Prieš 1 metus
88
Praėjusį sekmadienį prie Kauno pilies įvyko neeilinė nelaimė – sukniubusiam vyrui pagalbos suteikti negalėjo nei praeiviai, nei greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažas, nei policijos pareigūnai, nes gulintį vyrą „saugojo“ du agresyviai nusiteikę šunys. Kauno savivaldybė priminė, kad pikti augintiniai turėtų būti su pavadėliais ir antsnukiais. O kinologų draugijos atstovai išsamiau paaiškino, ką daryti su agresyviais augintiniais, kai jų savininko gyvybei iškilęs pavojus. Tarp variantų – policijos ekipažų apmokymas, kaip pagauti šunį, ar pareigūnų aprūpinimas specialiomis lazdomis.
Puldavo tuos, kurie mėgino prieiti prie vyro
Kaip LRT.lt sakė Kauno miesto GMP stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė, praėjusį sekmadienį, 18 val. 24 min. per Bendrąjį pagalbos centrą (BPC) gautas iškvietimas, kad A. Jakšto g. 18, prie Kauno pilies, guli maždaug 60 metų vyras be sąmonės, galimai be gyvybės požymių. Arčiau prieiti aplinkiniai negali, nes šalia sukniubusio žmogaus yra agresyvus šuo. BPC aktyvavo policijos pareigūnus.
„GMP brigada atvyko į įvykio vietą 18 val. 31 min. Šalia sukniubusio žmogaus buvo du šunys, jie puldavo bandant artintis prie gulinčio vyro. Net ir privažiavus GMP automobiliu maksimaliai arti (visi požymiai rodė, kad žmogų galimai ištiko mirtis), išlipti iš automobilio, apžiūrėti ir teikti pagalbą buvo neįmanoma. Mirtis konstatuota, kai prie nukentėjusiojo galima buvo prieiti – praėjus valandai nuo GMP atvykimo“, – komentavo I. Kajokaitė.
Ji primena, kad GMP dispečeris prašo aplinkinių teikti pagalbą iki medikų atvykimo tik esant saugiai aplinkai. GMP sveikatos priežiūros specialistai taip pat teikia pagalbą tik esant saugiai aplinkai.
„Jei gelbėtojui – tam, kuris skambina, ar GMP darbuotojui – gresia pavojus būti sužalotam (kaip šiuo atveju), aktyvuojamos problemą galinčios išspręsti tarnybos. Įvykio vietoje dirbo kelios tarnybos, jų darbo nesame kompetentingi komentuoti“, – pridūrė I. Kajokaitė.
Net ir privažiavus GMP automobiliu maksimaliai arti, išlipti iš automobilio, apžiūrėti ir teikti pagalbą buvo neįmanoma.
I. Kajokaitė
Pareigūnai siekė išvengti didesnės augintinių agresijos
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Reda Zarauskienė LRT.lt teigė, kad mirusį 66 metų vyrą saugojo du nepririšti ir agresyviai nusiteikę šunys, jie nei medikams, nei policijos pareigūnams neleido artintis prie gulinčio kūno.
„Sekmadienio vakarą pareigūnai nenaudojo specialiųjų priemonių, nes šalia įvykio vietos būriavosi daug žmonių, tarp jų ir nepilnamečių, buvo siekiama išvengti dar didesnės šunų agresijos. Daugiau žmonių per šį įvykį nenukentėjo, šunis per dvi valandas sugavo gyvūnų prieglaudos atstovai. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – komentavo R. Zarauskienė.
Anot jos, šis įvykis, kalbant apie kelis pastaruosius metus, yra išskirtinis. R. Zarauskienė teigė, kad iš pradžių policijos pareigūnai kreipėsi į „Mindrają“ – įmonę, kuri pasirašiusi sutartį su Kauno miesto savivaldybe ir gaudo ar paima be šeimininkų ir be priežiūros esančius gyvūnus, augintinius, tačiau, „Mindrajai“ neatsiliepus, buvo papildomai kreiptasi į „Penktą koją“.
„Šie pasakė, kad į įvykio vietą atvyks per maždaug 30 minučių. Tada ir buvo atsisakyta „Mindrajos“ paslaugų, mat jie būtų vykę ilgiau, apie 40–50 minučių, nes yra įsikūrę kitoje savivaldybėje. Šunys šiuo metu yra šunų prieglaudoje Kauno rajone“, – aiškino R. Zarauskienė.
