Prieš 1 metus
87
Grėsmė aplinkosaugai – taip būsimą šildymo sezoną ir planą kūrenti labiau aplinką teršiantį mazutą vertina aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Tačiau, nepaisant to, Vyriausybė palengvino šilumos tiekimo įmonėms mazuto ir dyzelino pirkimą. Tai aktualiausia Vilniui, iki šiol mažai naudojančiam biokuro šilumai. Sostinės valdžia dar galutinai neapsisprendė, bet dėl mažesnių sąskaitų greičiausiai ne tik kūrens mazutą, bet ir mokės didelius taršos mokesčius.
Lietuvos didmiesčių atstovai tikina – susidoros su energetikos iššūkiais ir šilumos nepritrūks. Biokuras esą būtent tai, kas šįmet gelbėtų Lietuvą. „Klaipėdos energija“ teigia, kad uostamiestyje šilumos tiekimas diversifikuotas – prie bendros šilumos prisidėtų ir kūrenamas mazutas. Jo „Klaipėdos energijai“ sudeginti leidžiama apie 3 tūkst. tonų.
„Mazutas yra taršus kuras ir mes jo stengiamės ir stengsimės nenaudoti. Todėl ir artėjančiame šildymo sezone yra numatyta verstis su biokuru ir yra atliekamas viešasis pirkimas tam dujų kiekiui, kuris būtų reikalingas aprūpinti vartotojus šiluma, nusipirkti“, – aiškina „Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius.
Užtikrinti pigią šilumą naudojant biokurą savo gyventojams nori ir Vilnius. Bet realybė kitokia. Neseniai pastatytoje sostinės kogeneracinėje elektrinėje kūrenti biokurą bus pradėta šildymo sezono pabaigos link. Planus startuoti ankščiau sugriovė visus darbus įvykdyti turėjusios lenkų įmonės bankrotas, o užduotis perėmę suomiai įrangą paruoš tik kovą.
„Kitai įmonei ateiti ir pradėti statyti toliau, kai kažkas sumontuota, kažko neprimontuota, yra labai sudėtinga padėtis“, – tvirtina energetikos ministras Dainius Kreivys.
Vyriausybė trečiadienį ėmėsi gelbėti savivaldybes, pirmiausia Vilnių – šilumos tiekimo įmonėms leista neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą, dyzeliną ir jį kūrenti.
„Jeigu būtų pasirinktas mazuto naudojimas, tai būtų, aišku, laikina priemonė, nors ir tarši, bet iš esmės skirta išgyventi būsimą šildymo sezoną, nes po to turime prielaidų, kad dujų, iškastinio kuro Vilniuje nebereikės. Šiandieną, matant dujų kainą ir mazuto kainą, akivaizdu, kad mazutas yra bent 45 proc. pigesnė kuro rūšis“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Dėl vieno euro cento ant kilovatvalandės, būtinai pigiausia, tai yra... Po to brangiau kainuoja vaistai ir visa kita“, – mano S. Gentvilas.
Aplinkos ministerijos ištartas „taip“ – per sukąstus dantis.
„Čia be džiaugsmo“, – pripažįsta S. Gentvilas.
Pasak aplinkos ministro, Vilnius privalės tuštinti piniginę. Už taršos leidimus gali tekti susimokėti apie 24 milijonus eurų, nors tie pinigai ir nukeliaus į klimato kaitos programą iš kurios finansuojamos aplinkosaugos iniciatyvos.
„Čia yra Vilniaus problema ir Vilniaus vėluojančių sprendimų gydymas“, – nurodo S. Gentvilas.
Viešojoje erdvėje svarstant, ar užuot pradėjus naudoti taršų kurą, būtų galima ieškoti išeities kompensacijomis, D. Kreivys sako, kad būtų nesąžininga.
„Kompensacijos yra iš mūsų visų kišenių. Jūsų, mano, švietimo, socialinės apsaugos. Visko turbūt galima paieškoti, bet dažniausiai tie patys ekspertai po to sako, kodėl čia visiems dalinat kompensacijas, pašalpas“, – į kritiką atsako energetikos ministras.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Arvydas Nekrošius sprendimą kūrenti mazutą vadina keistu.
„Kažkokių alternatyvių šaltinių, kaip mazuto, paieška atrodo labai drastiškai ir nelabai pagrįstai. Tas pats mazutas irgi, tikėtina, brangs, nes visi energetiniai resursai tikrai didesnę kainą palaikys ir toks pasirinkimas gana keistas“, – tvirtina jis.
Vilniaus savivaldybė kol kas nėra priėmusi galutinio sprendimo, tačiau išeičių nelabai ir yra kitokių: arba brangus šildymas dujomis ir visuomenės kritika, arba pigus, bet taršus šildymas. Ir čia, regis, be kritikos nebus apsieita.
English (US) ·