Skęstantys pakruojiškiai šaukiasi pagalbos, jaučiasi tarsi įkalinti, o vietos valdžiai tenka pripažinti – turime bėdą, kurios tik pinigais neišspręsi

Prieš 1 metus 92

Pakruojo rajono gyventojus į neviltį stumia vis neišsprendžiama potvynių problema. Žmonės įsitikinę, kad rajono valdžiai nerūpi vandeniu vis užliejamos gyventojų sodybos, tačiau valdininkai tvirtina, jog daro viską, ką gali, tačiau problema sunkiai išsprendžiama – vienus gyventojus išvadavus iš vandens gniaužtų, į juos patenka kiti.

Vis pasikartojantys potvyniai, vandenyje skandinantys gyventojų sodybas, perpildė Pakruojo rajone esančiame Jovarų kaime gyvenančių senjorų kantrybės taurę.

„Pakruojo rajono savivaldybei nerūpi skęstančios gyventojų sodybos, o bet kokia kaina išsaugoti nuo potvynio Kruojos upės senvagėje įrenginėjamą diskgolfo parką ir kitus statinius. Esame ne jaunuoliai, o įkopę į devintą dešimtmetį… Nejaugi teks įrodinėti tiesas iki „grabo lentos“?“, – LRT GIRDI rašė senjorai iš Jovarų kaimo.

Gyventojų atsiųstuose nuotraukose matyti kvapą gniaužiantys vaizdai – patvinusi upė veržiasi į gyventojų kiemus, artėja prie gyvenamųjų namų, užlieja gatves. Žmonių užfiksuotuose kadruose matyti ir balandį buvusio potvynio šėlsmas, kai kur vanduo, anot senjorų, siekia net 62 cm ir semia gyvenamuosius pastatus.

Iš gyventojų atsiųstos informacijos galima suprasti, kad žmonėms kelia klausimų Pakruojo rajono savivaldybės veiksmai valdant potvynius, reiškiamos dvejonės dėl užtvankų darbo organizavimo ir vandens lygio reguliavimo.

Pakruojo rajono savivaldybės atstovai tvirtina, kad problema jiems žinoma ir ją bandoma spręsti, kai prireikia – imamasi skubių ir lokalių sprendimų pavieniuose ūkiuose, tačiau pripažįstama, kad situacija yra kebli ir sunkiai suvaldoma, nes tenka grumtis su vis labiau įsisiautėjančia gamta.

„Dedame visas pastangas išspręsti, kad gyventojai neskęstų. Kadangi yra ilgalaikis lietus, iškrito nemažai kritulių, tai potvynis praktiškai yra visame rajone. Ypatingai ten, kur yra upių baseinai, tai šalia toms gatvėms yra dar sudėtingiau“, – pastebėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė.

Situacija – be išeities?

Pašnekovė pastebėjo, kad potvyniai Pakruojo rajone dažniausiai pasitaiko ir jau yra kone įprasti pavasarį atlydžio metu. Tuomet organizuojami Ekstremalių situacijų komisijos posėdžiai, kuriuose dalyvauja visos tokiais atvejais dirbančios tarnybos, seniūnija, aptariami svarbiausi darbai, įspėjami kai kurių teritorijų, kur situacija turėtų būti prasčiausia, šeimininkai.

Tačiau tokios situacijos, kokia yra pastaruoju metu, kai vasarą taip smarkiai patvino laukai ir gatvės bei dėl to kenčia viso rajono gyventojai, nebuvo jau ilgus metus.

Dėl susiklosčiusios padėties Pakruojo rajone jau daugiau nei savaitę tęsiasi ekstremali situacija.

Pasirūpinti ūkiais, daiktais ir gyvūnais ir šįkart buvo įspėti arčiau upės ir jos baseinų gyvenantys žmonės. Kaip galima daugiau vandens nuleisti paprašyti ir dviejų reguliuojamų užtvankų Pakruojo mieste ir Dvariūkų kaime prižiūrėtojai. Taip tikėtasi sušvelninti potvynį gyventojams, kurie yra įsikūrę prie Kruojos upės baseino, tačiau tai taip pat nėra sprendimas, tinkantis visiems gyventojams.

„Pakeliant užtvanką negali nuskandinti žemiau upės baseine esančių gyventojų. Pas mus už užtvankos yra sala ir tos salos negali užtvindyti, nes ten yra pramoginė sala ir kaip tik vyksta statybos darbai, yra Pakruojo dvaras, Noreikonių kaimo gyventojai ir keldami Dvariūkų užtvanką mes ir taip gavome barti nuo Pasvalio rajono savivaldybės, kad mes juos užtvindysime. Reguliuodamas aukščius turi įvertinti visus gyventojus – tuos, kurie gyvena iki užtvankos, kurie gyvena už užtvankos ir dar kaimyninį rajoną“, – apie bandymus pažaboti potvynį pasakojo I. Gelažnikienė.

Taigi, panašu Pakruojo rajone susiklostė sunkiai išsprendžiama situacija, o savivaldybei lieka tik stengtis nepažeisti galiojančių patvankos normų.

