Skaisgirytė apie pokalbius dėl Ukrainos narystės NATO: prieš viršūnių susitikimą Nausėda ketina apvažiuoti kai kurias sostines

Šių metų liepą Lietuvoje vyks NATO viršūnių susitikimas, į kurį atvyks atvyks 40-ies Aljanso šalių narių ir partnerių aukščiausio lygio delegacijos. Darbotvarkėje daugiausia dėmesio bus skiriama Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Jau girdėti kalbos, kad ukrainiečiai dideles viltis sieja su Vilniaus susitikimu, tos viltys – jų narystė NATO. 

Apie visa tai – pokalbis su prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikai Asta Skaisgiryte.

– Taigi, 2013-ųjų pabaigoje Vilniuje V. Janukovyčius nepasirašė tuometinės Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga. Kokios dabar, praėjus 10 metų, ukrainiečių galimybės išgirsti kvietimą į NATO, nes jūsų kolega, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, sakė, kad ta suartėjimo viltis NATO ir Ukrainos Vilniuje yra, bet sąlyga, visų pirma, tai yra situacija mūšio lauke. Tai taip, suprantu – taika, kitaip sunku patekti į NATO kariaujančiai šaliai.

– Jūs labai gerai pastebėjote, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus turbūt esmingiausias mūsų politikos įvykis šiais metais. Liko pusė metų iki šito įvykio ir intensyviai tam ruošiamės, ruošiasi Lietuva, ruošiasi ir visos kitos Aljanso narės. Kokia darbotvarkė NATO summite, kas labiausiai mums reikalinga būtų pasiekti? Tai vėlgi, pirmiausia, kalbėtume apie NATO kolektyvinę gynybą ir konkrečiai rytinio flango stiprinimą. Sprendimai tam tikri jau buvo priimti praeitais metais Madrido summite, tačiau tų sprendimų įgyvendinimas tęsiasi ir dabar, ir liepos mėnesį galima bus pasakyti, kiek jau įgyvendinta, kas dar liko padaryti, jeigu nebus iki galo padaryta. Tai šita dalis NATO summito darbotvarkėje mums yra labai labai svarbi.

Mums yra svarbu ir keletas kitų klausimų. Žinoma, situacija Ukrainoje. Karas dar gali tęstis. Kaip generuoti pagalbą Ukrainai? Kaip padėti jai laimėti mūšio lauke labai svarbus klausimas. Turime dar vieną problemą – Švedijos ir Suomijos narystė NATO. Vėlgi, labai tikimės, kad Vilniuje Švediją ir Suomiją galėsim pasveikinti kaip tikrąsias NATO nares, bet iki to dar reikia atlikti keletą darbų. Dar vienas klausimas, kuris neabejotinai kils tarp vadovų, tai yra finansavimo didinimas gynybai. Grįžtama prie 2 procentų susitarimo, tačiau, kaip žinome, kai kurios šalys didina gerokai daugiau negu 2 procentai, kitos dar nepasiekė 2 procentų. Tai vėlgi finansavimo didinimas bus viena iš temų.

– Gerai, tai grįžtant prie Ukrainos, per šitą karą ukrainiečiai buvo apginkluoti naujausia NATO karine technika, jų kariai buvo apmokyti NATO valstybėse, jiems buvo suteikta informacija tokia, kurią turi tik NATO ginkluotosios pajėgos, jeigu pridėtume, kad ukrainiečiai, na, valios gintis iš jų neatimsi, bet jie dar ir pademonstravo tai, kas visą laiką buvo rusų privilegija – jie nebijo karo, jie gali kautis tol, kol jie laimės. Tai kokios yra kliūtys vis dėlto dar likusios Ukrainai būti pakviestai arba gauti, na, nežinau, nebūtinai tiesioginį kvietimą į NATO, bet priartėti prie Aljanso kažkokiu kitu būdu?

– Ukraina yra labai specifinė NATO partnerė. NATO padeda Ukrainai viskuo, kuo tik gali. NATO šalys narės padeda Ukrainai ginkluote, padeda diplomatinėje plotmėje, padeda priimant tam tikrus politinius sprendimus. Taip, turi būti valia visų trisdešimties, na, arba 32 jau NATO narių, kad būtų priimtos naujos narės. Tai tos valios kol kas dar nepatikrinome. Galbūt jinai gims, tačiau dabar kai ką reikia padaryti. Tai, kaip jūs ir minėjote, pirmiausia, Ukrainai reikia nugalėti mūšio lauke. Tai – esminė sąlyga. Tai savaime suprantamas dalykas, kad turi pasibaigti šita karo fazė tam, kad galėtume judėti toliau su kitais sprendimais.

