Šimonytė: priekaištai Navickui labiau susiję su tuo, ko jis negali padaryti

Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui ketvirtadienį stosiant prieš Seimą antrajai interpeliacijai, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad pagrindo pašalinti jį iš pareigų nemato.

Ji pastebi, kad opozicijos ir dalies ūkininkų K. Navickui keliami priekaištai dėl darbų, kurių jis negali įgyvendinti.

„Priekaištai, kol kas, mano vertinimu, labiau susiję su pykimu ant ministro, kad jis negali padaryti dalykų, kurių jis, mano nuomone, neturi daryti. Jis, pavyzdžiui, negali išsimušinėti pinigų, kurių nėra, nes jei pinigų nėra, gali mosikuoti beisbolo lazda ir vis tiek dėl to pinigų neatsiras. Tu neturi muštis su kitu ministru dėl to, kad tavo kuruojama sritis yra kažkuo nepatenkinta. Reikia ieškoti bendrų sprendimų“, – trečiadienį „Delfi TV“ sakė I. Šimonytė.

„Man labai gaila, bet priekaištai ministrui yra daugiau iš serijos „patinka-nepatinka“, negu (...) yra susiję su ministro darbais. Net tie priekaištai, reiškiami ministrui už darbus, dažniau susiję su tuo, kad ministras neva neapgina žemdirbių nuo kito ministro, t. y., nuo aplinkos ministro“, – taip pat teigė ji.

Premjerės teigimu, K. Navicko vykdoma į aplinkai draugiškesnį žemės ūkį politika yra visos Vyriausybės įsipareigojimas siekti Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų. I. Šimonytė pažymi – juos Lietuvoje reikės įgyvendinti.

„Patinka-nepatinka. Kainuos? Kainuos. Reikės keisti daugelį sau įprastų dalykų? Reikės. Bet iki 2050 m. sutarta turėti nulinę emisiją. Ir ji „neužsinulins“ pati savaime, tam reikės tam tikrų sprendimų“, – sakė ministrė pirmininkė.

„Tai yra Vyriausybės sprendimai ir tikrai negali Vyriausybė dirbti taip, kad vienas ministras mušasi su kitu ministru, nes tada tai nėra Vyriausybė“, – akcentavo I. Šimonytė.

Tuo metu ketvirtadienį rengiamą interpeliaciją Vyriausybės vadovė laiko politiniu procesu, kuriuo esą suinteresuoti ir dalis politikoje dalyvaujančių ūkininkų.

„Ne paslaptis, kad tarp dalies žemdirbių, bent jau savivaldos atstovų, yra rimtų politikų, opozicinių politikų. Į tą žiūriu kaip į politinį procesą. Rytoj bus dar vienas balsavimas, tikiuosi, kad tas balsavimas baigsis kaip ankstesni“, – teigė premjerė.

ELTA primena, kad interpeliacija ketvirtadienį K. Ministrui jau bus antroji šią kadenciją. Opozicijos parengtame interpeliacijos dokumente reiškiamas „didelis susirūpinimas kritine padėtimi žemės ūkio sektoriuje“, abejonės K. Navicko sugebėjimais situaciją suvaldyti.

Pats ministras raštu pateiktame atsakyme pažymi, kad jam „nekyla abejonių“ dėl per savo kadenciją atliktų darbų ir iš posto trauktis neketina. Ministras teigia jaučiantis pareigą tęsti pradėtus pokyčius, todėl prašo opozicijos juo pasitikėti.

I. Šimonytė yra sakiusi, jog dabar pašalinti K. Navicką iš pareigų nebūtų racionalu, nes prasidėjo vienas svarbiausių procesų žemės ūkyje – pasėlių deklaravimas

„Niekada nesakiau, kad ministrai yra nepakeičiami“.

Kol kas nė vieno savo Vyriausybės nario iki šiol nepakeitusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad neturi tikslo „atbėgti į finišo tiesiąją“ su ta pačia komanda, su kuria pradėjo kadenciją. Tačiau ji taip pat sako nematanti tikslo ir keisti ministrų vien tam, kad „visiems būtų apie ką pakalbėti“.

„Nesilaikau strategijos, priešingai nei kartais man bandoma implikuoti, kad noriu atbėgti į finišo tiesiąją su ta pačia Vyriausybės sudėtimi, su kuria pradėjau. Tokio tikslo sau nekeliu, nors, neslėpsiu, kuo ilgiau ministrai dirba, tuo, neabejotinai, lengviau jiems sekasi dirbti, todėl, kad prisitaikymo laikas visada yra sudėtingas, visada pretenzijas ar priekaištus, ar reikalavimus kelti žmogui, kuris ką tik pradėjo dirbti, yra sunkiau nei tam, kuris dirba pirmus, antrus ar, ypač, trečius metus“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Pasak premjerės, ji ministrus vertinanti pagal jų darbus, o ne pagal tai, kaip ministrus vertina visuomenė. Tačiau, kaip pažymi I. Šimonytė, ji niekada nesakiusi, kad ministrai yra nepakeičiami.

