Šiugždinienė matematikos egzamino grąžinimo nelaiko klaida, o suklupusiems jau 10 klasėje siūlo profesinį mokymą

Paskelbti pirmieji valstybinių brandos egzaminų rezultatai, kurie pakvipo skandalu – švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paprašė atlikti matematikos brandos egzamino papildomą vertinimą ir jo rezultatus tvirtinti atlikus papildomą analizę. Neoficialiais duomenimis, neišlaikiusiųjų gali būti net 35 proc. Šįvakar laidoje „Dienos tema“ apie tai kalbėjo J. Šiugždinienė.

– Ponia Šiugždiniene, ką tokio išvydote tuose matematikos brandos egzamino rezultatuose, kad paprašėte dar papildomos analizės ir atsisakėte patvirtinti rezultatus?

– Kaip jau minėjote, tikrai nustebino ir nuvylė, kad matematikos brandos egzaminų rezultatai yra prasti. Taip pat skirtumas su praėjusių metų brandos egzaminų rezultatais yra didelis, todėl paprašiau papildomo vertinimo tam, kad būtų pateikta visa informacija ir galima būtų tą informaciją pateikti visiems, kodėl tie skirtumai yra tokie.

– Neoficialiai minima, jūs iki šiol nepatvirtinot, kad gali būti neišlaikiusių 35 proc.

– Informacija iki paskelbimo yra konfidenciali, bet jūsų minimas skaičius yra gana tikslus.

– Tai netgi daugiau nei prieš dvejus metus, kai kilo didysis skandalas, kai egzamino neišlaikė 32 proc.

– Turbūt skaičiai yra panašūs.

– Kaip ir nereikėtų labai stebėtis, neturėtų būti kažkokia didelė naujiena, kad Lietuvos vaikai nemoka matematikos?

– Stebėtis tai turbūt nėra ko, reikia veikti ir rezultatai tikrai neturėtų tokie būti. Praėjusiais metais jie buvo geresni, daug geresni. Todėl kyla klausimų, kodėl mes šiais metais turime tokius rezultatus. Į tuos klausimus paprašiau atsakyti ekspertų komisijos.

– Ministre, ką duos ta peržiūra, analizė? Ar tai reiškia, kad galėtų būti skaičiai pakeisti, pavyzdžiui, paaiškės, kad ne 35 proc. neišlaikė, o 20 proc., nes siekdami išvengti skandalų ir norėdami atrodyti geriau tiesiog pamažinsite kartelę?

– Turbūt jau bet kokiu atveju, kaip jūs tai vadinate, skandalų nepavyks išvengti ir aš to tikrai nevengiu. Atėjau į šias pareigas, kad įgyvendinčiau pokyčius. Situacija yra tokia, kokia ji yra, ir tikrai nenorėčiau spekuliuoti, kokios gali būti ekspertų komisijos išvados, tačiau noriu patikrinti ir būti tikra skelbdama rezultatus

– Bet ar gali keistis neišlaikiusiųjų procentas?

– Tikrai nenorėčiau spekuliuoti, ar tai gali keistis. Jis, kaip jau minima daug kur, yra panašus į 2020 metų procentą. Be rimtos priežasties rezultatai tikrai negalėtų keistis.

– Nes jeigu keisis, tai bus toks politinis sprendimas?

– Tikrai čia negali būti jokio politinio sprendimo. Tam ir yra ekspertai, kad įvertintų, kodėl, kokios priežastys tokių didelių skirtumų. Tam ir yra ekspertų komisija ir tai nėra politinis sprendimas.

– Ar pati užduotis matėte?

– Ne, pati užduočių nemačiau.

– Daug kritikos buvo išsakyta iš karto po egzamino, kai pedagogai komentavo, kad kai kurios užduotys buvo per sudėtingos, ypač tos paskutinės, ir vaikai apie tai kalbėjo. Ar teko pasigilinti, ar tai gali būti tiesa? Nacionalinė švietimo agentūra tai neigia ir sako, kad viskas gerai, viskas pagal programą.

– Kaip jau minėjau, todėl ir kreipiausi į ekspertus, kad jie įvertintų visą situaciją ir pateiktų visą informaciją, tam ir yra komisija suformuota. Aš pati nesprendžiu užduočių. Žinoma, žiūrėjau, mačiau, kaip jos atrodo, bet čia jau turėtų pasakyti ekspertai, aš tikrai nesu matematikė.

– Ekspertus išgirsime. Juos dažnai girdime, kai jie svarsto, kodėl Lietuvos vaikai nemoka matematikos, kiti sako, kad galbūt užduotys keblios arba ne taip mokoma. Tačiau jūsų, kaip politikės, asmenine nuomone, kas atsitiko su matematika? Nes tai jau ne pirmas kartas. Jūsų pirmtakas Monkevičius irgi bandė aiškintis priežastis, irgi žadėjo kreiptis į ekspertus.