„Nepadarysi įtakos gamtai. Toks potvynis, kaip šiemet, manau, yra didžiojoje Lietuvos dalyje ir kai kuriose savivaldybėse kai kurie gyventojai dar didesnius nuostolius patyrė. Mums svarbiausia investuoti į užtvankų remontą, kad jos atlaikytų šiuos potvynius reguliuojant ir laikytis užtvankų priežiūros ir eksploatavimo taisyklių, nes yra leistinos ribos, užtvankos patvankos lygis. Pagal taisykles jis turi būti toks ir ne kitoks ir tik ekstremalių situacijų atvejų galime pažeminti, bet turime įvertinti, kad nenuskandintume Pasvalio rajono. Kartais yra tokių dalykų, kurių pinigais neišspręsi“, – pastebėjo savivaldybės administracijos direktorė.

Teigiama, kad smarkiai kenčia ne tik Pakruojis, bet ir aplinkiniai miesteliai – ūkininkų laukai mirksta vandenyje, tad nežinia, koks bus derlius, o tikroji žala paaiškės tik po poros savaičių.

Nepadarysi įtakos gamtai.

I. Gelažnikienė

Bandant padėti gyventojams teko susitaikyti su žala gamtai

Valdininkė nenorėjo sutikti, kad savivaldybė gyventojų sąskaita saugo minėtą diskgolfo parką, mat per šiųmetį vasaros potvynį nukentėjo ir ši teritorija.

„Potvynio metu buvo apsemti diskgolfo krepšiai ir niekas nežiūrėjo, kad jų neužtvindyti, nes jie yra įbetonuoti į žemę, ant metalinio koto ir jam tikrai nieko nenutiks. Tačiau negalėjo vykti varžybos. Buvo Joninių šventė rajone, varžybos buvo atidėtos dėl potvynio. Prioritetas tikrai yra gyventojams, ne diskgolfui“, – patikino savivaldybės administracijos direktorė.

I. Gelažnikienė taip pat pastebėjo, kad šiemet bandant suvaldyti potvynį teko rinktis tarp gyventojų ir gamtos gerovės.

„Šiemet buvo tokia situacija, kad kaip tik yra žuvų migracijos laikotarpis, tai vėlgi yra tam tikros taisyklės. Bet jau šiuo atveju ne tiek gamtos gerovės žiūrėjome, kiek gyventojų gerovės. Galbūt tuo pačiu darydami gerą gyventojams, darai žalą gamtai. Susideda daug faktorių į kuriuos reikia atsižvelgti“, – sakė pašnekovė.

Hidrologas: užtvankos savo misiją turi atlikti dar iki gausių kritulių

Tai, jog situacija Pakruojyje šiemet neeilinė, pripažįsta ir specialistai, tačiau taip pat pastebima, kad išspręsti šią situaciją – nelengva.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus LRT.lt teigė, kad lietaus gegužę ir birželio pradžioje buvo neįprastai daug ir visose upėse buvo pastebėtas neįprastai aukštas vandens lygis, tačiau tokių išsiliejimų, kokie fiksuoti Pakruojyje, kitur nebuvo.

„Ten ir sąlygos yra tokios, kad reljefas yra labai plokščias ir dirvožemiai yra ne itin laidūs. Dėl gausaus lietaus įmirko tie dirvožemiai, tai ten ne tik iš upės išsiliejo, bet tie iškritę krituliai tiesiog neturi kur nutekėti ir susigerti. Tai ir lėmė tie keli faktoriai sutapę. Ten iš tiesų situacija buvo pakankamai nemaloni ir grėsminga“, – priežastis lėmusias neįprastą padėtį Pakruojyje įvardijo J. Šimkus.

Tiesa, nors šiomis dienomis Lietuvą pasiekia vėsesni orai ir žadama kritulių, tačiau raminama, kad lietūs nebus tokie gausūs, jog Pakruojo gyventojai ir vėl turėtų ruoštis potvyniui.

Pašnekovas pastebėjo, kad tokiems potvyniams valdyti priemonių yra daug, tačiau jos yra itin brangios ir ne visuomet veiksmingos.

„Yra pylimų statymas ir pan. Tiesiog tai yra labai brangu ir atsiranda kitos problemos – architektūrinės ir pan. Yra pasaulyje daug visokių taikoma priemonių. Nežinau, ar čia būtų pamatuota kažkokius pylimus daryti ar krantines – vargu. Ten yra užtvankų, tai jų reguliavimas laiku, priežiūra irgi galėtų sumažinti potvynių grėsmes“, – pastebėjo Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas.

J. Šimkus pabrėžė, kad prasidėjus potvyniui – ne laikas reguliuoti užtvankas, jos savo darbą turi atlikti dar prieš pasipilant gausiam lietui: tvenkiniuose sumažinti vandens kiekį, kad prasidėjus lietui jie galėtų „priimti“ daugiau lietaus. Be to, užtvankų darbas turi būti suderintas tarpusavyje.

Vis dėlto pašnekovas pastebėjo, kad Pakruojyje situacija kiek primena pamarį, kur potvyniai kyla kone kasmet ir iš esmės jų suvaldyti neįmanoma, tad užliejamų vietovių gyventojai tiesiog prisitaiko prie gyvenimo tokiomis sąlygomis.

„Tų priemonių yra įvairiausių, bet dauguma jų yra labai brangios ir vargu, ar yra tikslinga jas diegti. Taip pat ir užtvankų išardymas yra viena iš priemonių. Natūralioje upėje rečiau pasitaiko potvynių, negu ten, kur sureguliuota, kur teka per miestelį kokį, dažniausiai būna kokios krantinėse suspausta – visokių niuansų kyla“, – sakė J. Šimkus.

Skaityti visą pranešimą