Šiugždinienei piktinantis, kodėl apie prorusiškus vadovėlius nepranešta anksčiau, 4 vaikų mama atkerta – kreipėsi dar balandžio mėnesį

Prieš kurį laiką švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė nusistebėjo – kodėl Rusiją aukštinantys rusų kalbos vadovėliai „V dobryj put!“ taip ilgai buvo naudojami mokyklose ir niekas apie tai nepranešė? Vis dėlto, panašu, jog prorusiškas vadovėlių turinys žmonėms užkliuvo ir anksčiau. LRT RADIJO klausytoja, 4-ių vaikų mama, teigia dar balandžio mėnesį pateikusi skundą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), o atsakymo sulaukusi tik po keturių mėnesių. Kaip teigia ministrės patarėjas Dainoras Lukas, ministrės toks skundas nepasiekė, bet į jį sureaguota išties nedovanotinai per vėlai.

Atsakymo laukė 4 mėnesius

Rusų kalbos vadovėlių seriją „V dobryj put!“ („Gero kelio“) iš ugdymo proceso išimti ministrė J. Šiugždinienė mokyklas įpareigojo rugsėjo 15 d. išplatintame laiške. Kritikos vadovėliai sulaukė dėl juose skleidžiamo itin palankaus požiūrio į Rusiją: juose Rusija pristatoma kaip demokratiška valstybė, o moksleiviai raginami pakeliauti po okupuotą Krymą.

Prieš kurį laiką surengtoje spaudos konferencijoje ministrė J. Šiugždinienė piktinosi, kodėl į tokį vadovėlių turinį dėmesys atkreiptas tik dabar, nors tie patys prorusiški vadovėliai naudoti jau nuo 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos.

„Neramu, kad kai kurios mokyklos vis dėlto tiek ilgai mokėsi iš šių vadovėlių, ir mes nesulaukėme signalų“, – stebėjosi ministrė.

Visgi į LRT RADIJĄ kreipėsi klausytoja, 4-ių vaikų mama, teigianti, kad ministerijai dėl rusų kalbos vadovėlių, kurių turinys yra itin palankus Rusijai, ji rašė dar balandžio mėnesį. Moteris teigia internete paskaičiusi pasisakymų, jog vadovėlių turinys atvirai reiškia palankumą Rusijai, kuriamas romantizuotas šalies vaizdas. Pačios klausytojos vaikai rusų kalbos nesimoko, todėl moteris pasiskolino vadovėlį, kad jį pavartytų ir tokiais teiginiais įsitikintų.

„Pamačiau, kad ten tikrai tokie dalykai, kurie dabar jau iškelti į viešumą ir kuriuos dabar visi mato. Bet kai parašiau balandžio mėnesį, ministerijoje niekas nepamanė, kad tai yra svarbu“, – pasakoja klausytoja.

Pašnekovei ministerija atrašė tik po to, kai ji telefonu kreipėsi dėl beveik keturis mėnesius negauto atsakymo. Liepos mėnesį moteriai pagaliau buvo paaiškinta, jog vyksta ugdymo turinio atnaujinimas, po kurio keisis ir vadovėliai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas komunikacijos klausimais D. Lukas aiškina, kad klausytojos skundas pačios ministrės esą nepasiekė.

„Ministerija kiekvieną mėnesį gauna po kelis šimtus įvairių paklausimų, pasiteiravimų, skundų, klausimų, kuriuos stengiamasi atsakyti. Tie klausimai vis tik patenka į bendrąjį skyrių, kuriame ruošiami atsakymai. Paprastai tokie klausimai yra atsakomi, bet tai nereiškia, kad būtinai su tais atsakymais ar klausimais yra supažindinama ministrė“, – dėsto D. Lukas.

Ministrės patarėjas visgi pripažįsta, kad minėtai klausytojai atsakyta nedovanotinai per vėlai. Žiniasklaidai paskelbus apie vadovėlio „V dobryj put!“ turinį, dėl jo ministerija sulaukė ir daugiau skundų.

Per mažai dėmesio kitoms kalboms

Į LRT RADIJĄ besikreipusi klausytoja pabrėžia, kad rusų kalbos vadovėliai – tik dalis problemos su rusų kalbos mokymu mokyklose. Moters teigimu, ugdymo įstaigose nesudaroma galimybių mokytis kitų užsienio kalbų, daugeliu atvejų vaikai neturi kitos išeities, kaip tik pasirinkti būtent šią kalbą.

„Atrodo, kad mokyklos rūpinasi rusų kalbos mokytojais, kad jie turėtų darbo. Surenka moksleivių grupes ir sako, kad, štai, nėra galimybės mokytis vokiečių ar prancūzų, prašome imti rusų. Mokyklos nėra suinteresuotos perkvalifikuoti tų mokytojų į kitų kalbų mokytojus, nes tam reikia lėšų. O atitinkamai universitetai gauna signalą, kad yra poreikis, ir jie rengia rusų kalbos bakalaurus, nors tikrai manau, kad rusų kalba galėtų būti pasirenkamas modulis“, – pasakoja 4-ių vaikų mama.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės pavaduotoja Ilona Tandzegolskienė pritaria klausytojos minčiai, jog mokyklose sudaroma per mažai galimybių pasirinkti kitokią užsienio kalbą.

„Rusų kalbos eliminuoti nereikėtų, ją galima siūlyti rinktis, bet jeigu būtų pasirinkimas iš keleto kalbų, rusų kalbos pasirinkimo procentai sumažėtų. Jeigu vaikams galėtume pasiūlyti greta norvegų ar japonų kalbą, tai tikrai pasiskirstymas būtų tolygesnis ir nekalbėtume apie tai, kad reikia ieškoti kažkokių papildomų priemonių“, – situaciją apžvelgia pedagogė.

ŠMSM atstovas D. Lukas šiai idėjai pritaria, nors, kaip sako, jau ir dabar galima įžvelgti reikšmingų pokyčių. Jo teigimu, per metus gerokai sumažėjo rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą besirenkančių šeštokų. Šiais metais tas skaičius siekė 67 procentus – beveik 10 procentų mažiau nei praeitais metais.

„Yra konkrečių pavyzdžių, pavyzdžiui, viena Panevėžio gimnazija, kur jau dabar dvigubai mažiau šeštokų pasirinko mokytis rusų kalbą ir po tris kartus išaugo norinčių mokytis prancūzų ir vokiečių kalbos. Neabejoju, kad tokių pavyzdžių per visą Lietuvą tik daugės“, – LRT RADIJUI komentuoja švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas.

Viso LRT RADIJO reportažo klausykitės mediatekos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė