Surplys apie Šimonytės poziciją dėl žemės ūkio ministro: arba premjerei yra ne taip perteikta informacija, arba tai skamba kaip pasityčiojimas

Seime ketvirtadienį antrą kartą rengiama interpeliacija žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. „Opozicija yra praradusi tikėjimą, kad šita Vyriausybė dar gali išgirsti žemdirbių balsą“, – sako valstiečių narys Giedrius Surplys. Pats K. Navickas pažymi esąs nusiteikęs tęsti pradėtus darbus. 

Trečiadienio LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ apie didžiausias problemas žemės ūkio sektoriuje ir priekaištus žemės ūkio ministrui kalbama su pačiu K. Navicku, taip pat buvusiu žemės ūkio ministru, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariu Giedriumi Surpliu ir Ekonomikos komiteto vicepirmininku, socialdemokratu Gintautu Palucku.

– Pone ministre, premjerė sako, kad pasėlių deklaravimas parodys, ar ministras liks savo poste. Ar jums neatrodo, kad premjerė bando jus išgelbėti?

K. Navickas: Galima ir taip pasakyti, bet pasėlių deklaravimas yra vienas iš didesnių sezoninių darbų. Jis ypatingas tuo, kad prasidėjo visiškai naujas periodas dėl deklaravimo, kuriame yra nemažai aplinkosauginių priemonių. Pati Europos Sąjunga (ES) stumtelėjo žemės ūkio politiką aplinkosaugos link ir tai susiję su daug aplinkosauginių priemonių. Žinome, kaip tai sudėtinga, ir labai natūralu, kad premjerė dar kartą priminė atsakomybes.

– Pasėlių deklaravimas truks gana ilgai, per tą laiką visi pamirš, dėl ko čia viskas vyko ir tokiu būdu galbūt ir jūs išsaugosite savo postą.

K. Navickas: Tai aš nežinau, ar čia yra toks svarbiausias tikslas išsaugoti postą. Aš pagalvojau: na, ką tai keičia? Išskyrus tai, kad bus vienos dienos naujiena vieno ar kito ministro išėjimas. Jeigu tai pakeis visuomenės nuomonę, kad reikia mažiau aplinkosaugos, jeigu kažkokius kitus poslinkius padarys, tai būtų vienas sprendimas, bet jeigu tai yra tik dėl žinios, kol kas aš <...> nelabai matau prasmės vienam ar kitam žingsniui.

– Kad ir kaip ten būtų, pasak interpeliacijos iniciatorių, jau kelis mėnesius tęsiasi protestai dėl labai mažų pieno supirkimo kainų, Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose įstaigose vyrauja chaosas. Primenama, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje po ūkininkų protestų atsistatydino žemės ūkio ir kaimo plėtros ministras, o atsistatydinęs premjerės patarėjas Ignas Jankauskas pasakė, kad Lietuvoje yra didžiausia žemės ūkio krizė. Ar jūs sutinkate su tuo?

K. Navickas: Čia yra labai daug teiginių. Pasižiūrėjus į laikotarpį, jeigu būtų galima bandyti suprasti, kur yra ta krizė, tai praeitų metų duomenys yra tikrai ne apie tai, ne apie krizę. Mes matome, kad kiekvienais metais sukuriama ir bendroji pridėtinė vertė, ir produkcijos kiekis, ir eksporto apimtys į kitas šalis auga. Tai aš labai norėčiau suprasti, kur ji (krizė – LRT.lt) yra. Kalbant apie mažas pieno kainas, vėlgi yra labai ilgų sprendimų nepriėmimo pasekmė.

Tai daugelį metų sakė netgi ta pati Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, buvo pasirengusi strategiją, kaip išeiti iš pieno krizės, tačiau konkrečių pinigų nebuvo numatę. Tai mes bent jau pinigus numatėme, bent parengėme priemones. Bet vis tiek esminis dalykas yra kooperacija. Kai lyginame su kitomis šalimis, kodėl kitose ES šalyse nėra tokios didelės krizės, – pas mus yra per daug mažų pieno gamintojų, kurie nesikooperuodami nebeturi masto, poveikio pieno perdirbėjams.

– Pone Surply, interpeliacijos iniciatoriai rašė apie pusšimtį klausimų ir dabar interpeliacijai liko tiktai vienas. Kaip tai suprasti? Tas vienas irgi nelabai suprantamas, skamba keistai: „Koks protesto akcijos terminas, kuriam suėjus jūs paliktumėte žemės ūkio ministro pareigas?“ Tai kodėl tik vienas klausimas?

