Skambiai „laisviečių“ idėjai – teisininko kritika: tai virs chaosu tarp žmonių, nueisime iki absurdiškų situacijų

Laisvės partijos atstovės Seime ėmėsi pildyti Baudžiamąjį kodeksą ir siūlo jame numatyti, kad lytiniai santykiai be aiškiai pareikšto laisvanoriško sutikimo pareiškimo būtų laikomi nusikaltimu. Visgi tokią idėją kritikuoja teisininkai – anot profesoriaus Raimundo Jurkos, parlamentarės siūlo reguliuoti tai, ko neįmanoma sukontroliuoti.

Laisvės frakcijos atstovės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė parlamente pristatė apsaugos nuo seksualinio smurto paketą.

„Mūsų trijų žingsnių paketas yra skirtas kovai su seksualiniu smurtu“, – Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Danielė.

Į šiuos žingsnius įeina siūlymas biudžete numatyti finansavimą specializuotoms paslaugoms, teikiamoms asmenims, kurie susidūrė su seksualiniu smurtu bei rezoliucija, kuria smerkiami seksualiniai nusikaltimai, kuriuos Rusijos kariai vykdo karo Ukrainoje metu.

Kitaip tariant, net matydami bendrųjų įgūdžių rengimo programą mokykloms, 1-10 klasėms, mes matome, kad yra punktai apie tai, kaip auka turi išmokti apsisaugoti nuo smurtautojo.

M. Danielė

Taip pat vienas iš pakete numatytų pokyčių – Baudžiamojo kodekso pataisos. Būtent šis siūlymas pritraukė daugiausia dėmesio. Pataisomis siūloma įtvirtinti, kad prieš lytinį aktą jo dalyviai turi aiškiai išreikšti laisvanorišką sutikimą. Jei tokio sutikimo nebus, tai bus laikoma seksualinio pobūdžio nusikaltimu.

„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu per gyvenimą maždaug viena iš trijų moterų patiria fizinį ar seksualinį smurtą iš artimo partnerio, artimoje aplinkoje. Taip pat PSO duomenimis, Lietuvoje intymių partnerių seksualinį smurtą patiria apie 20 proc. [moterų]“, – statistiką vardijo parlamentarė Ieva Pakarklytė.

Seimo narė M. Danielė kalbėjo, kad Baudžiamasis kodeksas apibrėžia privertimą lytiškai santykiauti, tačiau pagal tą kodekso straipsnį pagalbos niekas nesikreipia.

„Už praėjusius penkerius metus mes praktiškai neturime fiksuotų atvejų pagal šitą straipsnį. Kodėl taip yra? Todėl, kad straipsniuose bandoma išvardinti, ką turi atlikti smurtautojas – jis turi grasinti psichologiškai, jis turi grasinti susidoroti panaudodamas smurtą, jis turi naudotis asmens priklausomumu, kas irgi įdomus punktas, neaišku, kiek žmonės patys jį supranta“, – dėstė Laisvės frakcijos narė.

M. Danielė tvirtino, kad visi veiksmai, kuriuos atlieka smurtautojas, nesvarbu kiek jų galima išvardinti įstatyme, jei santykiaujama neturint aiškiai išreikšto laisvos valios sutikimo, yra nusikaltimas.

Taip pat PSO duomenimis, Lietuvoje intymių partnerių seksualinį smurtą patiria apie 20 proc. [moterų].

I. Pakarklytė

„Šito supratimo nėra šiandien ir visuomenėje. Kitaip tariant, net matydami bendrųjų įgūdžių rengimo programą mokykloms, 1-10 klasėms, mes matome, kad yra punktai apie tai, kaip auka turi išmokti apsisaugoti nuo smurtautojo.

Tai reiškia, mes turime tradiciją šalyje, kad auka yra atsakinga už savo apsisaugojimą, tačiau ne smurtautojas. Tą atspindi ir mūsų teisės aktą. Tą patį rodo ir tyrimai, <...> kad 65 proc., tai yra daugiau nei pusė apklaustųjų, mano, kad moterys dažnai pačios išprovokuoja smurtą“, – kalbėjo parlamentarė.

Jos teigimu, atsakomybė aukai saugotis perkelta ir į teisės aktus. Laisvės frakcija siūlo keisti teisės aktus ir apibrėžti, kad bet kokie seksualiniai veiksmai, atliekami kada nėra aiškiai išreikšto laisvanoriško asmens sutikimo, yra nusikaltimas. M. Danielė teigė, kad panašus reguliavimas galioja ne vienoje kitoje šalyje.

Kaip konkrečiai skambės pataisos, kol kas nėra aišku, nes jos dar rengiamos ir nėra registruotos. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas socialiniame tinkle rašė, kad projektas Seimui bus teikiamas tik po išsamaus įvertinimo su profesionalais, kiek ir kokia formuluotė prisidėtų prie problemos sprendimo.

Tuo metu kitas Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius socialiniame tinkle dalinosi, kad „pradėjus garsiai kalbėti apie seksualinio smurto prevenciją, internetuose pasipylė mediniai bajeriai apie tai, kaip sutikimą prieš seksą reikės tvirtinti pas notarą.“

Tačiau, kaip teigė politikas, dabar Lietuvos baudžiamoji teisė kalba tik apie išprievartavimą, o įrodinėjant išprievartavimą, nustatinėjama, ar auka priešinosi.

