„Tapome Kremliaus isterijos įrankiu“: rizikingas precedentas Kaliningrado tranzito istorijoje – ar nesusvyruos tikėjimas partneriais?

Europos Komisijos (EK) leidimas Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą tėra nedidelė Kremliaus plano kovoti prieš Vakarus dalis, teigia LRT.lt kalbinti ekspertai. Jie svarsto, kad būtent Vokietija galėjo pasiduoti Maskvos įtakai ir prisidėti prie sankcijų Rusijai sušvelninimo. Kartu pašnekovai pabrėžia, kad šis kluptelėjimas, deja, gali priversti atsargiau vertinti Vokietijos pažadus remti Lietuvos pozicijas, siekiant Rusijos atgrasymo.

EK naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos (ES) teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams.

Pagal atnaujintas gaires, Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų kiekių ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į ES šalis.

Šis sprendimas Lietuvoje buvo sutiktas kritiškai. Ekspertai tikino, kad Maskva tai įvertins kaip silpnumo ženklą, kiti rėžė – tai yra diplomatinė Lietuvos valdžios kapituliacija.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Lietuvos ir EK atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui.

Lietuvos atstovai pareiškė vykdysiantys atnaujintas EK gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą.

Šaršalas dėl Kaliningrado – tik dalis Rusijos suplanuotos veiksmų schemos

LRT.lt kalbintas analitikas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė manantis, kad EK sprendimas leisti Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą iš esmės yra Maskvos suplanuotos didžiulės hibridinės atakos, kurios tikslas yra sustabdyti ar sutrikdyti Rusijai dėl karo prieš Ukrainą taikomas sankcijas, dalis.

„Buvo Kanados sprendimas atiduoti Vokietijai turbiną, reikalingą dujų tiekimui, įvykiai Norvegijoje dėl Rusijos krovinių vežimo, naujas Amerikos išaiškinimas, susijęs su grūdų eksportu iš Ukrainos. Tad Kaliningrado tranzito klausimas tėra didelės, didelės Rusijos atakos dalis, kurios taikiniu nuo pat pradžių buvo Briuselis ir mūsų partneriai, tai yra Vakarų sostinės.

Mes buvome tik įrankis – patogu, nes čia yra Lietuva, yra Suvalkų koridorius, kažkas įsivaizduoja, kad Lietuva turi kažkokių specialių įsipareigojimų dėl tranzito, nors tai yra visiška nesąmonė. Kaliningrado tranzitas yra patogus įrankis sukelti isteriją Lietuvos atžvilgiu, bet ta isterija ir yra sukurta Rusijoje, tai [...] yra Rusijos dezinformacijos kampanijos dalis“, – dėstė analitikas.

M. Laurinavičiaus manymu, Rusija per kai kurias Vakarų valstybes sugebėjo padaryti spaudimą EK, kad būtų sušvelnintas sankcionuotų prekių tranzito į Kaliningradą režimas, nors šis tranzitas, pašnekovo teigimu, skirtingai negu dažnai kalbama viešojoje erdvėje, Maskvai nėra toks svarbus.

„Realiai mus pačius Rusija apgavo, nes iki šiol mūsų ekspertai, politikai kartoja nesąmonę, kad Rusijai Kaliningrado klausimas yra jautrus, gyvybiškai svarbus. Jiems klausimas dėl Kaliningrado neturi jokios reikšmės. Rusija visiškam Kaliningrado tranzito nutraukimui jau pasiruošė gerokai anksčiau negu mes apie tai pradėjome kalbėti. Turiu omeny ne apie dabartinę krizę dėl Kaliningrado, o gerokai anksčiau, kai pradėta kalbėti apie dalinį tranzito stabdymą. Tai dar prieš tai Rusija buvo pasiruošusi visiškam Kaliningrado tranzito sustabdymui.

Nepaisant to, kad Rusija pasiekė pergalę, jie ir toliau didins keltų skaičių, Rusijoje rengiamas įstatymas dėl dotacijų keltams, kad jų tarifai būtų sulyginti su geležinkelių tarifais, tai yra ruošis tranzito uždarymui“, – pabrėžė M. Laurinavičius.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, politologas Vytis Jurkonis iš dalies pritarė M. Laurinavičiui, kad Rusija Kaliningrado tranzito klausimu iš esmės bando nušauti kelis zuikius vienu šūviu. Visų pirma, anot pašnekovo, panašu, kad Maskva, skleisdama dezinformaciją, mėgina ne tik švelninti Rusijai taikomas sankcijas, bet ir kiršinti, klaidinti Vakarų sostines.

