Su Skvernelio frakcija susitikęs Landsbergis: Kaliningrado tranzito klausimas buvo keliamas nuolat, visais lygiais

Ant Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kilimėlio iškviestas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad svarstant europinių sankcijų taikymą Rusijai, Lietuvos atstovai ne kartą kėlė Kaliningrado tranzito klausimą, kaip reikalaujantį papildomo dėmesio. Visgi po susitikimo Saulius Skvernelis tvirtino, kad interpeliacijos G. Landsbergiui idėjos nėra atsisakoma.

Trečiadienio rytą užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pradėjo susitikimu su buvusio premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija Seime.

Šios frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis dar prieš susitikimą išplatintame pranešime teigė, kad G. Landsbergio vadovaujamos Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbas esą jau ne pirmą kartą kelia abejones ir sąmyšį.

„Pasitikėjimo kreditas, smarkiai susvyravęs „Belaruskalij“ ar Taivano atstovybės atvejais, dabar jau visiškai išseko. Ministro kompetencija ir veikla yra smarkiai susvyravusi. Mums kyla daug klausimų, ar taip gali ilgiau tęstis“, – frakcijos pranešime cituojamas L. Kukuraitis.

Demokratai laikosi pozicijos, kad nauju išaiškinimu EK leidus gabenti sankcionuotas prekes iš Rusijos į Kaliningrado sritį per Lietuvą, valstybė „nesugebėjo apginti savo pozicijos šiuo klausimu ir taip buvo sužlugdyta sankcijų esmė“.

Įprastai, kai Seimo frakcijos kviečiasi pokalbiui ministrus, tam yra skiriama bent 30 min., o kartais ir valanda laiko. Tačiau šįkart numatytas gana trumpas pokalbis su G. Landsbergiu – vos 20 min.

Tiesa, kas numatė tokį posėdžio laiką, – neaišku. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai prieš posėdį pirštu bedė į ministrą, kad būtent jis posėdžiui skyrė tik 20 min. Tačiau pats G. Landsbergis, atėjęs į frakcijos posėdį, teigė nustebęs dėl tokio paskirto laiko.

„Buviau siūlęs prieš keletą savaičių susitikti ilgesniam susitikimui, tikiuosi, turėsime progų pokalbį pratęsti“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Pažėrė klausimų

„Ar jūs galėtumėte patvirtinti, ar paneigti, kad svarstant sankcijų paketus, Lietuvos politikai sąmoningai apsisprendė nekelti Kaliningrado klausimo, tikintis, kad jis bus savaime išspręstas?

Galite gal įvardinti, kokiame lygmenyje toks sprendimas buvo priimtas, kad tokio klausimo, kaip Kaliningrado tranzitas, svarstant sanckijų paketus, apskritai nebūtų keliama“, – užsienio reikalų ministro klausė ekspermjeras S. Skvernelis.

Atsakydamas į šį klausimą G. Landsbergis teigė negalintis patvirtinti tokios informacijos, nes, anot jo, niekada nebuvo nei formaliai, nei neformaliai nutarta sankcijų svarstymo metu nekelti Kaliningrado tranzito klausimo.

„Klausimas buvo keliamas nuolat, visais lygiais. Pradedant Vadovų taryboje valstybės vadovų, kiek yra man žinoma iš informacijos ir žmonių, kurie dalyvauja šiuose susitikimuose, bei lygiai taip pat ir aš pats kėliau, ir ambasadorius kėlė nuolat klausimą, kad Kaliningrado klausimas turi būti matomas kaip reikalaujantis papildomo dėmesio“, – tvirtino ministras.

Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas susitikime kalbėjo, kad labai daug klausimų apie tranzitą būtų atsakyta, jei būtų galima praskleisti „nežinojimo širmą“ apie balandžio mėnesį Europos Komisijos (EK) parengtą sankcijų taikymo išaiškinimą.

„Jūsų kolega ir gyvame eteryje ragino dar kartą pasižiūrėti, kad tarsi viską galima rasti Seimo nariams prieinamuose slaptuose dokumentuose. Vakar dar kartą tikslingai pasižiūrėjome, to išaiškinimo mums, kaip Seimo nariams, ten nėra pateikta“, – sakė L. Savickas.

Jis kalbėjo, kad yra labai daug diskusijų, buvo girdėti ir paties ministro teiginiai, jog buvo prašyta leisti EK išaiškinimą paviešinti, bet, kaip sakė opozicijos atstovas, „tarsi EK laikė tą dokumentą paslėptą“. Tačiau L. Savickas sakė EK interneto svetainėje rastą išaiškinimą, paskelbta balandžio 14 dieną. Dokumentas, pasak Seimo nario, surašytas klausimo-atsakymo forma.