„Klykė, draskė nagais, išdūrė akį. Jei gulėjai ramiai – sorry, tau nepasisekė. Baudžiamoji atsakomybė už lytinį santykiavimą su žmogumi be aiškiai išreikšto laisvanoriško sutikimo reiškia, kad baudžiamajame procese galimai smurtavęs asmuo turėtų įrodyti, kur, kaip ir kada tą sutikimą gavo.

Nesu girdėjęs, kad Švedijoje, Danijoje, Ispanijoje ar Olandijoje žmonės mažiau mylėtųsi. Nors tose šalyse teisė saugo būtent seksualinio smurto auką, o ne prievartautoją. Paauglystėje man niekas nepaaiškino, kad prieš ką nors romantiškai pabučiuojant, reikia paklausti „Ar galiu Tave pabučiuoti?“ Įtariu, kad niekas nepaaiškino ir didžiajai daliai vyrų Lietuvoje. Būtent tą ir reiškia AIŠKIAI IŠREIKŠTAS LAISVANORIŠKAS SUTIKIMAS“, – rašė parlamentaras.

Nori reguliuoti tai, ko neįmanoma sukontroliuoti

O aptarti su profesionalais, panašu, yra ką. Kaip portalui LRT.lt sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka, akivaizdu, kad prieš pristatant siūlymą visuomenei su teisės ekspertais konsultuotasi nebuvo.

„Vienareikšmiškai neigiamai vertinu tokias iniciatyvas. <...> Toks reguliavimas, jei tokia idėja taptų kūnu, yra visiškai realiai nesukontroliuojamas, neįgyvendinamas. Jau nekalbant apie kišimasi į asmeninius žmonių santykius. Jeigu tai būtų įtraukta į Baudžiamąjį įstatymą, <...> kaip taip sukontroliuoti?“, – komentavo R. Jurka.

Be to, profesorius kalbėjo, kad ir dabar galiojantys teisės aktai draudžia bet kokią seksualinę prievartą. Pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse bausmės numatytos ne tik už išžaginimą, bet ir už seksualinį prievartavimą, lytinės aistros tenkinimą neteisėtais būdais. Baudžiamajame kodekse įrašius parlamentarių siūlymus, pasak teisininko, galima nueiti iki absurdo.

„Galėčiau retoriškai, gal net kiek ir pafilosofuodamas sakyti, kad net ir vyro bučinys moteriai be jos sutikimo yra seksualinis prievartavimas, nes už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos teismų praktika tokiose bylose yra pakankamai aiški, mano vertinimu, ir labai aiškūs draudimas yra, kas galima ir ko negalima. O dabar padaryti tokį chaosą tarp žmonių, <...> tiesiog bus visiškas chaosas“, – kalbėjo ekspertas.

Kaip tai fiksuoti? Kaip tai patvirtinti? <...> Bandoma sureguliuoti tai, ko neįmanoma sukontroliuoti.

R. Jurka

Anot R. Jurkos, jei tokie siūlymai būtų priimti ir pradėti taikyti, situacija taptų dar sudėtingesnė, net būtų itin sunku įrodyti, kad iš tikro sutikimas buvo duotas ar neduotas. Be to, viskas galėtų tapti dar labiau komplikuota, jei būtų kalbama apie žmones, kurie, pavyzdžiui, lytiniais santykiais užsiėmė neblaivūs.

Teisininkas taip pat neatmetė, kad atsiradus tokiam reguliavimui, kokį siūlo Seimo narės, gali padaugėti piktnaudžiavimo atvejų.

„Kaip tai fiksuoti? Kaip tai patvirtinti? <...> Bandoma sureguliuoti tai, ko neįmanoma sukontroliuoti. Kai bandoma baudžiamuoju įstatymu reguliuoti lovos klausimus, man yra nesuvokiama.

Reikia konsultuotis su teisininkais, su praktikais, kokios problemos kyla ir t.t. Tai vienas nusikaltimas, o nusikaltimų prieš žmogaus seksualinę laisvę yra ir daugiau. O paima tik vieną segmentą. Kodėl kitų neliečia?“, – komentavo R. Jurka.

Paklaustas apie Seimo narių žodžius, kad įstatymuose atsakomybė užkraunama aukai, o ne smurtautojui, teisininkas pabrėžė, kad Baudžiamajame kodekse kalbant apie nusikaltimus, naudojama frazė „tas, kas“, nurodant, kad atsakomybė tenka tam, kuris padarė nusikalstamą veiką, o ne tam, kuris nuo jos nukentėjo.

„Negaliu sutikti su tokiu vertinimu, kadangi baudžiamasis įstatymas nustato draudimus, tai yra, nustato tai, kas yra draudžiama ir ko negalima daryti. Bandymas sakyti, kad pareiga ar našta gula ant nukentėjusiųjų – negaliu su tuo sutikti“, – portalui LRT.lt komentavo MRU profesorius R. Jurka.