„Sūduvis“ įaudrino klaipėdiečius: užvirė aršios diskusijos, kuriamos peticijos, bet istorikas įžvelgia kitą kampą – pakvipo politikavimu

Prieš 1 metus 94

Neseniai Danės krantinėje Klaipėdos centre prišvartuotas karinis laivas „Sūduvis“ kelia diskusijų. Dalis gyventojų džiaugiasi išvydę upės „naujakurį“, dalis – piktinasi laivui skirta vieta ir, panašu, pasiryžo siekti permainų: po neseniai pasirodžiusia peticija tįsta ją pasirašiusiųjų sąrašas. Istorikas Vasilijus Safronovas kritiškai vertina kilusį pasipriešinimą ir siūlo žmonėms akis atgręžti į kiek toliau stovintį burlaivį „Meridianas“.

Klaipėdos savivaldybei adresuota peticija „Dėl karinio laivo „Sūduvis“ iškėlimo iš Karališkosios krantinės“ internete pasirodė šiomis dienomis.

Peticijoje teigiama, kad Klaipėdos centre prišvartuotas laivas atsidūrė ties dalies gyventojų langų lygiu.

„Masyvaus karinio laivo prišvartavimas po gyventojų langais tiesiogiai įtakoja šių daugiabučių namų gyventojus, deja gyventojai nebuvo įtraukti į sprendimo svarstymo stadiją ir negalėjo dalyvauti diskusijose“, – rašoma dokumente.

Taip pat peticijoje teigiama, kad laivo dydis architektūrine prasme neatitinka senamiesčio mastelio. Šioje vietoje prišvartuotas laivas užstoja upės panoramą nuo Pilies tilto link Biržos tilto. Upės krantinė, kuri buvo gausiai lankoma, fotografuojama miestelėnų ir miesto svečių, dabar yra „uždengta” masyviu objektu.

Antradienį po ja buvo apie 100 parašų, ketvirtadienį – daugiau nei 200.

Peticiją pasirašantieji bei jai nepritariantys pasiskirstė į dvi stovyklas ir nevengia šiuo klausimu diskutuoti internete.

Siekiui iškelti „Sūduvį“ iš miesto centro pritariantieji teigia, kad dabartinėje vietoje prišvartuotas laivas laivas teršia miesto vaizdą, kad karinis simbolis įtemptu laikotarpiu dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje kelia papildomo nerimo.

„Gadina centro vaizdą, nesimpatiška gelda. Prie Jūrų muziejaus jam tinkamesnė vieta“, – rašė peticiją palaikantis Sergejus.

Nors ekspozicija laive dar neatidaryta ir kokia ji bus iš tiesų žino tik jos rengėjai, tačiau kai kurie laivo miesto centre priešininkai įsitikinę, kad esą senas laivas yra niekam neįdomus.

Kai kurie komentatoriai tvirtina, kad „Sūduvis“ – sovietinis laivas, kuriam uostamiestyje neturi likti vietos.

Gyventojai, kurie laikosi nuomonės, kad laivui miesto centre yra tinkama vieta, sako, kad karinis laivas šioje vietoje žmonių anaiptol nebaugina ir nekelia įtampos, nes dažniausiai baiminamasi to, ko nežinoma, o „Sūduvis“ bus atviras visuomenei ir atliks švietėjišką funkciją. Taip akcentuojama, kad panašūs objektai stovi ir užsienio šalių miestuose ir tai yra normali praktika.

Reakcijos nenustebino

Lietuvos jūrų muziejaus, kuris šiuo metu ir yra laivo šeimininkas, Laivybos istorijos skyriaus vedėjas dr. Edvinas Ubis teigė, kad kilusios miestiečių reakcijos nenustebino.

„Labai nenustebino. Laivas yra pakankamai įspūdingas ir tikrai pakeičiantis upės vaizdą, tad tų reakcijų yra įvairiausių. Ne tik neigiamos, bet ir teigiamos. Mes jas girdime. Kaip ir bet koks didesnis pokytis mieste, jis susilaukia įvairiausių reakcijų. Kol kas žiūrime į šią diskusiją pakankamai atvirai ir kviesime miestiečius apsilankyti ir įvertinti jau išgirdus apie ką pasakoja laivas, ekspozicija ir kokia iš tiesų laivo istorija buvo“, – sakė E. Ubis.

Pasak pašnekovo, laivui-muziejui ši vieta yra tinkama. Jau svarstant, kur laivas galėtų būti prišvartuotas, buvo atsižvelgta į tai, kad vieta būtų gausiai žmonių lankoma, tačiau toks didelis objektas netrukdytų saugiai laivybai.

Didžiausias Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas laivas „Sūduvis“ pasakos 30-metį mininčių Lietuvos karinių jūrų pajėgų istoriją – nuo 1999 m., kai jis pateko į Lietuvos karines jūrų pajėgas iki tarnybos pabaigos – 2021 m.

„O kita linija – per edukacijas ir ekskursijas. Bus pasakojama ne tik Karinių jūrų pajėgų moderni istorija, bet bus pasakojama apie Lietuvos jūrinę istoriją“, – pastebėjo pašnekovas.

Ekspozicija laive turėtų būti atidaryta liepos 29 d.

