STT domisi Kauno mero šeimos sklypais, o Šarūnas Matijošaitis pareiškė: verslas ir politika – nesusiję klausimai

Po LRT tyrimo apie Visvaldo Matijošaičio ir jo šeimos sklypus Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad nuosavybės atkūrimo procesas Kaune turi spragų ir sudaro galimybes piktnaudžiauti. Pasak tarnybos, Kauno savivaldybėje nepakanka reguliavimo, laisvoje valstybinėje žemėje formuojant sklypus. LRT tyrimas nustatė, kad Kauno mero sūnus, tarybos narys Šarūnas Matijošaitis įsigijo dešimtis sklypų geriausiose Kauno vietose iškart po to, kai jie buvo grąžinti buvusiems savininkams.

Antradienį naujai kadencijai Kauno taryboje prisiekęs Šarūnas Matijošaitis paklaustas apie tarybos nario veiklą sakė: „Oda užaugo tikrai. Kasdien kai daužosi, nekreipi dėmesio į tai, tiesiog palauk, kuo baigsis. Padaro tyrimus ir baigiasi.“

Vieną iš tyrimų, pradėtą LRT paskelbus, kad per dvi Visvaldo Matijošaičio kadencijas jo sūnus Šarūnas per tarpininkus iš asmenų, kuriems grąžinta žemė įsigijo 34 sklypus patraukliose Kauno vietose, baigusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė korupcijos riziką.

Anot tarnybos, žemės grąžinimo procesai sudaro galimybes piktnaudžiauti. Nustatyta, kad sklypus įsigyja asmenys turėję ryšių su savivaldybe ar nacionaline žemės tarnyba. STT duomenimis, penkios asmenų grupės per 6 metus galėjo įsigyti 185 sklypus, į kuriuos savininkams buvo atkurtos nuosavybės teisės.

„Riziką sukelia galimi ryšiai įgaliotų atstovų, kurie atstovaudavo asmenis turinčius teisę į žemės atkūrimą su Kauno politikais“, – mini STT Korupcijos rizikos skyriaus vadovas Domantas Lukauskas.

STT skelbia, kad laisvos žemės plotų nustatymo procedūros Kaune nepakankamai apibrėžtos. Tai sudaro prielaidas vienais atvejais laisvą žemę formuojamam sklypui atrasti, kitais – ne.

„Buvo teritorijos kuriose iš pradžių priimamas sprendimas, kad atkuriamos žemės laisvos nėra tačiau praėjus tam tikram laikui priimamas visiškai priešingas sprendimas. ir galiausiai tokių sklypų įgijėjai su Kauno miesto savivaldybe susiję politikai“, – teigia D. Lukauskas.

Kauno savivaldybė išsakytų pastabų ginčyti neskuba.

„Tobulumui ribų nėra“, – sako Kauno Planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Tačiau STT pareigūnų gebėjimu analizuojant žemės sklypų formavimą dvejoja.

„Jie truputėlį kitokios pakraipos ir specialybės žmonės, todėl jie vertino galbūt automatiškai neprofesionaliai, nepatikrindami, kas yra po žeme, kokie bendrojo plano sprendiniai“, – nurodo N. Valatkevičius.

STT Kauno miesto savivaldybei siūlo aiškiau reglamentuoti laisvos žemės nustatymo procedūras. Etikos komisijai – įvertinti aktyviai sklypus perkančios įmonės vadovo Š. Matijošaičio veiksmus, galbūt pasinaudojant ryšiais ir pareigomis, sparčiau atkuriant nuosavybės teises.

„Versle būtų lengviau būti, jei nebūtumėte taryboje, ar kaip? Ne, nebūtų. Tas pats. Niekuo nesusiję klausimai“, – pareiškė Š. Matijošaitis.

Ar teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į sklypus, kuriuos vėliau įsigijo Matijošaičių šeima aiškinosi ir prokurorai. Teisės aktų pažeidimai atkuriant nuosavybę buvo nustatyti tik dėl vieno atvejo. Ginti viešąjį interesą atsisakyta.

Kauno mieste atkurti nuosavybės teises į žemę beveik baigta. Pretendentų, kuriems natūra būtų galima grąžinti iki 1940-ųjų turėtą žemę savivaldybės skaičiavimu likę iki 10.