G. Surplys: Aš manyčiau, kad apskritai turbūt visi esame atsidūrę visiškoje aklavietėje. Nes premjerės pasakymas, kad negalima atleisti žemės ūkio ministro, – kuriam jau kritikos strėlės skrenda net iš tų pačių konservatorių – nes prasidėjo pasėlių deklaravimas, rodo, kad arba premjerei yra ne taip perteikta informacija ir premjerė įsivaizduoja, kad čia dabar žemės ūkio ministras lakstys po kaimus ir padės žmonėms spaudyti kompiuterio mygtukus deklaruojant pasėlius ir žemę, arba tai skamba kaip pasityčiojimas, kad ministras dirbo ir dirbs.

Lygiai taip pat turbūt ir opozicija yra praradusi tikėjimą, kad šita Vyriausybė dar gali išgirsti žemdirbių balsą. Nes iš tikrųjų atsakymai arba tas ilgas atsakymas į vieną klausimą, kurį ministras pateikė jau šiandien Seimo nariams, taip ir rodo, kad tik ministrui viskas atrodo gražu, tik ministras mato, kad iš tikrųjų mūsų produkcija auga, eksportas klesti ir visa kita, bet kažkaip nė žodžio apie tą keliolika centų už pieno litrą, kuriuos gauna mūsų smulkieji ūkininkai, nė žodžio apie išvežamus iš Lietuvos gyvulius, nė žodžio apie mažėjančius ūkius.

Tai jeigu žemės ūkio ministras galėtų patvirtinti, kad jo tikslas šioje kadencijoje yra, kad ūkių liktų kuo mažiau, apie ką jis lyg ir užsimena, <...> kad iš tikrųjų tikslas yra kuo daugiau šlapynių Lietuvoje įrengti, kur už hektarą yra planuojama mokėti po beveik 6000 eurų ES lėšų, tai gali būti ir tokia politika. Bet tada Vyriausybė ir žemės ūkio ministras už tai turi prisiimti visišką atsakomybę.

Galiausiai ministro parašymas, atsakant į interpeliacijos klausimą, kad jis norėtų ne pabaigti kadenciją, bet ir dar ketverius metus dirbti, iš tikrųjų jau skamba kaip iš fantastinių tokių tragikomiškų, sarkastiškų romanų. Turbūt čia ir reikėtų sutikti su atsistatydinusiu premjerės patarėju, kad dar tokios krizės mes neturėjome, bet tai jau darosi taip mazochistiškai malonu, nes mes jau visi pradedame nerimtai į tą krizę žiūrėti.

– Bet ministras sako, pone Surply, kad jūsų Vyriausybė sukėlė pieno krizę ir neskyrė pinigų, o šita Vyriausybė bent jau pinigų numato.

G. Surplys: Nevisiškai taip ministras Kęstutis turbūt norėjo pasakyti. Iš tikrųjų buvo paruošta pieno strategija, kuri po truputį turėjo būti pradėta įgyvendinti. Tai dar mano inicijuota, mes paruošėme baltąją knygą, dėl kurios sutaria ir akademinė bendruomenė, ir žemdirbiai, ir verslas, ir visa kaimo bendruomenė iš principo, tai tiesiog reikėjo imti ir įgyvendinti. Bet mes žemės ūkyje, kaip ir turbūt daugelyje Lietuvos sričių, deja, turime tą problemą, kad viską planuojame ir darome tiktai ketveriems metams. Tai čia tiesiog reikėjo tęstinumo, kurio, deja, nebuvo.

Galiausiai dėl tų pinigų – tie 8 milijonai, kurie žemdirbiams buvo pamėtėti čia dabar, atsižvelgiant į protestus ir kelių blokavimą, skamba kaip katino ašaros. Plius jie supriešino žemdirbių bendruomenę, nes bus išmokėti tiktai smulkiesiems žemdirbiams.

Ir galų gale, kiek man pavyko prisiminti ir žinoti, tai praeitų metų birželio 29 dieną ES išleido reglamentą, kuriuo sudarė galimybes nuo Rusijos invazijos Ukrainoje nukentėjusiems žemdirbiams dar papildomai išmokėti lėšų kiekvienai ES narei. Tai aš taip suprantu, kad dar iki 15 tūkst. eurų kiekvienam ūkiui buvo galima surasti. Kodėl ministerija nepasivargino, aš nežinau.

– Daug tų klausimų, pone Giedriau, dėkui. Pone Paluckai, jūsų priekaištai ministrui kokie?