E. Ubis akcentavo, kad laivas neturi jokių sąsajų su Rusija ar Sovietų Sąjunga ir yra siejamas su Vakarų pasauliu.

Šis laivas buvo pastatytas Vakarų Vokietijoje ir buvo skirtas Vokietijos karinėms jūrų pajėgoms, Lietuvos karinėms jūrų pajėgoms atiteko, kaip minėta, 1999 m.

Pasipriešinimas turi politinių motyvų?

Istorikas dr. Vasilijus Safronovas neatmeta, kad pasipriešinimas „Sūduvio“ rezidavimui Danės upėje gali turėti ir politinio atspalvio. Juolab, kad iki šiol nežinia, kas tiksliai yra minėtos peticijos autorius – pasirašoma Klaipėdos miesto gyventojų vardu.

„Buvo jaučiamas nuo pat pradžių pasipriešinimas iš savivaldybės tam tikrų narių. Visi mes žinome, kas šnekėjo daugiausiai prieš tai. Tai aš manau, kad iš jų gal ir išeina tos iniciatyvos, kad vėl apsvarstyti tai, dėl ko jau yra apsispręsta“, – sakė istorikas.

V. Safronovas pastebėjo, kad Karinėms jūrų pajėgoms jau teko sunaikinti tarnybą baigusį laivą „Kuršis“, tad išsaugoti „Sūduvį“ yra verta.

Tarnybą baigusių laivų išsaugojimo keliu, anot pašnekovo, eina daugybė užsienio šalių, turinčių karinius jūrų laivynus – paverčia juos eksponatais vandenyje arba sausumoje. Istorikas siūlo pažvelgti į Vokietiją, Britaniją ar kitas valstybes, kur galima išvysti net ir povandeninių tarnybą baigusių laivų.

„Kai apie paminklų nugriovimą buvo kalbama, irgi buvo prisidengiama žmonėmis, bet iš žmonių nebuvo labai daug reakcijų. Politikai sau darėsi reklamą. Tai čia irgi labai panaši situacija. Man atrodo, kad kažkas bando pelnytis sau reklamą ir viskas. Pažiūrėsime kuo ta akcija pasibaigs. Rezultatas ir atskleis, kas už to stovi ir ko siekia“, – dėstė V. Safronovas.

Jis taip pat akcentavo, kad „Sūduvis“ ir Sovietų Sąjunga ar Rusija neturi nieko bendra ir kelia klausimą – jeigu miesto centre gali stovėti ir miesto simbolio vardu didžiuotis burlaivis „Meridianas“, kurį Sovietų Sąjunga po Antrojo Pasaulinio karo gavo iš Suomijos kaip karo reparaciją, kodėl negali stovėti ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas?

„Man atrodo, kad tas visas pasipiktinimas ir erzelis yra nelogiškas“, – sakė V. Safronovas.

Tarybos narė: objektai turi būti tose vietose, kad tiesiog neužgožtų žmonių gyvenimo

Sprendžiant dėl laivo vietos aktyviai prieš galimybę „Sūduvį“ prišvartuoti miesto centre pasisakiusi miesto tarybos narė Alina Velykienė sako palaikanti peticiją, tačiau prie jos atsiradimo neprisidėjo.

„Aš asmeniškai nepritariau šiai vietai. Paties „Sūduvio“ veiklos įprasminimo ir atkūrimo iniciatyvą labai palaikiau ir sveikinau. Man atrodo, kad jis šiek tiek gražesnis būtų nuo Pilies tilto link marių – šalia Senosios perkėlos galbūt. Bet šiaip man pati patraukliausia vieta būtų buvusi šalia Jūrų muziejaus“, – sakė politikė.

Karinio laivo atsiradimas senamiesčio dalyje, pasak A. Velykienės, atrodo grobuoniškai.

„Suprantu, kad ypač laivyne tarnavusiems žmonėms tai yra tam tikra pasididžiavimo išraiška ir ženklas, bet miestas yra žmonių ir nebūtinai tas mūsų miestas turi būti tiek sukarintas. Su didžiausia pagarba Lietuvos kariuomenei, jūsų laivynui ir visiems kitiems sakau, kad objektai turi būti tose vietose, kad tiesiog neužgožtų žmonių gyvenimo. Suvokiant, kad žmonėms per langus – karinis laivas, ypač šiame visuomenės ir pasaulio gyvenimo fone, tikrai kelia galbūt ne pačias geriausias emocijas. Būtų smagu, kad Danės upė būtų pilna gyvybės, o ne tokių stovinčių subjektų“, – dėstė A. Velykienė.

Ji taip pat ragino peticijos autorius peticiją įforminti be trūkumų, kad savivaldybė jos neatmestų.

Vis dėlto Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas dar antradienį BNS konstatavo, kad sprendimas jau priimtas, krantinė buvo pritaikyta laivui ir diskusijos šiais klausimais nebetikslingos.

„Klausimas, ar laikas kalbėti apie perkėlimą, jeigu tokį veiksmą apskritai vertintume kaip tam tikrą pradžią, kada viskas įrengta, kada paruošta krantinė ir kada „Sūduvis“ stovi vietoje. Pirmiausia paklausčiau, o ką tada daryti, kur kelti, nes kitų vietų praktiškai nelabai ir yra. Kita vietą, jei ir suradus, vėl prasukus metus, du ar tris trunkančią diskusiją, ją vėl reikės iš naujo įrenginėti. Nežinau, ar kas nors galėtų tam ryžtis. Atsargiai žiūrėčiau į tokį siūlymą“, – BNS sakė meras.

Skaityti visą pranešimą