Prieš 1 metus
80
Praėjusią savaitę turėję būti paskelbti valstybinio matematikos egzamino rezultatai bus skelbiami ryt, antradienį. Abiturientai su nerimu laukia jau penkias dienas, o Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) vadovas sako, kad prasti matematikos rezultatai neturėtų iš esmės pakeisti šiemetinio priėmimo, tačiau turėtų tapti raudonu signalu visiems, ypač mokiniams.
„Abiturientai labai nerimauja. Teko bendrauti su ne vienu abiturientu, jie tikrai labai išgyvena. Juolab kad matematika kasmet išlaikoma prasčiau nei kiti egzaminai. Juk ambicija yra įstoti į valstybės finansuojamą vietą, o to padaryti neišlaikius matematikos negalima. Tad nežinia sukelia įtampą ir stresą“, – kaip dvyliktokai gyvena pastarosiomis dienomis, apibūdino Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė.
Ji skeptiškai vertino sprendimą atidėti matematikos egzamino rezultatų skelbimą.
„Žinoma, buvo nustatytas terminas iki liepos 12 dienos. Kaip ir nėra nusikaltimo. Bet buvo sukelti lūkesčiai, abiturientai tikėjosi sužinoti rezultatus, viešojoje erdvėje kilęs sąmyšis situacijos nepagerino, abiturientai pradėjo išgyventi, kurti alternatyvas, kur stoti“, – kalbėjo K. Pralgauskytė.
Ji sakė, kad abiturientai nerimauja, kad neįstojus į valstybės finansuojamą vietą teks rinktis kolegijas, kur studijos pigesnės, ar profesines mokyklas.
K. Pralgauskytė mano, kad antradienį paviešinti matematikos rezultatai ir bus tokie prasti, kaip skelbta neoficialiai, nebent bus nuspręsta pažeminti vertinimo kartelę.
Šiemet matematikos valstybinį egzaminą pasirinko laikyti 15 293 kandidatai. Kaip skelbta neoficialiai, gali būti, kad egzamino neišlaikė 35 proc. laikiusiųjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė neoficialių duomenų nepaneigė, sakė, kad rodiklis panašus į tikrąją padėtį. Ji nurodė atlikti papildomą analizę, todėl rezultatai nebuvo paskelbti praėjusį ketvirtadienį, kaip planuota. Jie bus paskelbti rytoj, antradienį, kartu su likusių egzaminų rezultatais.
Žiliukas: ne silpnieji yra universitetų auditorija
LAMABPO vadovas Pranas Žiliukas tikras, kad prasti matematikos egzamino rezultatai ir tai, kad jo neįveikė didelis būrys abiturientų, stipraus poveikio šiemetiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas nepadarys.
„Ne ši silpnoji dalis yra universitetų auditorija“, – sakė jis.
Tiesa, pasak jo, šimtui ar dviem šimtams stojančiųjų į kolegijas tai galėtų sugriauti planus.
Pasak LAMABPO vadovo, šiemet justi didesnis susidomėjimas menų studijų programomis. Taip buvo dar prieš kylant matematikos egzamino skandalui. Stojantiesiems į menus nekeliamas reikalavimas būti išlaikius matematiką.
Antradienį paskelbus matematikos rezultatus, pasak LAMABPO vadovo, prašymus jau pateikusieji stumdys savo pageidavimus, keisdami jų eiliškumą.
Šiemet numatyta 12,7 tūkst. valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose.
„Paprastai iš einamųjų metų abiturientų prašymus pateikia 9–10 tūkst. Stoja daug vyresnių, antrakursiai perstoja. Šiuo metu yra užsiregistravę 9 tūkst. abiturientų, kurie mokyklą baigė šiemet. Dalis jų atkris dėl prastų rezultatų, neperlips slenksčio, bet bus ir dar užsiregistruosiančių, dar yra dvi savaitės. O iš viso stoti šiemet jau užsiregistravo 23,5 tūkst. žmonių. Didžioji dalis yra vyresni, baigę anksčiau“, – aiškino P. Žiliukas.
Jis mano, kad dalis tų, kurie neišlaikė matematikos, bus priimti į tas kolegijas, kurios numačiusios labai žemą slenkstinį balą, tarkime, vienetą ar du, ir mokės už mokslus.
P. Žiliukas sakė, kad daugiausia aukštosiose mokyklose už studijas moka ne Lietuvos studentai, o tie, kurie atvyko iš trečiųjų šalių. Bet ir dalis Lietuvos gyventojų, kurie yra pasiryžę studijuoti, pradės mokslus mokėdami, mano LAMABPO vadovas.
Ar šiemet matematikos neįveikusieji skubės jos perlaikyti kitais metais? P. Žiliukas, remdamasis ankstesnių metų patirtimi, sakė, kad tokių neturėtų būti daug. Dažniausiai perlaikomi biologijos, chemijos egzaminai.
„Dažniausiai perlaiko ne patys silpniausi, o tie, kuriems pritrūko balo stojant į konkurencingas programas. Tokių perlaikančiųjų kasmet būna per tūkstantį, jie bando pasigerinti rezultatus. O matematiką perlaikys, manau, daugmaž šimtas“, – sakė P. Žiliukas.
Anot jo, susiklosčiusi padėtis yra bendras signalas, kad matematikos žinios yra prastos.
„Čia yra faktas. Nėra nė vienos nekaltos pusės. Kai kam reikia daugiau mokytis, kai kam reikia kreipti daugiau dėmesio, jeigu žiūrėtume į mokyklos aplinką. Universitetai reaguoja į šią situaciją santūriai, nes tai nesusiję su jų auditorija“, – apibendrino P. Žiliukas.
Tikisi, kad kitąmet stojančiųjų bus daugiau
Kaip sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorius Jonas Čeponis, matematikos egzaminą išlaikiusieji minimaliu balu paprastai nesirenka universitetinių studijų, ypač technologijos, inžinerijos, fizinių mokslų ar informatikos sričių.
„Šią akimirką viskas priklauso nuo matematikos egzamino ir galutinių jo rezultatų, tačiau manau, kad bendras įstojusių į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas vietas skaičius turėtų išlikti panašus kaip ir praėjusiais metais.
Reikia paminėti, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius studijų krypčių grupėse skiriasi ir konkursas labai priklauso nuo pageidavimų. Paprastai inžinerijos, technologijos, informatikos ar matematikos krypčių grupėse yra pakankamas valstybės finansuojamų vietų skaičius. Todėl svarbu stojantiesiems, kurie svyruoja tarp verslo ir viešosios vadybos ar medicinos mokslų, kur vietų skaičius labai ribotas, ir tiksliųjų mokslų krypčių, pasirinkti kelias skirtingas studijų programas“, – aiškino J. Čeponis.
Pasak jo, ateitį labai sunku prognozuoti. Perlaikančiųjų egzaminą būna kiekvienais metais: jei jie egzaminą išlaiko geriau – įstoja.
„Be abejo, norint įstoti į tiksliuosius mokslus, kaip IT, visada reikės matematikos egzamino, tad noriu tikėti, kad 2023 metais sulauksime daugiau studentų nei 2022 metais. Tuo labiau kad būsimiems studentams KTU nuolat siūlo įvairią pagalbą tobulinant matematikos, fizikos ar IT žinias“, – pabrėžė J. Čeponis.
Augutis: nieko baisaus nenutiko, gaila jaunimo
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis pabrėžia, kad reikėtų labiausiai svarstyti ne apie tai, kiek gausus būrys neišlaikiusiųjų matematikos egzamino paveiks aukštąsias mokyklas, o kaip tai paveiks Lietuvą.
„Trečdalis tų, kurie bandė laikyti matematiką, neišlaikė. Jie negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, o tai reiškia, kad priėmimas, žinoma, bus mažesnis. Žinoma, bus mažesnis ir specialistų skaičius po ketverių ar šešerių metų. Toks ir poveikis“, – kalbėjo J. Augutis.
Jis sakė, kad su analogiška situacija universitetai yra susidūrę 2020 metais, kai egzamino taip pat neišlaikė labai daug abiturientų.
„Nieko labai baisaus nenutiko. Bet gaila jaunimo. Mes Lietuvoje su savo eksperimentais esame sumaišę brandos egzaminus su stojamaisiais, tad turime tokią situaciją. Nuvarome visus laikyti stojamojo egzamino. Nors jis ir pavadintas brandos egzaminu, bet iš tikrųjų, kalbėdami apie jį, kalbame apie stojimą.
Juk yra natūralu, kad trečdalis žmonių linkę į matematiką, trečdalis – vidutiniškai linkę, o trečdalis nejaučia polinkio į matematiką. Taip jau gamta padariusi. Tad ir turime tą trečdalį“, – kalbėjo matematikas J. Augutis.
Pasak jo, jei matematikos egzamino reikėtų siekiant gauti brandos atestato ir būtų neišlaikę 35 proc. abiturientų, būtų tragedija.
„O šiaip esame turėję tokią situaciją, tuomet nieko ypatingo nenutiko, tai turbūt ir šiemet nebus tragedijos“, – sakė rektorius.
Idėją, kuri jau kuris laikas sklando švietimo bendruomenėje, kad matematikos egzaminas turėtų būti privalomas ir norint gauti atestatą, jis vertina skeptiškai.
„Tam tikrą matematikos lygį baigiantieji vidurinį ugdymą turi būti pasiekę, bet stojimas yra visiškai kas kita. Nesu labai tikras, kad studijuojantiems kalbas, kitus humanitarinius, socialinius dalykus matematiką būtina išmanyti tokiu pat lygiu, kaip kad pasirinkusiems informatikos, fizikos, technologijų, gamtos mokslų programas“, – kalbėjo J. Augutis.
Anot jo, reikia tyrimų, reikia analizuoti kitų šalių patirtį.
„Kadaise sugalvojome, kad pas mus per daug studentų, per daug tų, kurie įgiję aukštąjį išsilavinimą, pakėlėme kartelę, įvedėme privalomą matematiką, kad studentų sumažintume. Kai sumažinome, sumažinome daugiau nei perpus. Dabar jau turime kitą problemą“, – sakė J. Augutis.
English (US) ·