– Man atrodo, mes jau esame identifikavę, kurie pokyčiai yra reikalingi. Reikalingi esminiai, sisteminiai pokyčiai, mes jau daug sprendimų esame priėmę. Deja, švietime sprendimai neateina greitai, neįgyvendinami per vieną dieną

– Kokie sprendimai?

– Peržiūrėta bendro ugdymo programa, keičiasi matematikos programa ir ji bus orientuota į kompetencijas – daugiau mąstymo gebėjimų ugdymą, ne tik į žinių įsisavinimą. Nuo 2023 metų jau pradedame įgyvendinti peržiūrėtą matematikos programą. Taip pat yra nuspręsta dėl tarpinių vertinimų. Atsiradus tarpiniams įvertinimams, mokiniai galės mokytis žymiai nuosekliau, jie žinos, koks jų rezultatas, galės pasitaisyti, turės žymiai rimtesnį grįžtamąjį ryšį, o tai taip pat ateina su nauja bendrojo ugdymo programa.

Keičiama vidurinio ugdymo struktūra. Taip pat, kas yra be galo svarbu, mokysimės išsamiau, ne tiek plačiai, bet išsamiau. Taip pat, man atrodo, 2013 metais priimtas sprendimas panaikinti mokyklinį egzaminą ir tai, kad šiandien dalis vaikų mokosi bendruoju kursu, o laiko egzaminą valstybinį, kaip ir tie, kurie mokėsi išplėstiniu kursu, tikrai buvo nekoks ir mes jį esame pasiruošę keisti.

Po valstybinių egzaminų sistemos peržiūros bus vienas valstybinis egzaminas, tačiau bus ir bendrasis, ir išplėstinis lygis, todėl bus galima laikyti du egzaminus.

– Vienas dviejų lygių tiesiog? Tie, kurie mokosi silpniau, galės tokį testą laikyti, o kiti tą tikrąjį valstybinį?

– Taip. Priimtas sprendimas dėl slenksčio. Nebus galima neišlaikyti pagrindinio ugdymo rezultatų patikrinimo (PUPP). Šiandien tu gali jo neišlaikyti ir toliau mokaisi pagal vidurinio ugdymo programą.

– Tai jei dešimtoje klasėje neišlaikei matematikos, gali toliau mokytis?

– Turi jį išlaikyti arba turėsi kartoti kursą, bus skiriama papildoma pagalba, taip pat gali būti pasirinkimas įgyti kartu profesiją, kas šiuo metu yra labai nepopuliaru. Mes žinome, kad didelė dalis vaikų renkasi mokytis gimnazijoje, kai tuo tarpu tikrai galėtų įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesija.

– Kitaip tariant, matant, kad matematika nesiseka, geriau tą vaiką sustabdyti ir sakyti 10 klasėje, kad „gal nesiek to universiteto, nes krisi 12 klasės egzaminuose“?

– Man atrodo, kad mes esame labai įvairūs ir tą įvairovę turime gerbti. Šiuo metu neturime sistemos, kuri padėtų vaikams identifikuoti jų polinkius. Tai mes pradedame nuo rugsėjo 1 dienos – įvedame profesinį orientavimą, jau čia pradedame kalbėti apie tai, kad profesija yra perspektyvus pasirinkimas ir neapgaudinėkime savęs, jog mes sėdėsime iki 12 klasės gimnazijoje, galbūt neišlaikysime tų egzaminų ir dar neturėsime profesijos. Jeigu yra polinkis, mums reikia suteikti grįžtamąjį ryšį tiek vaikams, tiek tėvams, tiek mokytojams. Ir tikrai kai kurie vaikai galėtų rinktis profesiją kartu su viduriniu ugdymu ir tas kitose valstybėse vyksta – ten apie 50 proc. vaikų, kai kur 60 proc., o pas mus tai renkasi 24 proc.

– Ministre, sutikite, bet tai nepagerins matematikos egzamino rezultatų.

– Čia tik papildomas dalykas, kai aš kalbu apie pokyčius, bet slenkstis ir privalomumas išlaikyti PUPP, pagalba ir galbūt kažkoks apsisprendimas gali padėti.

– Kita tema – ne paslaptis, kad gamtos mokslų ir matematikos mokytojų trūksta, o ministerija nusprendė pažeminti kartelę ir priimti beveik visus, kurie nori stoti į pedagogiką. Bet tai vėlgi reiškia, kad matematiką prastai mokėjęs, kokiais šešetais semestrus baigęs arba vos valstybinį egzaminą išlaikęs jaunuolis vėliau mokys, ruoš brandos egzaminui dvyliktokus.