„Jeigu ties šituo klausimu (Kaliningrado tranzito – LRT.lt) yra matoma, kad galima paspausti, tai siekiama ir tam tikro rodiklio, testavimosi, kurios valstybės, kurios institucijos vienais ar kitais klausimais kaip reaguoja. (Kremliaus – LRT.lt) darbotvarkė yra, aišku, gerokai platesnė, juk yra ir energetikos politika. [...] Kremlius turi tam tikrą pranašumą, nes dezinformacijos skleidimas nereikalauja atsakomybės, informacijos tikrinimo, tu tiesiog šaudai žinutes į visas puses ir įsivertini, kurios iš jų domina Vakarus, kuriomis galima įkalti pleištą. O mums kartais susidaro įspūdis, kad reikia reaguoti į kiekvieną žinutę ir tai irgi mus alina, eikvoja mūsų resursus“, – LRT.lt pasakojo politologas.

V. Jurkonis akcentavo, kad Rusija siekia sukelti krizę ir toje pačioje Lietuvoje dėl reakcijos į pasikeitusias EK gaires dėl Kaliningrado tranzito, tad, pašnekovo teigimu, nereikėtų tam pasiduoti.

Realiai mus pačius Rusija apgavo, nes iki šiol mūsų ekspertai, politikai kartoja nesąmonę, kad Rusijai Kaliningrado klausimas yra jautrus, gyvybiškai svarbus.

M. Laurinavičius

„Nėra čia jokia krizė. Kuo labiau mes eskaluojame tą klausimą, tuo labiau jis pansašėja į krizę. Bet iš tikrųjų, jei žiūrėsime į pastarojo mėnesio perspektyvą, tai buvo klausimų dėl sankcijų įgyvendinimo, svarstytas techninis klausimas, Lietuvos pozicija buvo griežtesnė, gavome Briuselio išaiškinimą, kad ir kokia motyvacija ten bebūtų, prireiks laiko, kad kai kurie dalykai būtų įgyvendinami, nes tam reikia ir muitinės, ir logistinių kompanijų prisitaikymo. Nematau čia milžiniškos dramos“, – tikino pašnekovas.

Beda pirštu į Vokietiją – ji galėjo pasiduoti Maskvos spaudimui

Kaip sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Lietuva antrojo EK išaiškinimo dėl Kaliningrado tranzito neprašė. Kas inicijavo, prašė komisijos papildomai pateikti gaires dėl prekių vežimą į Rusijos ekslavą ir iš jo, tiksliai neįvardijama.

2000-2006 m. užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs, diplomatas Antanas Valionis teigė, kad labai tikėtina, jog nemažą įtaką naujajam EK išaiškinimui dėl Kalinigrado tranzito galėjo padaryti Vokietija, kuri vis dar energetiškai yra priklausoma nuo rusiškų dujų. Anot pašnekovo, prie tokios išvados leidžia prieiti ligšioliniai Vokietijos veiksmai.

„Buvo uždaromas „Nord Stream 1“, kai buvo ta istorija apie turbinas, kurios pateko į sankcijas, bet Vokietijos pastangomis buvo „išvaduotos“ ir pateiktos Rusijai, kad ji galėtų per „Nord Stream 1“ pumpuoti tas dujas, kadangi visos turimos saugyklos Vokietijoje pripildytos apie 70 procentų. Tas kiekis, kaip rašo energetikos ekspertai Vokietijoje, yra pakankamas maždaug 6 savaitėms. Tad Rusija iš dalies pasiekė savo tikslą ir Vokietija yra labai sunkioje situacijoje prieš žiemą. Net Vokietijos gyventojai gali susidurti su šildymo problemis ir tai yra būtent tai, ko siekia Rusija, norėdama supriešinti oponentų Vyriausybes su jų žmonėmis. [...] Per Vokietiją Rusija galėjo paveikti EK“, – LRT.lt dėstė A. Valionis.

