Dėl saugumo tikrai stengiamės ir dedame visas pastangas, kad aplinkiniai neturėtų kuo skųsti ir nebūtų pagrįsto nerimo ar abejonių. Žvelgiant į įvykius, tai mes aplink Pusiaukelės namus neturime tų įvykių, kurie indikuotų, kad prie Pusiaukelės namų įvyksta daugiau įvykių nei šiaip reguliariai“, – aiškino L. Valalytė.
Numatoma, kad Pramonės gatvėje Tauragėje Pusiaukelės namai pradės veikti maždaug per mėnesį ar pusantro. Čia gyvens iki 28 nuteistųjų, kurie jau baigia atlikti jiems skirtą bausmę. Iš viso Lietuvoje nuteistų asmenų yra daugiau nei 5 tūkst.
English (US) ·