– Visų pirma, noriu labai atsakingai patikslinti ir taip pat visiems žiūrovams pasakyti, kad kartelė studijuoti pedagogiką niekada nebuvo žeminama. Ji yra aukštesnė todėl, kad ten yra, be to, kad reikia atitikti akademinius reikalavimus, motyvacinis pokalbis. Man labai gaila, kad visi kalba apie tai, jog mokytojo profesiją renkasi tie, kurie kitur tiesiog neįstojo. Tai yra netiesa ir įstoti į pedagogiką yra lygiai tokie patys akademiniai reikalavimai kaip kitose specialybėse, kaip visiems mokiniams, kurie stoja į aukštojo mokslo institucijas, ir dar yra papildomas motyvacinis pokalbis. Šiuo metu iš maždaug 1500 užsiregistravusių yra apie 600, kurie išlaikė motyvacinį pokalbį. Taigi, reikalavimai yra pakankami.

– Ministre, gal klaida buvo vis dėlto sugrąžinti privalomą matematikos egzaminą ir jo reikalauti iš tų, kurie stoja į valstybės finansuojamas vietas? Matome, kad tai neveikia. Dabar kokie 35 proc. laikiusiųjų liks už brūkšnio, jeigu nebus pakeisti egzaminų rezultatai.

– Man atrodo, tai tikrai nėra klaida. Matematika mūsų gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį, nesvarbu, ką mes studijuotumėme.

– Mums nepavyksta jos išmokyti.

– Mums turi pavykt, todėl aš ir įvardinu pokyčius, kuriuos mes darome, mes turime juos įgyvendinti. O ne todėl, kad iki šiol to nepadarėme, atsisakyti matematikos. Matematika yra ypač svarbi gyvenimo dalis, tai juk ne tiktai matematikos uždaviniai, tai mąstymas, tai logika. Matematika yra privaloma ir mes turime labai aiškiai tai komunikuoti. Mūsų vaikai turi žinoti, kad jie laikys matematikos egzaminą, bet kaip aš jums sakau, jie galės rinktis, pakeitus vidurinio ugdymo struktūrą ir taip pat brandos egzaminų sistemą, ar jie mokysis išplėstiniu kursu, valstybinį egzaminą laikys, ar bendruoju kursu ir tuomet laikys pasirinktinai vienokio ar kitokio lygio.

– Ministre, dar apie egzaminų užduočių rengėjus. Jie niekad nebūna viešinami, jie perkami viešųjų pirkimų keliu ir laikoma didžiule paslaptimi, kas tokie rengia. Ten būna ir klaidų arba būna ne iš programos paimtų užduočių. Galbūt reikėtų naikinti šią sistemą, kad tie žmonės tiesiog parengia užduotis, pasiima pinigus, o vėliau nesvarbu, geros jos ar blogos? Kur jų atsakomybė?

– Tai tikrai labai jautrus klausimas ir labai jautri sistema. Valstybiniai brandos egzaminai yra valstybės paslapties dalis, todėl tikrai nesiimčiau spekuliuoti, kad kažkaip kitaip reikėtų daryti. Manau, kad yra atsakingi žmonės ir tie žmonės turi sužiūrėti, kad viskas būtų korektiška ir taip, kaip turi būti.

– Ir dar egzaminų tema visiškai kitas klausimas apie istorijos egzaminą. Kaip jūs, ministre, kaip moteris, jaučiatės, kai egzamino užduotyse nebuvo nė vienos moters, tiesiog moterys ištrintos iš istorijos tiek Lietuvos, tiek pasaulio?

– Tas jau yra pasikeitę. Naujojoje peržiūrėtoje istorijos programoje tikrai yra ne viena moteris ir su nauja programa, kuri pradedama diegti 2023 metais, ateina žymiai daugiau moterų pavardžių.

– Kiek dar skandalų šiemet sulauksime dėl egzaminų rezultatų? Preliminariai turbūt žinote, kurie sekėsi geriau, kurie sekėsi prasčiau.

– Noriu pasidžiaugti, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai tikrai yra geresni. Geografijos egzamino rezultatai paskelbti geresni. Mokiniai egzaminus laiko tikrai neblogai, tuo džiaugiuosi, išskyrus matematiką.

– Kada paaiškės, kiek tiksliai išlaikė ir kiek neišlaikė?

– 12 dieną mes skelbiame galutinius rezultatus, 12 dieną jau turime paskelbti. Iki 12 dienos paskelbsime ir matematikos egzaminus.

– Tai iki to laiko abiturientai dar turi padrebėti ir pakentėti?

– Manau, kad drebėti nėra ko.

– Jeigu gali būti tarp tų 35 proc., kurie neišlaikė, yra ko.

– Taip, tai yra labai labai svarbūs sprendimai, todėl turime atsakingai juos įvertinti ir informuoti visuomenę.