Anot jo, Rusija galėjo išplėsti sau palankesnį EK išaiškinimą dėl tranzito į Kaliningradą, pasinaudodama ne tik sudėtinga Vokietijos situacijas, bet ir Vakarų ES valstybių nenoru eskaluoti didesnius konfliktus Rytuose.

„Tikriausiai Vokietija, kurios balsas yra stipriausias Europos Sąjungoje šalia Prancūzijos, nenorėdama, kad būtų eskaluojama, kad būtų didinama eskalacijos grėsmė, kartu sprendžiant sudėtingą savo energetikos klausimą, tiesiog nutarė pamažinti įtampą su Rusija. Kad EK įsiklauso į didžiųjų valstybių balsus, tai yra akivaizu. Didžiosios ES šalys viską gali pakeisti per vieną akimirką“, – tikino pašnekovas.

Jam pritarė analitikas M. Laurinavičius. Anot jo, Vokietija pasidavė Kremliaus gąsdinimams dėl neva naujo karo pradžios. Pašnekovo manymu, Rusijos įtakai pasidavė ir pati Lietuva, ryžtingai negynusi pirminės pozicijos dėl draudimo sankcionuotas prekes vežti į ar iš Kaliningradą per ES valstybės teritoriją.

„Rusija sukėlė audringas reakcijas Vokietijoje, kad Lietuva nori sukelti vos ne Trečiąjį pasaulinį karą. Rusija pasiekė savo tikslus Briuselyje. Kadangi Vokietijos pozicija, švelniai tariant, dažnai būna dviprasmiška, tai Vokietija pasidavė beveik iš karto. Vokietijos požiūriu, jie nepasidavė, jie laikosi išmintingos deeskalacijos politikos. Bet Vokietija pasidavė, o Lietuva padarė klaidą, slėpdamąsi už EK nugaros, kai buvo dar prieš antrąjį EK išaiškinimą pareikšta, kad „laukiame EK išaiškinimo“. Tai iš esmės EK atrišo rankas. Tada Vokietijos spaudimu prasidėjo mums nepalankaus varianto dėliojimas“, – pažymėjo analitikas.

Kremlius turi tam tikrą pranašumą, nes dezinformacijos skleidimas nereikalauja atsakomybės, informacijos tikrinimo, tu tiesiog šaudai žinutes į visas puses ir įsivertini, kurios iš jų domina Vakarus, kuriomis galima įkalti pleištą.

V. Jurkonis

Anot jo, Lietuva visiškai pasidavė, kai esą išgirdo ir JAV raginimus neeskaluoti daugiau ginčų dėl Kaliningrado tranzito.

Kitokią nuomonę dėl Vokietijos įtakos EK sprendimams patekė politologas V. Jurkonis. Anot jo, įtaką ES institucijų sprendimams gali daryti ne viena valstybė, ją gali daryti net ir kitos ES institucijos. Eksperto teigimu, dėl sankcijų Rusijai pačioje ES taip pat nėra absoliučiai vieningos nuomonės, tad, V. Jurkionio įsitikinimu, kaltinti tik Vokietijos dėl pakeisto požiūrio į Kaliningrado tranzitą nereikėtų.

„Galbūt tai (EK gairės dėl Kalinigrado tranzito – LRT.lt) buvo išgąsčio dalykas ir pasiduoda spaudimui, galbūt tai yra platesnio konteksto dalykas, susijęs su Odesos uosto atblokavimu.

Kalbant apie sankcijas, tai Europos Sąjungoje yra daug veikėjų, naudojasi sankcijomis, bando jas apeiti. Dabar yra visos strėlės į Vokietiją – didžiausią ekonomiką Europos Sąjungoje... Klausimas, ar Kaliningradas yra kritiškiausias dalykas. Jeigu bus griežtesnė Europos Sąjungos pozicija dėl dujų, dėl naftos (tiekimo iš Rusijos – LRT.lt), dėl energetikos politikos bendrai, tai Kaliningrado klausimas šiame kontekste yra toks tikrai ne pats reikšmingiausias. Reikia vertinti didesnį paveikslą“, – dėstė pašnekovas.

Ar susvyruos pasitikėjimas sąjungininkais?