G. Paluckas: Na, be to, ką kolega išvardino, mes, matyt, keliame esminį klausimą. Kiekvienoje srityje yra reikalingas politinis lyderis. Paprastai ministrai savo autoritetu, inicijuojamomis permainomis tą lyderystę demonstruoja. Bet lyderystei yra būtinas tiek sektoriaus dalyvių, tiek kolegų Seime, tiek Vyriausybėje pasitikėjimas. Ir šiandien mes matome, jog to pasitikėjimo ministras tiesiog stokoja.

Yra labai nedaug viešųjų sektorių, kur nuolat liepsnoja kažkokia krizė. Tai žemės ūkio sektorius yra vienas iš tokių, kai ūkininkai nerimsta – ir stambieji, ir smulkieji – ir niekaip neranda bendros kalbos su ministru, kuris mėgina savo darbą daryti, įgyvendindamas galbūt ir Vyriausybės programą, ir kitus dalykus, tačiau tiek tas įgyvendinimas, tiek gebėjimas paaiškinti žemės ūkio bendruomenei plačiąja prasme tokių sprendimų naudą arba kelią, kada iki tos naudos nueisime, akivaizdu, kad sunkiai sekasi. Tai todėl, nesant tos lyderystės, trūkstant pasitikėjimo, mes tikrai nemanome ir nematome, jog ministras galėtų įgyvendinti jam iškeltus tikslus.

– Dėkui ponui Paluckui. Ministre, vis dėlto tas vienintelis klausimas, kuris lieka interpeliacijai: koks protesto akcijos terminas, kuriam suėjus jūs paliktumėte žemės ūkio ministro pareigas. Kaip jūs suprantate šitą klausimą ir tuos visus priekaištus?

K. Navickas: Tai aš ir atsakiau, kad šitame klausime kertinis žodis yra „terminas“. Tai terminas, ką ir G. Surplys minėjo, turi būti tęstinumo. Tai mes čia sudėjome pagrindus, tai yra aišku, kaip galima būtų paminėti, ne tuščioje vietoje. Bet jeigu norime matyti visą laikotarpį, aš nejuokaudamas sakau apie antrą kadenciją, <...> nes tada pasibaigia ir ES reformų laikotarpis ir jau bus galima atsiskaityti už pasiektus rezultatus.

– Tai vis dėlto pagrindinis klausimas yra dar ir pieno ūkiai, tie pieno klausimai. Ir čia vėlgi interpeliacijoje, kur daug tų klausimų, yra klausiama: tai kada vis dėlto jūs išspręsite pieno klausimus? Per kitą kadenciją ar kada? Kiek čia dar tų protestų bus?

K. Navickas: Vėlgi kalbėta, kad yra supriešintos bendruomenės. Tai mes norime pasakyti, kad 91 proc. paramą gaus pieno gamintojai. Tai tikrai ne vienas, ne du. Jeigu būtų priešingas skaičius, tai būtų tikrai blogas dalykas. Tai yra gelbėjimas iš absoliučios krizės, kad tie ūkiai neišnyktų, – čia vėlgi atsakant į priekaištą.

O kooperacijai mes dabar padėjom tikrai labai didelius pagrindus ir kalbamės toliau su kooperatyvais, kad reikia tobulinti ir įstatymus, tikrai esame tam pasirengę. Dabar man esant Seime bus ir lengviau tai padaryti. Yra visos prielaidos darbus tęsti.

– Dar vienas klausimas labai įdomiai skamba iš tos pačios interpeliacijos: kodėl jūsų taip nemėgsta žemdirbiai?

K. Navickas: Šito klausimo interpeliacijoje nėra, jūs ištraukėte iš klausimų, kurie galėjo būti. Jis taip pat yra sunkiai atsakomas, nes yra bendruomenė, su kuria mes turime tikrai labai dalykiškus ir gerus santykius, ir yra žmonių, kurių tikslas yra mane nuversti. Ką aš galiu čia daugiau pakomentuoti?

– Ar jūs jaučiate kaltę, kad valdantieji pralošė rinkimus kaimiškose apygardose – Šilalės, Šakių, Alytaus, Raseinių, Skuodo ir kituose – dėl netinkamos žemės ūkio politikos?

K. Navickas: Ne, nesutinku su tuo, nes šitoje vietoje yra gal ieškoma pasiteisinti, kas galėtų būti kaltas, ir tikriausiai lengviausia bakstelti į vieną ar kitą dalyką. Na, apskritai rinkimai yra labai kompleksinis dalykas ir veikia daug veiksnių. <...> Ūkiai stambėja, ūkiai darosi rentabilūs ir negalima sakyti, kad vien žemės ūkis lemia pagrindines politikos kryptis.