Skaisgirytė: norime, kad Lietuvoje būtų daugiau JAV karių, o jų rotacija vyktų be pertraukų

Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas Varšuvoje susitinka su Bukarešto devyneto lyderiais, tarp jų – ir Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė LRT RADIJUI sako, kad susitikimo darbotvarkėje numatyti keli Lietuvai itin svarbūs klausimai: rytinio flango stiprinimas ir pagalba Ukrainai. Be to, didelis dėmesys bus kreipiamas ir pasirengimui NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

„Prezidentas į šį susitikimą vyksta su keliomis žinutėmis, kurias norėtų perduoti ypatingai JAV prezidentui, tačiau ir kitiems regiono lyderiams. Pirma – pastiprinkime NATO rytinį flangą. Atrodo, kad Rusijos apetitas nemažėja, kad Rusijos retorika dėl karo tiktai stiprėja. Klausėmės V. Putino pranešimo vakar, tai, sprendžiant iš to pranešimo, kažkokio esminio pokyčio, kad Rusija atsitrauktų nuo savo imperialistinių ambicijų, nėra“, – teigia A. Skaisgirytė.

Anot prezidento vyriausiosios patarėjos, susitikimo su JAV prezidentu J. Bidenu metu tikimasi tam tikro patikinimo, kad tiek rytiniame flange, tiek konkrečiai Lietuvoje atsiras daugiau JAV karių ir neliks tokių tarpų, kuomet kariams besikeičiant tam tikrais momentais jų šalyje išvis nebūna.

„Matytume daugiau amerikiečių Europoje, matytume daugiau amerikiečių konkrečiai rytiniame flange ir Baltijos regione. (...) Lietuvai svarbu, kad Lietuvoje būtų dislokuoti JAV kariai. Ir šiuo metu jie yra, negalime sakyti, kad mes jų neturime, (...) tačiau norėtume, kad jų būtų dar daugiau ir kad ta rotacija, kuri dabar yra, (...) toliau vyktų be jokių trukdžių ir be pertraukų, kad tai būtų tikrai rotacija, kuri nepalieka vietos, kai nėra amerikiečių Lietuvoj“, – tvirtina prezidentūros atstovė.

Susitikimo metu bus gvildenamos ir kitos Lietuvai itin svarbios temos: priešakinė gynyba ir jos pastiprinimas, oro ir priešraketinė gynyba, kurios „taip pat reikia daugiau“. Bus kalbamasi ir apie būtinybę didinti investicijas gynybos pramonei.

Kaip pažymi prezidento vyriausioji patarėja, ji Vakaruose „ilgą laiką veikė taikos sąlygomis – minimumas buvo užtikrintas, bet tik minimumas. Karui prasidėjus, kai alijantai pradėjo padėti ukrainiečiams, mūsų visų atsargos gerokai sumenko. Tas atsargas reikia atstatyti ir dar padidinti.“

„Žinoma, kalbėsime ir apie tai, kad reikia skirti ne mažiau 2 proc. gynybai, gal ir daugiau. Lietuva savo pavyzdžiu rodo, kad galima ir 2,5 proc. ir gal 3 proc. ateityje skirti“, – priduria A. Skaisgirytė.

Susitikime bus užsiminta ir apie Suomijos ir Švedijos narystę NATO. „Visi norime šitame regione, kad šios šalys kuo greičiau būtų pilnateisėmis Aljanso narėmis“, – teigia pašnekovė.

Prezidentas G. Nausėda Bukarešto devyneto lyderių susitikime aptars ir liepos mėnesį Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę. „Jau pradėjome parengiamuosius darbus, žinoma, dar yra beveik pusmetis, tačiau jau galvojame apie tai, kas galėtų būti, kaip siektini rezultatai. (...) Žinoma, su prezidentu J. Bidenu tai irgi bus aptariama“, – sako A. Skaisgirytė.

Prezidento vyriausioji patarėja priduria, kad pati NATO viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkė iki liepos dar gali būti koreguojama priklausomai nuo to, kokia bus Rusijos karo prieš Ukrainą eiga.

Pasak jos, trečiadienį Varšuvoje bus apsibrėžiamos „strategiškai svarbios kryptys“, pagal kurias vėliau bus formuojamos konkretesnės užduotys krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams, kurias būtų galima vykdyti iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje.

Prezidento vyriausioji patarėja akcentuoja, kad JAV prezidentas J. Bidenas, fiziškai nuvykdamas į Ukrainą, aiškiai parodė, kurioje kariaujančioje pusėje stovi, ir galėjo tiesiogiai iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio sužinoti, kokios konkrečiai pagalbos šaliai reikia.

„Prezidentas J. Bidenas ką tik viešėjo Kyjive, pats savo akimis matė tą karo mastą, kalbėjosi su prezidentu V. Zelenskiu. Prezidentas V. Zelenskis, žinoma, turėjo progą pats jam išsakyti, ko jis labiausiai norėtų iš JAV. Tačiau žinome, kad tie visi prašymai taip pat buvo apie ginkluotę ir apie didesnį karinį įsitraukimą“, – pabrėžia A. Skaisgirytė.

LRT.lt primena, kad vadinamajam Bukarešto devynetui priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.