Politologas V. Jurkonis, paklaustas, ar po Kalinigrado tranzito istorijos, gali susivyruoti Lietuvos pasitikėjimas Vakarų sąjungininkėmis, tikino, kad ES vienybe ir gebėjimais padėti nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai nereikėtų abejoti, mat, būtent to ir siekia Kremlius.

„Jeigu mes kiekvienu klausimu pirštais badysime į Berlyną, tai rizikuosime jo atstūmimu. Mums tikrai reikia Vokietijos, reikia Vokietijos politinės valios ir reikia jų paramos Ukrainai ginklais, finansine prasme. [...]

Kaliningrado klausimu siekiama nukreipti dėmesį nuo Ukrainos, įkalti pleištą tiek Europos Sąjungos politikoje, tiek Lietuvos viduje, įbauginti žmones, dezinformuoti savo visuomenę, Rusijos piliečius, teigiant, kad neva čia Lietuva blokuoja tranzitą, o ne sankcijos daro spaudimą“, – pažymėjo pašnekovas.

Tai, kad Rusija siekia skaldyti ES vienybę ir sėti nepasitikėjimą tarp bendrijos narių, akcentavo ir M. Laurinavičius. Vis dėlto, anot jo, tai nereiškia, kad Lietuvos pasitikėjimas Vokietija po Kaliningrado tranzito istorijos gali nesusvyruoti.

„Teoriškai kalbant, tai, ką Rusija pasiekė dabar, palyginkime su, pavyzdžiui, situacija, kai praeina dveji metai ir mes esame pasiruošę NATO brigados priėmimui. Ateina ta data ir Rusija sukelia lygiai tokią pačią, o gal net didesnę isteriją su branduoliniais grasinimais. Ko mes, prisimenant patirtį su Kaliningradu, galime tikėtis? Ar Vokietijai tikrai nesudrebės ir tą brigadą dislokuos Lietuvoje, o gal pasakys, kad geriau ji būna Vokietijoje?“, – kėlė klausimus M. Laurinavičius.

„Nekalbu, kad mažiau tikiu tuo, jog Vokietijos kariai gintų Lietuvą karo atveju. Ir Amerika, ir Vokietija gintų karo atveju. Bet kalbu apie mažesnį scenarijų, pavyzdžiui, kaip minėjau, sąjungininkų brigadą Lietuvoje. Tais daliniais, iki karo neprieinančiais klausimais, deja, šitas pavyzdys rodo, kad iki galo pasitikėti Vokietija mes negalime.

Rusija su ta pergale dėl Kaliningrado tranzito nesiruošia sustoti, jiems to per mažai. Jie gavo signalą, kad šantažas puikiai veikia. Tai kodėl jiems jo nekartoti?“, – tęsė analitikas.

Tikriausiai Vokietija, kurios balsas yra stipriausias Europos Sąjungoje šalia Prancūzijos, nenorėdama, kad būtų eskaluojama, kad būtų didinama eskalacijos grėsmė, kartu sprendžiant sudėtingą savo energetikos klausimą, tiesiog nutarė pamažinti įtampą su Rusija.

A. Valionis

Tuo metu buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis pabrėžė, kad diplomatijoje aklai pasitikėti parterniais ir sąjungininkais niekada negali. Vietoje to, diplomato teigimu, reikėtų itin atidžiai sekti ir analizuoti ne tik priešiškų, bet ir draugiškų Lietuvai valstybių veiksmus.

„Pasitikėjimas ar nepasitikėjimas? Niekad niekuo negali diplomatijoje aklai pasitikėti. Tam yra Užsienio reikalų ministerija, tam yra diplomatai, tam yra žmonės, kurie žino, kad ES yra didelės 27 valstybių nuolatinės derybos, kur visi gina savo interesus ir naudoja įvairias priemones, norėdami save apginti. Nekalbu apie įtarumą, bet visada turime skirti didelį dėmesį detalėms, mūsų partnerių, kurie irgi gina savo interesus, veiksmų stebėjimui. ES yra didelis interesų derinimo katilas, kur kiekvienas nebūtinai tau altruistiškai pasakys viską, ką jis galvoja ar ketina daryti, greičiau atvirkščiai“, –aiškino A. Valionis.