„Aš niekada ir nesakiau, kad ministrai yra nepakeičiami. Ką ne kartą esu sakiusi, kad nematau tikslo keisti ministrą vien dėl to, kad visiems būtų apie ką pakalbėti ar tam, kad kraujo nuleisti ar kažką perkrauti dėl perkrovimo“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.

Reaguodama į visuomenės apklausų rezultatus, rodančius, kad bene daugiau nei 60 proc. žmonių Lietuvoje nėra patenkinti Vyriausybės darbu, I. Šimonytė sako, kad ministrų keitimas tokiu atveju nebūtinai yra tinkama išeitis.

„Leisčiau sau suabejoti, ar, jeigu aš pakeisčiau vieną ministrą į kitą ministrą, tai automatiškai reikštų, kad rinkėjai tą naują ministrą pamiltų. Ministrai dažnai yra žmonės, kurie, vienavertus, daro dalykus, kurie ne visiems patinka ir, pavyzdžiui, Žaliasis kursas yra puikus pavyzdys, nes ten yra ir reguliavimo, ir mokesčių, ir apribojimų – tai aišku, kad tai galima vertinti visaip. Jeigu žiūri iš ilgalaikės perspektyvos, tarsi turėtum tai vertinti teigiamai, nes tai yra nauda. Bet kadangi tai 2050-ieji metai, tai kodėl dėl to šiandien turiu rūpintis aš arba kokia nors mokesčių reforma ar kokie kiti pokyčiai. Tai tie vertinimai, man atrodo, jie tiesiog yra duomenys, kuriuos narsto analitikai, politologai ir kiti žmonės. Aš ministrų veiklą vertinu ne pagal tai, kiek jie ten turi kokio procento, o pagal tai, kaip man pačiai atrodo jų darbas“, – interviu teigė Ministrų kabineto vadovė.

Kalbėdama apie nepalankų visuomenės Vyriausybės vertinimą, I. Šimonytė pridėjo, kad tai gali būti susiję su politikams Lietuvoje visuomenės keliamais kartais per aukštais lūkesčiais, o ir, apskritai, jos teigimu, natūralu, kad žmonės ne visais pokyčiais yra patenkinti.

„(...) Lūkesčiai, paprastai, politikams Lietuvoje yra labai aukšti. Yra galbūt kartais įsivaizdavimas, kad Vyriausybė – bet kuri vyriausybė ir čia nėra kažkaip labai specifiška vienai ar kitai vyriausybei – kad ji gali ateiti ir kažkokia stebuklinga lazdele pamoti, surasti ten tuos pinigus, kur ankstesnė valdžia buvo kažkur paslėpusi, išspręsti visas sveikatos problemas, švietimo, padaryti, kad vaikai matematikos egzaminą gerai išlaikytų, kad nebūtų jokių eilių medicinos įstaigose, kainos nedidėtų ir taip toliau. Faktas, kad taip nebūna“, – sakė I. Šimonytė.

Antras dalykas, pasak jos, kalbant apie prastą ministrų vertinimą – tai kabinetui per kadenciją tekę nenumatyti išbandymai, kurių valdymas, pasak premjerės, taip pat galėjo sukelti visuomenės nepasitenkinimą Vyriausybe.

„Objektyviai vertinant, šitai Vyriausybei tokių išbandymų, kurių ji pati sau neplanavo, per kadenciją kliuvo taip pat nemažai, nes vien Rusijos invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė daugelį ekonominių skaičiavimų, mes susidūrėme su beprecedente infliacija, reikėjo įvairių sprendimų tam, kad kažkaip tą spaudimą nuo visuomenės ir verslų nuimti. Bet niekada tokiais dalykais žmonės nebūna per daug patenkinti ir, man atrodo, kad tai yra gana natūralu“, – pokalbyje Delfi TV sakė premjerė I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 m. kovo 17–27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Gyventojų vertinimu premjerė Ingrida Šimonytė išlieka tinkamiausia eiti ministrės pirmininkės pareigas. Tačiau bendras Vyriausybės veiklos vertinimas prastėja – kovo mėnesį išaugo neigiamai vertinančių Ministrų kabinetą skaičius.

Tyrimo metu buvo apklausta 1016 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo metu taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali – t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.