Pareigūnų manymu, reikėtų atsižvelgti į įvykio aplinkybes, todėl sutartyse su trečiaisiais asmenimis galėtų būti nurodytos išimtys, kad į tokius atvejus būtų reaguojama kuo operatyviau.
Šalia įvykio vietos būriavosi daug žmonių, tarp jų ir nepilnamečių, buvo siekiama išvengti dar didesnės šunų agresijos.
R. Zarauskienė
Priminė apie antsnukius ir pavadėlius
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė LRT.lt perduotame komentare teigė, kad, atsiradus pavojui žmonėms nukentėti nuo gyvūnų veiklos ar gyvūnams nukentėti nuo neleistinos žmonių veiklos, įstaiga būtų pajėgi skubiai, efektyviai ir kvalifikuotai suteikti paslaugas – ne vėliau kaip per 2 val. nuo pranešimo gavimo valandos.
Tai yra nurodyta paslaugų pirkimo sutarties dėl gyvūnų, kurie yra be šeimininkų ar priežiūros, gaudymo ar paėmimo techninėje specifikacijoje. Paklausta, ar planuojami kokie nors pokyčiai, kad būtų reaguojama sparčiau, jei yra grėsmė žmogaus gyvybei, R. Savickienė atsakė neigiamai.
„Pokyčių neplanuojama, kadangi sudaryta sutartis ir jos vykdymas visiškai atitinka Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu savivaldybių administracijai priskirtų funkcijų vykdymą. Paslaugų teikėjas VšĮ „Mindraja“ visuomet, kaip ir šiuo minimu atveju, sutartinius įsipareigojimus vykdo tinkamai ir laiku“, – komentavo R. Savickienė.
Pasak jos, „Mindraja“ apie liepos 17 d. įvykį informaciją iš policijos gavo tą pačią dieną 18:58 val.
„Policijos pareigūnai informavo, kad yra miręs žmogus, prie jo – agresyvus šuo. Paslaugų teikėjo darbuotojas informavo, kad nedelsiant vykstama į įvykio vietą, buvo nurodyta, kad atvyks per 40–50 min., tačiau policijos pareigūnai paslaugų atsisakė“, – kalbėjo pašnekovė.
„Situacija galėjo susiklostyti ir kitaip, jeigu būtų laikomasi taisyklių. Pavojingi, koviniai ar dideli šunys viešose erdvėse turėtų būti su antsnukiu ir vedžiojami už pavadėlio“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės atstovė.
Pavojingi, koviniai ar dideli šunys viešose erdvėse turėtų būti su antsnukiu ir vedžiojami už pavadėlio
R. Savickienė
Į incidentą galėtų atvykti kinologas, pravartu žinoti šuns kūno kalbą
Lietuvos kinologų draugijos (LKD) viešųjų ryšių atstovė Aurelija Staskevičienė, kalbėdama apie nelaimę Kaune, LRT.lt sakė, kad tokie atvejai – labai reti, tačiau būtų idealu, jei pareigūnai ir atsakingos tarnybos būtų ir jiems pasirengę.
„Galbūt būtų naudinga, jeigu policija būtų turėjusi galimybę iškviesti kinologus, dirbančius su tarnybiniais šunimis. Būtent kinologus, kurie susipažinę su zoopsichologija, turi pakankamai teorinių ir praktinių šunų elgsenos žinių“, – teigė A. Staskevičienė.
Kaip sakė Kauno AVPK Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė R. Zarauskienė, į įvykio vietą buvo atvykęs ir policijos kinologas, jis mėgino privilioti šunis, tačiau pastangos buvo bevaisės.
A. Staskevičienė pridūrė, kad šuns kūno kalbą turėtų mokėti ne tik šeimininkas: minimaliai ją perprasti ir tinkamai elgtis turėtų ir kiti žmonės, ypač atsitiktiniai praeiviai gatvėje. A. Staskevičienė taip pat pabrėžė, kad pavadėliai vaikštinėjant viešoje vietoje – privalomi. Komentuodama apie antsnukius, ji teigė, kad daugumoje Lietuvos regionų jie nebeprivalomi, tačiau šiuo atveju jie būtų padėję laiku suteikti žmogui pagalbą ir saugiai nuo jo patraukti šunis.
Sprendimo variantai: nuo specialių lazdų iki pareigūnų apmokymų
Tačiau ką reikėtų daryti su šunimis, kurie nusiteikę agresyviai ir neleidžia prieiti medikams ar kitiems žmonėms prie žmogaus, kurio gyvybei kyla grėsmė? Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, Edinburgo universiteto klinikinės gyvūnų elgsenos studijų magistrantė Karina Ščuckytė LRT.lt perduotame komentare teigė, kad idealiu atveju šunys turėtų būti greitai ir saugiai nuvilioti arba nusivesti.
„Saugiausia būtų naudoti šungaudžių lazdą. Tai tvirta lazda su kilpa gale, kurią galima užmesti šuniui ant kaklo ir pakankamai užtraukti, kad šuo neišsinertų. Lazda neleidžia šuniui priartėti prie žmogaus. Su dauguma iš pirmo žvilgsnio agresyviai nusiteikusių šunų įmanoma susitvarkyti ir be specialiųjų priemonių, nes šuo dažnai vaizduoja, kad puola, iš baimės, be rimto ketinimo sužaloti“, – komentavo K. Ščuckytė.
Anot jos, tokiam šuniui pasiūlius maisto ir užmetus pavadėlį ar virvę su kilpa ant kaklo, šis bandys sprukti, o nepavykus aprims ir sutiks būti nuvestas – pasitraukti iš pavojingos vietos. Tačiau pašnekovė užsiminė, kad yra rizika ir susidurti su iš tikrųjų agresyviu, kąsti nusiteikusiu šunimi.
„Tokiu atveju bandyti užnerti kilpą be specialios lazdos yra pavojinga. Kad suprastume ir atskirtume, kaip išties ketina pasielgti agresyviai nusiteikęs gyvūnas, būtinas šunų kūno kalbos supratimas ir šiek tiek patirties. Deja, to dažniausiai negalime tikėtis iš daugumos žmonių“, – aiškino K. Ščuckytė.
Paklausta apie kitus būdus, kuriais būtų galima nukreipti šunų dėmesį nežalojant jų norint suteikti pagalbą, pavyzdžiui, jų šeimininkui, šunų dresuotoja teigė mananti, kad geriausia šį darbą palikti profesionalams.
Saugiausia būtų naudoti šungaudžių lazdą. Tai tvirta lazda su kilpa gale, kurią galima užmesti šuniui ant kaklo ir pakankamai užtraukti, kad šuo neišsinertų.
K. Ščuckytė
„Tačiau vargu ar savivaldybė norės finansuoti, sakykime, budinčią gyvūnų globos tarnybos brigadą, kuri atvyktų į tokius skubius iškvietimus tuoj pat. Atvejai, kai tokios operatyvios brigados prireikia, pakankamai reti“, – sakė K. Ščuckytė.
„Galbūt išeitis galėtų būti dalies policijos ekipažų apmokymas, kaip pagauti šunį, pareigūnų aprūpinimas specialiomis lazdomis, kad, to prireikus, pareigūnai galėtų pasikviesti mokymus baigusį kolegą į pagalbą. Tuomet šuo galėtų būti saugiai laikomas, kol bus perduotas gyvūnų globos organizacijai“, – pridūrė ji.
Kodėl augintiniai galėjo neprileisti žmonių prie šeimininko?
K. Ščuckytė pabrėžė, kad šunys gali elgtis agresyviai dėl keleto skirtingų priežasčių: dažnai tai yra gynybinė reakcija dėl baimės ar neužtikrintumo.
„Minėtu nelaimingu atveju šunys niekada nebuvo matę savo mylimo šeimininko sukniubusio gatvėje, jie nežinojo, ką daryti. Dalis šunų tokioje situacijoje liktų draugiški aplinkiniams, bet kiti jausis nesaugiai ir norės gintis“, – aiškino ji.
Pašnekovės teigimu, prie šeimininko labai prisirišusiam šuniui jo žmogus suteikia saugumą, o, netekęs šio palaikymo, augintinis gali elgtis neįprastai. Ji užsiminė, kad šunys taip pat gali būti apmokomi šeimininko apsaugos, neleisti svetimiems prisiliesti prie jo arba turėti įgimtą norą saugoti.
„Velionis nebuvo turėjęs dresuotojo pažymėjimo, tačiau mes žinome, kad jis auklėjo kitų žmonių augintinius už pinigus. Buvo ir kaltinimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, kai jie buvo verčiami bėgti greta dviračio ir per didžiausius karščius. Bent vienas iš šunų lyg priklausė jam asmeniškai, nežinau, ar galima kaltinti dresūros trūkumą. Greičiau priežastis buvo šunims labai neįprasta situacija, kuriai jie nebuvo ruošti“, – svarstė Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja K. Ščuckytė.
Dalis šunų tokioje situacijoje liktų draugiški aplinkiniams, bet kiti jausis nesaugiai ir norės gintis.
K. Ščuckytė
English (US) ·