Specialistai gauna pranešimų apie smurtą prieš vaikus, atvykusius iš Ukrainos: ten nėra įstatymo, draudžiančio juos mušti

Lietuvoje gyvena per 22 tūkstančius nuo karo iš Ukrainos pabėgusių vaikų. Vaiko teisių specialistai teigia gaunantys pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Ukrainos įstatymai nedraudžia smurtauti prieš vaikus, todėl Lietuvoje apsigyvenusioms ukrainiečių šeimoms specialistai priversti tai aiškinti ir siūlyti pagalbą.

Ukrainos vaikams laiminga vaikystė sugriuvo vasario 24-ąją Rusijai užpuolus šalį. Tūkstančiai vaikų su artimaisiais nuo karo pabėgo į kitas šalis. Vaiko teisių specialistai sako, kad į Lietuvą atvykusioms šeimoms galioja ir mūsų šalies teisės aktai. Bet koks smurtas prieš vaikus draudžiamas, o Ukrainoje nėra įstatymo, draudžiančio mušti vaikus.

„Būna tie pranešimai dėl galimo panaudoto smurto prieš vaiką, dėl piktnaudžiavimo, dėl galimos nesaugios aplinkos vaikams. Tų pranešimų išskirti iš bendro konteksto, kokie iš esmės gaunami apie vaiko teisių pažeidimus, nepasakyčiau, kad yra kažkokie išskirtiniai. Na, panašaus pobūdžio pranešimai apie teisės pažeidimus, kaip ir gaunami apie Lietuvoje gyvenančių šeimų“, – LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybai sakė Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.

Pasak specialistės, gavę pranešimą apie galimus pažeidimus šeimoje, pirmiausia vyksta į vietą ir vertina situaciją.

„Yra buvę situacijų, kada vaikai buvo paimti iš jiems nesaugios aplinkos, apgyvendinti saugioje aplinkoje, kol bus atliktas vaiko situacijos vertinimas“, – aiškina ji.

Vaiko teisių specialistė teigia negalinti tiksliai pasakyti, kiek gauta pranešimų dėl ukrainiečių vaikų, jų pasitaiko įvairiuose Lietuvos miestuose.

„Karas atėmė iš vaikų labai svarbų aspektą, tai yra saugumo jausmą. Bet ne vien vaikų, bet ir mamų, kurios čia atvyksta, visų pirma jaučiasi šoke ir nesaugume, ir iš to gali kilti sunkumai, tiek emociniai, tiek kažkokie psichologiniai dalykai“, – aiškina psichikos sveikatos specialistas Arnoldas Jasiūnas.

Jis teigia, kad nuo karo pabėgusios šeimos patiria didžiulį stresą ir dėl to gali elgtis visiškai jiems nebūdingai ir kitaip nei saugioje aplinkoje, tai yra namuose Ukrainoje.

„Galėčiau tokią prielaidą daryti, kad va, yra super mama, kuri visada gyveno saugiai, dabar atvyksta į visai svetimą šalį, su svetimais žmonėm reikia bendrauti, dar su svetimais vaikais ir panašiai. Visa tai prisideda prie to streso didinimo ir būdama super mama jinai nebegali to daryti“, – aiškina A. Jasiūnas.

Vaiko teisių specialistė A. Marčiukaitienė teigia, kad dalis mamų su vaikais, patekusių į jų akiratį, jau grįžo į Ukrainą.

„Tokiais atvejais, jeigu procesas būna pradėtas, tai siunčiam pranešimus, kreipiamės į centrinę instituciją Ukrainos, atsakingą už vaiko teises, ir atkreipiame dėmesį, kad buvo nustatytos tam tikros situacijos, Lietuvoje inicijuotas pagalbos šeimai teikimas ir prašome atkreipti dėmesį ir Ukrainoje, užtikrinti pagalbą“, – pasakojo specialistė.

Lietuvoje įstatymas, kuriuo draudžiamas bet koks smurtas prieš vaikus, veikia penkerius metus. Birželį apie vaiko teisių pažeidimus gauta pusketvirto tūkstančio pranešimų, panašūs skaičiai buvo ir prieš metus.