– Dabar sulig šiais metais labai daug tokių svarstymų garsiai, kad tai bus paskutiniai karo metai, vieni kalba apie pavasarį, kiti – vasarą, dar treti – metų pabaigą. Jūsų diplomatės akimis žiūrint, ne karo žmogaus, įmanoma šiais metais pabaigti karą?

– Burti, kada baigsis karas, būtų labai neatsakinga. Dar esam labai labai karštoje karo fazėje, tikrai labai karštoje. Matot, mūšiai tęsiasi kas dieną, informacija eina tai iš vieno mūšio lauko, tai iš kito. Atkovoti teritorijos ukrainiečiams dar liko labai daug, ne tik Doneckas, bet ir Krymas. Tai sakyti, kad karas baigsis tuoj pat, būtų labai labai neatsakinga.

– Jūs sakote, kad turite tokių vilčių, kad vis dėlto Lietuvoje jau susirinks visos 32 NATO valstybės. Kalbame apie Švediją ir Suomiją, bet tam priešinasi irgi dvi valstybės – Vengrija ir Turkija ypač. Sakėte, dar nepatikrinote dėl Ukrainos, bet ar gali būti, kad vis dėlto tam priešinsis (Ukrainos narystei), ne dvi valstybės, bus gerokai daugiau?

– Iš tikrųjų prieš summitą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketina apvažiuoti kai kurias NATO šalių sostines su pokalbiais, ką galima būtų pasiekti per summitą Vilniuje. Ir neslėpsiu, tos sostinės – tai nebūtinai mūsų sąjungininkų sostinės. Mūsų sąjungininkų, na, šita ideologine prasme, mūsų bendraminčių sostinės. Tai sąjungininkų, bet nebūtinai taip pat galvojančių Ukrainos klausimu, kaip mes.

– Tai galėtų būti prancūzai, vokiečiai, ispanai?

– Galbūt tie patys turkai, būtent su jais reikia kalbėtis. Reikia papildomai jiems pateikti argumentus, kodėl mes matome Ukrainos narystę NATO, kaip logišką žingsnį jų suartėjimo kelyje su sąjungininkais. Kodėl mes matome, kad Švedijos ir Suomijos narystė NATO yra visiškai toks turbūt šiame regione gyvenantiems suprantamas dalykas, mes labai džiaugėmės, kai šios dvi šalys pagaliau pareiškė savo politinę valią įstoti į Aljansą. Tai sustiprina mūsų saugumą, nėra abejonės dėl to, ir nenorėtume, kad kitos aljantės galėtų tam trukdyti.

– Tai aš, jeigu teisingai suprantu, tai Lietuva, na, kažkuria prasme advokataus Ukrainai dėl jos narystės NATO dar iki summito Vilniuje?

– Tą darėme ne kartą: ir Ukrainai stojant kelyje į Europos Sąjungą, dabar, kai Ukraina gavo kandidatės statusą ir ketina šiais metais pradėti derybas dėl narystės, tai taip pat tą patį darėme. Lietuva ir bendramintės advokatavo už Ukrainos narystę Europos Sąjungoje – tai yra mūsų interesas.

– Na, ir tuo pačiu apie Europos Sąjungą, kad prabilote. Vasario mėnesį, vasario 3 dieną skelbiama, kad Europos Sąjungos viršūnių susitikimas vyks Kyjive. Jis tikrai vyks ir prezidentas, mūsų prezidentas Gitanas Nausėda tikrai vyks ten, jau viskas nuspręsta?

– Ne, ne viskas nuspręsta. Kol kas tie planai yra dar laikomi, kaip čia pasakius, paslapty – negaliu sakyti, nes jūs žinote, bet nebūtinai jis įsigyvendins šituo pavidalu, kaip minėjote. Tai dar bus pokalbių objektas.

– Susitikimas turėtų vykti, bet nebūtinai Kyjive. Taip, jūs ką norit pasakyti?

– Taip.

– Ačiū Jums už pokalbį.

– Ačiū Jums.