Šimonytė: mane glumina opozicijos pareiškimai – iš pradžių kritikavęs griežtas sankcijas, dabar Skvernelis priekaištauja dėl neapgintų Lietuvos interesų

Kuomet buvo pradėtos taikyti sankcijos pagal griežčiausią Komisijos konsultaciją, kuri buvo Lietuvos institucijoms suteikta, tai tuomet Saulius Skvernelis mus labai už tai kritikavo ir sakė, kad iš viso taip neturėtų būti, LRT RADIJUI sako premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, Komisijai pakeitus nuomonę ir sankcijoms sušvelnėjus, tas pats S. Skvernelis vėl laido kritikos strėles. „Tai dabar tarsi S. Skvernelis mums dėl to priekaištauja, sakydamas, kad mes kažkaip neapgynėme Lietuvos intereso“, – stebisi ji.

Opozicija pradeda konsultacijas dėl interpeliacijos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Pasak buvusio premjero Sauliaus Skvernelio, didžiausia problema ta, kad ministras, kitos valdžios institucijos niekaip normaliai neišaiškina, kaip apskritai atsirado naujas Europos Komisijos (EK) išaiškinimas ir kiek pati Lietuva gynė savo interesus svarstant tas išaiškinimo gaires.

Paklausta, kaip reaguoja į opozicijos kritiką, kad vis dėlto Kaliningrado tranzito klausimu ir visuomenei, ir politikams to aiškumo trūko, I. Šimonytė sako reaguojanti ramiai. Pasak jos, tokia jau yra opozicijos teisė ir priedermė – kelti klausimus. Tačiau čia pat pabrėžia, kad kartais tie paklausimai „prieštarauja patiems sau“.

Noriu priminti, kad Saulius Skvernelis, kada buvo pradėtos taikyti sankcijos pagal griežčiausią EK konsultaciją, kuri buvo Lietuvos institucijoms suteikta, tai tuomet S. Skvernelis labai mus už tai kritikavo ir sakė, kad išviso taip neturėtų būti.

„Noriu priminti, kad Saulius Skvernelis, kada buvo pradėtos taikyti sankcijos pagal griežčiausią EK konsultaciją, kuri buvo Lietuvos institucijoms suteikta, tai tuomet S. Skvernelis labai mus už tai kritikavo ir sakė, kad išviso taip neturėtų būti“, – atgalinę kritikos strėlę opozicinės partijos lyderiui siunčia premjerė.

I. Šimonytė sako, kad dėl pakeistos Komisijos nuomonės reiktų komentaro prašyti pačios komisijos, o ne jos. Šis klausimas galėtų būti ir Lietuvos institucijoms, į kurį aš stengiausi atsakyti, sako ji. „Kodėl Lietuva nusprendė tu modifikuotų gairių laikytis, nepaisant to, kad prieš tai laikėsi griežtesnės praktikos? Tai man atrodo, aš tą stengiausi labai aiškiai paaiškinti, kad tai nėra nei tas laikas, nei tas klausimas, dėl kurio mes čia galėtume labai ilgai polemizuoti su savo partneriais ir todėl mes sutarėme, kad mes gerbsime šitą komisijos išaiškinimą ir stengsimės jį įgyvendinti.

Tai dabar tarsi tas pats S. Skvernelis mums dėl to priekaištauja, sakydamas, kad mes kažkaip neapgynėme Lietuvos intereso. Čia problema yra tokia, kad galbūt ne visi Lietuvoje supranta visas europines institucijas ir kas tenai veikia. Yra Europos Sąjungos (ES) Ministrų taryba, yra ES Vadovų taryba, kur Lietuva dalyvauja kaip šalis. Natūralu, kad nariai sėdi aplink stalą ir gina savo interesus derybų metu. O štai Europos Komisija yra atskira institucija, kuri nėra Lietuvai pavaldi, ji turi teisę išleisti savo išaiškinimus, savo komentarus, savo gaires. Tai yra Komisijos sprendimas tokį dokumentą išleisti. Mūsų sprendimas yra, kiek į jį atsižvelgti ir kiek jį taikyti, – išsamiai dėsto, tarsi S. Skverneliui atsakydama ministrė pirmininkė. – Tai, kaip ir minėjau, mūsų sprendimas buvo į jį atsižvelgti ir jį taikyti dėl tokio, galbūt, geopolitinio konteksto ir tokių bendrų politinių priežasčių.“

EK labai aiškiai ne kartą ir praėjusią savaitę, ir šią savaitę, komisarės McGuinness balsu, pasakė, kad komisijos vertinimu Lietuva elgėsi tinkamai, tačiau dabar, aplinkybėms pasikeitus, ji modifikavo savo sprendimus ir Lietuva vėl elgiasi taip, kaip komisija tikėtųsi.

