Situaciją dėl matematikos egzamino vadina skandalinga: beda ir į mokinių nepasiruošimą, ir į sistemines problemas

Matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatų paskelbimas atidėtas iki antradienio, nes Švietimo, mokslo ir sporto ministrė paprašė išsiaiškinti situaciją – kaip taip galėjo nutikti, kad, neoficialiais duomenimis, egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis jį laikiusių abiturientų. Kol abiturientai paliekami nežinioje, nors daugeliui nuo šito egzamino priklauso ateitis, brandos egzaminą iš naujo perlaiko ir neišlaiko švietimo valdininkai.

Dar birželio pradžioje, baigus spręsti paskutines valstybinio matematikos egzamino užduotis ir palikus jas galutiniam egzaminų vertintojų nuosprendžiui, tarp abiturientų nuotaikų būta įvairių. Vieniems kone daugiausiai baimių keliantis egzaminas nei nuotaikos, nei lūkesčių gauti gerą įvertinimą nesugadino.

Kiti jau tada kartojo, kad matematikos egzaminas buvo sunkus ir nė ką nepanašus į praėjusių metų – daug vektorių ir geometrijos užduočių. Ir sakė, tikisi jį bent jau išlaikyti.

Tačiau taip oficialiai ir nepaskelbti egzamino rezultatai – kad šio neišlaikė kas trečias abiturientas – suglumino pačią švietimo ministrę Jurgitą Šiugždinienę.

„Manau, kad toks neigiamas siurprizas, kad vis dėlto mūsų matematikos žinios negerėja“, – LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnybai sakė ji.

Kai kurie švietimo ekspertai tokius rezultatus vadina ne tik siurprizu, bet ir skandalingais. Dar kiti kelia klausimą: kam reikalinga Nacionalinės švietimo agentūros sudaryta ir matematikos rezultatus bei neišlaikymo priežastis analizuosianti darbo grupė?

„Ką jau čia analizuoti, tai rezultatai jau yra, traukinys nuvažiavo. Dabar tu turi arba pasakyti, kad nuleidžiame balą ir, pasirodo, vis dėlto daugiau jaunuolių išlaikė, arba kita išeitis, palikti taip, kaip yra dabar, bet tokiu atveju daugybei jaunuolių užkertamos durys įstoti į aukštąją mokyklą į valstybės finansuojamą vietą“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Pasak jo, jei po prastų rezultatų egzamino kartelė būtų dirbtinai nuleista, atrodytų, kad egzaminą sugebėjo išlaikyti daugiau moksleivių ir problemos nėra. Tačiau tai esą manipuliacija.

„Šiemet matematikos egzaminą laikė tik 15,300, o maždaug 10 tūkstančių net nelaikė matematikos egzamino, vadinasi, jie supranta, kad jos nemoka. Tai jūs matot, koks yra nykus vaizdas“, – sakė G. Sarafinas.

Nors praėjusių metų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai džiugino – jo neišlaikė tik apie 15 procentų abiturientų, – šių metų neoficialūs skaičiai primena 2020-uosius, kai egzamino minimalios kartelės neperžengė daugiau nei 32 procentai moksleivių. 2019-aisiais neišlaikiusiųjų skaičius siekė beveik 18, 2018-aisiais – beveik 13 procentų, o 2017-aisiais vos apie 6 procentus.

Atsigręždami į 2020-uosius, švietimo ekspertai kartoja – tai jau ne pirmas kartas, kai girdime apie dramatiškus neišlaikymo skaičius. Ir kai trečdaliui išlaikyti matematikos egzamino nepavyksta, kabėti reikia ne apie vieno mokinio motyvaciją, o apie signalizuojamas sistemines problemas. Viena jų – ne tik karantino pasekmės ar matematikos ugdymo programa, bet ir matematikos mokytojų trūkumas.

„Mes neturime didelių konkursų į pedagogikos profesijos studijų vietas. Mes turime apskritai trūkumą, bent jau Vilniuje, labai jaučiama naujų mokytojų, ateinančių į mokyklas“, – teigė Vilniaus švietimo pažangos centro direktorė Unė Kaunaitė.

Pasak jos, sostinėje tarp matematikos mokytojų dalykininkų – sulaukusių pensinio amžiaus yra daugiausia. Ir tiek jų išliks per artimiausius trejus metus. Sako, pritraukti naujų mokytojų, ypač jaunų – rimtas iššūkis, nes kvalifikacinių kategorijų ir stažo neturintiems pedagogams tenkantis atlyginimas yra mažas.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Targamadzė tikina, kad reikia galvoti ir apie tai, kaip padėti mokytojams pasirengti, kaip jiems tobulėti profesinėje srityje.

„Tai irgi atsakinga NŠA ir ji turi tuo susirūpinti, nes metai iš metų mes gaunam signalus ir per pagrindinio ugdymo patikrinimo, kad su matematika nėra labai gerai“, – sakė ji.

Jei toks skaičius abiturientų matematikos brandos egzamino neišlaikytų ir po dvejų metų – 2024-aisiais, tai reikštų, kad šiems moksleiviams būtų užtrenktos durys ne tik siekti nemokamo aukštojo mokslo, bet ir apskritai įstoti į universitetą ar kolegiją. Nuo tada norintys studijuoti aukštojoje mokykloje privalės išlaikyti bent tris valstybinius egzaminus –matematikos, lietuvių kalbos ir vieną pasirenkamą.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad svarbu ne tik keisti visuomenės požiūrį – kaip ir kam mokomės matematikos, bet ir į universitetus neleisti įstoti bet kam. Esą tam nepasiruošę studentai save gali realizuoti įgiję profesinį išsilavinimą.

„Tarpusavy universitetai konkuruoja dėl studentų, priima tuos studentus, na jie šiaip taip prastumia, ten praleidžia keturis metus, bet darbo rinkoj save labai sunkiai realizuoja“, – įsitikinęs jis.

Vilniaus švietimo pažangos centro direktorė sako, kad aukštasis mokslas – ne visuotinis, todėl ir minimalūs reikalavimai egzaminui išlaikyti reikalingi. Tačiau čia svarbus ir pasitikėjimas egzaminų sistema, kurį šįkart patikrins sudaryta darbo grupė. Lietuvos studentų sąjunga dėl privalomo matematikos egzamino ateityje, kuris nulems galimybę siekti aukštojo mokslo, nesutinka.

„Jeigu matematikos egzaminas priklausytų tiktai nuo moksleivių gebėjimų, o ne nuo sisteminių problemų, kurios yra pas mus šalyje, tokiu atveju galėtume sakyti, kad taip, galbūt matematikos egzaminas yra pakankamai objektyvus, jis parodo žinių lygį“, – tikina Lietuvos studentų sąjungos pirmininkas Vytautas Kučinskas.

O sistemines problemas ministerija tikina spręsianti ir ramina jau priimtais ir dar būsimais sprendimais, kurių rezultatus pamatyti esą prireiks laiko. Pradedant planu grąžinti dviejų lygių matematikos egzaminą, nuo kitų metų pradėsiančia veikti bendrojo ugdymo programa ir tarpiniais 11-os ir 12-os klasės vertinimais, baigiant privalomu pagrindinio ugdymo rezultatų patikrinimu 10-oje klasėje, kurio neįveikus nebus leidžiama siekti ir vidurinio išsilavinimo.