„Jis labai aiškiai pateikia tą patį tekstą, kuris, kaip suprantu, buvo pateiktas EK Vyriausybei balandžio viduryje. Jis neturi gal tos įžangos, neturi pabaigos, kur URM patvirtino, kad yra tolesni išaiškinimai. Čia klausimas yra toks, kad žinoma, kad pačiam dokumente, kad sankcionuotos prekės per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą gali keliauti geležinkeliu, tačiau ne vilkikais“, – dėstė parlamentaras.

Tačiau, pasak L. Savicko, prasidėjo interpretacijos, nes dokumente, kurį jis rado, kalbama apie prekių transportavimą keliu. Todėl, kaip sakė politikas, kyla klausimas, kodėl Lietuvos Vyriausybė nelaukė tolesnio išaiškinimo ir buvo nutarta taikyti sankcijas tranzitui ir geležinkeliais.

„Sprendimą dėl sankcijų įgyvendinimo priima ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sankcijos yra taikomos tiesiogiai. Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi pats pareigą nuspręsti, kaip kokiu būdu ir kokia apimtimi sankcijos yra taikomos. Vyriausybė gali teikti išaiškinimus, kurie yra konsultacinio pobūdžio.

Net ir sankcijų komisija, teikdama išaiškinimą, jį teikia konsultacinio pobūdžio. Kitaip tariant, atsakomybę už sankcijų įgyvendinimą visuomet prisiima pats sankcijas vykdantis subjektas. URM uždavinys yra perduoti EK nuostatas, tokias, kokias mes turime. Tai ir buvo padaryta. Kitaip tariant, tai, ką mes užprašėme, tokia forma, kokią mes gavome, mes perdavėme institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, kurios tos informacijos iš mūsų prašė. Jos priima sprendimą savarankiškai“, – atsakydamas L. Savickui teigė G. Landsbergis.

Ministras taip pat tvirtino, kad Lietuvos Vyriausybė indikacijų, jog EK pateiks dar vieną išaiškinimą dėl sankcijų taikymo, neturėjo ir vadovavosi pirmuoju gautu išaiškinimu. Pasak jo, buvo prašoma, kad pirmasis išaiškinimas būtų paverstas gairėmis, buvo gautas pažadas, kad tai bus padaryta, bet nebuvo.

Gairės, pasak ministro, buvo parengtos vėliau, kartu pakeičiant pradinę EK formuluotę.

Interpeliacijos neatsisako

Po susitikimo su ministru, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis žurnalistams komentavo, kad kai kurie G. Landsbergio atsakymai koreguoja prieš tai jo išsakytas mintis, todėl bus reikalingi jų patikslinimai.

Todėl, kaip sakė ekspremjeras, reikia, jog ministras į klausimus atsakytų iš Seimo tribūnos, o tai reiškia, kad reikia rengti interpeliaciją G. Landsbergiui.

„Mes konsultuosimės su opozicinėmis partijomis, šiandien sutarėme, kad konsultuosimės, kokie bus tolesni veiksmai“, – sakė S. Skvernelis ir, paklausus, ar yra linkęs pritarti interpeliacijai, atsakė „be abejo“. Anot jo, tai vienas iš būdų tiek politikams, tiek visuomenei gauti atsakymus į visus svarbiausius klausimus. Susitikimo, kad atsakymai būtų išgirsti, anot S. Skvernelio, nepakako.

Tiesa, paklaustas, ar būtent atsakymai yra jo tikslas, o ne G. Landsbergio nuvertimas iš pareigų, S. Skvernelis tiesiai neatsakė. Jis dėstė, kad Kaliningrado tranzito klausimu yra daug miglos, kurią reikia išsklaidyti, o ar ministras bus patrauktas iš pareigų, pasak S. Skvernelio, nuspręs Seimas.

„Praktika rodo, kad visos interpeliacijos, kurios yra, jei valdanti dauguma yra tvirta, tai jos baigiasi visada vienodai. Bet, nepaisant to, tų klausimų kėlimas, o paskui politikai salėje išgirdę atsakymus gal pakeis nuomonę“, – teigė demokratų lyderis.

Visgi konkrečių duomenų, kad Lietuvos atstovai sankcijų svarstymo metu nekėlė Kaliningrado tranzito klausimo, S. Skvernelis patvirtino neturintis. Jis tik teigė, kad tokią išvadą priėjo dėl susidariusių prielaidų.

„Iš tikrųjų, jei deriesi dėl sankcijų paketo, kiekviena valstybė žino, kokia yra jos specifika – kam rūpi dujos, kam nafta. Visa Europos Sąjunga (ES) turi specifiką, kad Lietuva turi išskirtinę problemą, tai yra, Kaliningrado tranzitą. Schema, kuri patvirtinta yra, betarpiškai dalyvaujant Komisijai, buvo nustatyta, numatytas režimas.

Bet kokiu atveju, kalbant apie bet kokias sankcijas, bet kokius paketus, šitas klausimas turi būti keliamas, kad mes esame specifinė valstybė, turime tokį santykį, deja, dėl Kaliningrado, su Rusija. Panašu, kad iš to, kas buvo padaryta, mums tokia prielaida susidarė, kad tie klausimai nebuvo keliami“, – komentavo S. Skvernelis.

Kritikavo S. Skvernelio retoriką

Tokius S. Skvernelio žodžius sukritikavo pats G. Landsbergis. Ministras teigė, kad tokia retorika Lietuvai nėra naudinga ir kelia iššūkius šalies saugumui.

„Aš labiausiai norėčiau, kad mes neduotume savo priešininkams, tikriems priešininkams, o ne oponentams Seime, papildomų kozirių. To norėčiau nesuteikti, nes nėra pagrindo. Interpeliacija to neduoda, bet duoda skirtingi vertinimai ir negebėjimas atsakyti, koks yra Lietuvos interesas.

Štai, pavyzdžiui, ponas S. Skvernelis tai kalbėdamas kuria labai pavojingą precedentą. Jis kalba apie Lietuvos išskirtinę situaciją. Kitaip tariant jis prisiima valstybei tam tikrą prievolę galbūt tranzito, galbūt kažkokio įsipareigojimo. Kitaip tariant, jis iš karto pats kalba tai, ko Kremlius prašo – jis prašo koridoriaus, įsipareigojimų, [nes] „Lietuva privalo, negali būti kitos išeities, Lietuvos išskirtinė situacija“. Ponas Skvernelis ta patvirtino“, – režė užsienio reikalų ministras.

Jis pabrėžė, kad Lietuvos situacija nėra išskirtinė, o konsultacijose su EK buvo nuolat pabrėžiama, kad bet kokios taisyklės ar nauji išaiškinimai negali būti skirti tik Lietuvai, o turi galioti universaliai. Ministras tvirtino, kad bet kokios kalbos apie Lietuvos išskirtinumą sukelia didžiulę nacionalinio saugumo problemą.

„Ir mes ją įvardinome EK nuo pat pradžių, kad tai negali būti Lietuvos koridorius, tai negali būti tik Lietuvos problema. Į tai buvo atkreiptas dėmesys.

Ir buvo paminėta, ar buvo keliami klausimai? Klausimai buvo keliami nuolat. Taip, Lietuva niekada neprašė išimčių. Dėl to, kad Lietuva buvo už pačias griežčiausias sankcijas Rusijai. Pozicija lieka tokia pati. Noriu tikėti, kad tai yra bendras sutarimas politinių jėgų. Nustebčiau, jeigu ne“, – žurnalistams aiškino ministras.

G. Landsbergis taip pat sakė nesuprantantis, kokius dar klausimus, į kuriuos nėra atsakyta, interpeliacijos metu jam galėtų užduoti opozicija. Jis teigė, kad į visus įmanomus klausimus jau atsakė tiek Seimo nariams, tiek žiniasklaidai.

„Man atrodo, kad didesnė problema yra tai, kad opozicijai ir mūsų koalicijos kolegomis yra sudėtinga suformuluoti bendrą poziciją. Koks yra lūkestis? Ar tų sankcijų turi būti, ar jų neturi būti? Ar mes turime vykdyti EK rekomendacijas, ar turime nevykdyti?

Jei EK pati pasako, kad Lietuva, turėdama tą informaciją, kuri buvo pateikta, viską padarė teisingai, kitaip tariant, patvirtino Vyriausybės poziciją, aš daugiau atsakyti nelabai turiu ką. Tokia yra realybė. Suprantu, kad galima daryti politinius veiksmus, statutas tai leidžia, tai palieku jiems apsispręsti“, – apie galimą interpeliaciją sakė G. Landsbergis.