Šalies premjerė neslepia, kad ją „glumina opozicijos noras priekaištauti dėl neva tai kažkokio partnerių nuvilimo, ne va tai kažkas yra nepatenkintas, tarsi strateginiai partneriai mums kažkokių priekaištų turi“. „Ir tokie priekaištavimai pasirodo jau ne pirmą kartą, – sako ji. – Tie patys mūsų strateginiai partneriai visada tą paneigia. EK labai aiškiai ne kartą ir praėjusią savaitę, ir šią savaitę, komisarės McGuinness balsu, pasakė, kad komisijos vertinimu Lietuva elgėsi tinkamai, tačiau dabar, aplinkybėms pasikeitus, ji modifikavo savo sprendimus ir Lietuva vėl elgiasi taip, kaip komisija tikėtųsi. Tą patį pasakė ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės departamentas ir kiti mūsų strateginiai partneriai.

Tai bet kuris ministras, Vyriausybės narys turi būti pasirengęs, kad jam bus surengta interpeliacija. Tai yra tokio politinio proceso, nesakysiu teatro, dalis. Ji yra visiškai natūrali, dėl to nereikia pergyventi. Tai yra gera proga atsakyti į klausimus ir tos informacijos pateikti viešai. Žinoma, tokios informacijos, kuri gali būti pateikiama, nes kai kuriais atvejais gali būti delikatūs dalykai, kurie jau pateikiami su specialiomis žymomis ir specialiuose kabinetuose. Vis tik mane glumina, kad aš kartais nelabai suprantu klausimo esmės. Bet, vėl gi, gerbiu opozicijos teisę užduoti klausimus, rengti interpeliacijas ir naudotis kitokiomis statuto galimybėmis.“

Bet kuris ministras, Vyriausybės narys turi būti pasirengęs, kad jam bus surengta interpeliacija. Tai yra tokio politinio proceso, nesakysiu teatro, dalis.

Viename interviu S. Skvernelis pabrėžė, kad svarbiausiais užsienio politikos klausimais trūksta skirtingų valdžios institucijų susikalbėjimo, kad ministras Gabrielius Landsbergis nerodo lyderystės, dėl to ir kyla įvairių nesusipratimų. Skvernelis yra minėjęs Taivano atstovybės istoriją, baltarusiškų trąšų tranzitą, dabar Kaliningrado tranzitą. Paklausta, kiek valstybės institucijos, valdantieji ir opozicija apskritai susikalba svarbiausiais užsienio politikos klausimais, premjerė sako mananti, kad „tikrai susikalba“.

„Ir šiuo atveju tikrai susikalba. Tai, kad jūs girdite atskirų Seimo narių atskirą nuomonę, tai yra natūralu, visada tai būna. Mes turime Seime Valdemarą Valkiūną, turintį labai unikalų požiūrį į Švedijos Karalystę. Na ir ką dabar darysi? Tiesiog žmogus mato tokią savo nuomonę reikšti ir jis ją reiškia. Tačiau kiek tai yra susiję su tarpinstituciniu bendradarbiavimu, tai man tikrai neteko girdėti kažkokių kitų komentarų iš Prezidentūros, kitų komentarų iš Seimo pirmininkės. Tikrai tos pozicijos buvo tarpinstituciškai aptartos, sutartos. Tas sprendimas, kuris buvo priimtas Vyriausybės, tai yra įgyvendinti atnaujintą EK išaiškinimą, jis buvo, iš esmės, visų valstybės institucijų vadovų ir atsakingų Seimo komitetų aptartas“, – patikina I. Šimonytė.

Paklausta, kada Lietuva turėtų atnaujinti geležinkelių tranzitą į Kaliningradą, ministrė pirmininkė sako, kad jau vakar vyko specialios komisijos, kuri turi nustatyti formalumus, posėdis.

Mes turime Seime Valdemarą Valkiūną, turintį labai unikalų požiūrį į Švedijos Karalystę. Na ir ką dabar darysi? Tiesiog žmogus mato tokią savo nuomonę reikšti ir jis ją reiškia.

„Kiek aš žinau tos procedūros buvo aptartos, kaip maždaug ta kiekių kontrolė turėtų atrodyti, tai reiškia, pagal ką skaičiuoti, kokie duomenys bus imami. Tai aš įsivaizduoju, kad dabar „Lietuvos geležinkeliai“ turės tiesiog informuoti apie tai Rusijos pusę, kad atitinkamai kraunant krovinius būtų į tai atsižvelgta ir tada jau tos paraiškos galėtų būti teikiamos.

Kada prasidės pats gabenimas...pamatysime. Didžioji dalis tų sankcionuojamų prekių ir dabar gali būti gabenamos, todėl kad sankcijos yra įsigaliojusios tik labai ribotam prekių kiekiui: plienui, cementui, medienai ir dar kai kurioms, – pabrėžia premjerė. – Angliai, naftos produktams sankcijos dar nėra įsigaliojusios.“

Viso LRT RADIJO interviu su premjere I. Šimonyte klausykitės „Ryto garsų“ laidos įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius.