Skandalu virtusius „Financial Times“ straipsnius apie Lietuvą įvertino komunikacijos ekspertas: 56 tūkst. eurų yra kapeikos

Viešojoje erdvėje kilus diskusijų dėl užsakytų „Financial Times“ straipsnių apie Lietuvą, kritikos šiai istorijai negaili opozicijos politikai, pasisakė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis paragino Lietuvos populiarumą didinti išnaudojant nemokamai prieinamas galimybes, o ne leidžiant valstybės lėšas. Tiesa, komunikacijos ekspertas pastebi – tokia šalių praktika užsienio leidiniuose yra gana populiari, o Lietuvos išleista pinigų suma – „kapeikos“.

Kaip rašė portalas „Delfi“, lapkritį „Investuok Lietuvoje“ ir „Financial Times“ sudarė 56,8 tūkst. eurų (su PVM) vertės sutartį ir įsigijo turinio kampanijos, kuri truks nuo lapkričio 24 iki kitų metų sausio 24 dienos, paslaugas.

Trečiadienio popietę Vyriausybės spaudos tarnyba tam pačiam portalui atsiųstame atsakyme teigė nežinojusi, kad „Financial Times“ interviu su I. Šimonyte bus naudojamas kaip turinio kampanijos dalis.

Ekspertas: jeigu mes norime turėti gerą Lietuvos įvaizdį, už tai reikia mokėti

„INK Agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ sakė, kad ši situacija – pernelyg išpūstas burbulas, o kritikos žeriantys politikai pernelyg mažai įsigilinę į komunikacijos žaidimo taisykles.

„Aš galiu tik pasakyti, ką visa komunikacijos industrija sako – jūs ką, neturite ką veikti, kalbėti apie tokius dalykus? O jei rimtai, Lietuva turi tą bėdą, kad žmonės, kurie, labai atsiprašau už tokį griežtą pasakymą, moka rašyti, kalbėti, paskambinti telefonu, jie mano, kad sugeba valdyti masinę komunikaciją. Tam reikia rimto pasiruošimo, gero suvokimo ir, deja, kad žmonės, kurie neturi teisės apie tai kalbėti“, – sako komunikacijos ekspertas.

„INK Agency“ vyresniojo partnerio teigimu, šis Vyriausybės žingsnis – teisingas ir yra gana populiarus užsienio valstybėse, kurios kur kas drąsiau imasi savo šalių reklamos. Pasak K. Gečo, reikėtų nepamiršti, resursai kainuoja, o valstybių reklama veikia lygiai pagal tą patį modelį kaip ir įprasti verslo modeliai.

„Supraskime, mums Lietuva yra kažkas sakralaus, svarbaus, bet pasauliniu lygiu šalių komunikacija yra iš esmės tas pats, kas verslo organizacijų komunikacija, produktų komunikacija, o tam naudojamos visos priemonės, tame tarpe, ir užsakomųjų straipsnių serijos ar elementari reklama. Ir kai sakoma, kad štai šalis yra susikūrusi gerą įvaizdį, tuomet dažniausiai mes nežinome, kas yra padaryta, tol kol mes matome rezultatą, – pabrėžia K. Gečas.

Komunikacijos ekspertas juokauja, jei Lietuva turėtų Koliziejų ar kitą žymų objektą, tos komunikacijos galbūt reikėtų ir mažiau, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad „staiga visi puls ir rašys“.

„Jeigu mes norime turėti gerą įvaizdį Lietuvoje, už tai reikia mokėti. Tai arba mokame žmonių laiku, arba pinigais, o dažniausiai ir tuo, ir tuo“, – sako K. Gečas.

„Reikia įvertinti pačios problemos reikšmę. Jei kažkas kažkur nesuprato, galbūt tame įraše pavartojo ne tą žodį, tai yra tokio lygio smulkmena, palyginus su tuo, ką duoda straipsnių serija ar turinio projektas. Aš manau, kad žmonės turėtų suvokti, kad komunikacija – ne tikslusis mokslas. Čia visada yra tam tikra rizika ir jei atsiranda žmogus, kuris sako dėl vieno žodžio ar sakinio, kokia didelė problema, tai yra nerimta“, – sako K. Geča. Anot jo, besipiktinantiems, kad tai apgavystė, reikėtų įsigilinti, kaip veikia ši rinka.

K. Gečaas: tokia suma – kapeikos

Po šio kilusio skandalo, šalies politiniame žemėlapyje kilo nemenkas skandalas, reagavo opozicijos politikai, kurie kritikavo tokį Vyriausybės sprendimą, tačiau, pasak K. Gečo, tai dar vienas pastarųjų bandymas užsidirbti politinių taškų.

„Kad opozicija kelia triukšmą šioje vietoje tai ji ieško politinių taškų, vietoj to, kad ji paimtų ir sakytų – gerbiama valstybe, jūs per mažai duodate pinigų ir dėmesio Lietuvos komunikacijai, palyginus su kaimynais. Pasakykite man, kas yra Lietuvos vyriausias komunikacijos vadovas ar rinkodaros vadovas, kuris už tai atsako? Nėra. O tai yra labai blogai. <...> Lietuvos komunikacija yra vaikas be galvos“, – analizuoja ekspertas.

Daugelis viešojoje erdvėje kėlė klausimą, ar 56 tūkst. eurų suma – didelė investicija į Lietuvos nušvietimą tarptautiniame leidinyje. K. Gečo teigimu, toks mokestis, palyginus su gaunama reklamine grąžą – labai mažas r vaizdžiai pastebi – sumokėtos „kapeikos.

„Tai yra kapeikos. Iš tikrųjų tai yra kapeikos, įvertinus tai, kas yra „Financial Times“, kad šis laikraštis bus matomas tokio dydžio auditorijai ir svarbiausia, kad tie žmonės, kurie priima sprendimus. <...> Vartykite pasaulinę spaudą, ten yra apie bet kurią šalį, gal ne apie Vatikaną, bet apie daug šalių ir įvairių formų reklaminio turinio“, – LRT TELEVIZIJOJE sakė K. Gečas.

LRT.lt primena, kad šią savaitę britų portalas „Financial Times“ skiltyje „Special Reports“ publikavo septynis straipsnius apie Lietuvą – valstybės laikyseną tarptautinėje erdvėje, pažangą finansinių technologijų sektoriuje, fotografų pasiekimus, Suvalkų koridoriaus situaciją, energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, krepšinio istoriją bei pirmąjį verslo vienaragį „Vinted“.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ už šiai turinio kampanijai išleido 56,8 tūkst. eurų (su PVM). Apie tai antradienį pranešė naujienų portalas DELFI.

Tokiu dėmesiu Lietuvai džiaugėsi eilė institucijų bei politikų. „Financial Times“ korespondentas Richardas Milne`as patvirtino, kad Vyriausybė ir užsakovai niekaip neprisidėjo prie redakcinių turinio sprendimų.

„Visas straipsnių temas parinkau aš ir daugelį jų parašiau aš. Lietuvos Vyriausybė neturėjo tam jokios įtakos“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė žurnalistas ir pažymėjo, kad užsakomieji straipsniai yra rengiami atsižvelgiant į reklamos paklausą, o žurnalistai nežino, kas yra turinio užsakovas.