Šimonytė apie Rusijos reakciją į tranzito stabdymą: sankcijos neturi ir negali būti patogios ar neskausmingos

Seimo opozicija, reaguodama į kilusį triukšmą dėl kai kurių prekių tranzito į Kaliningradą sustabdymo, pažėrė klausimų premjerei I. Šimonytei. Ministrė pirmininkė į juos atsako ketvirtadienio Seimo posėdyje.

Dar antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas ragino ministrę pirmininkę suteikti informacijos dėl susidariusios situacijos.

„Labai nuoširdžiai noriu paprašyti, kad gal galėtumėt pasisakyti, kokia yra Lietuvos pozicija reaguojant į Rusijos grasinimus karu. Be jokios abejonės suprantame, kad Europos sankcijos įsigaliojo, kad Lietuva tai įgyvendina, tačiau matome, kad tam tikros galvos, kurios anksčiau grasino Ukrainai, dabar grasina ir Lietuvai. Norėtume sužinoti, kokia mūsų pozicija“, – antradienio posėdyje į premjerę kreipėsi D. Gaižauskas.

Tačiau I. Šimonytė į klausimus antradienį neatsakė teigdama, kad tam yra numatytos procedūros. Tad Seimo opozicija pateikė Vyriausybės vadovei klausimus raštu, o į juos I. Šimonytė atsakė ketvirtadienį.

„Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad derybose dėl sankcijų Rusijai, tiek dėl ketvirtojo, tiek ir dėl bet kurio kito sankcijų paketo, Lietuva, o tai yra prezidentas ir Vyriausybės atstovai, atitinkamai, pagal formatus, laikosi tų pozicijų, kurios yra suderintos pagal ES reikalų koordinavimo taisykles.

Ir kurios numato, kad tarp ministerijų suderinta pozicija patvirtina Vyriausybės pasitarime ir tada teikiama Seimui gauti mandatą Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetuose, kuriuose posėdžiauja visų parlamentinių frakcijų atstovai“, – atsakydama į opozicijos klausimus kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Lietuva laikosi tvirtos pozicijos

Ji teigė, kad Lietuva nuolat laikėsi nuoseklios ir tvirtos pozicijos dėl kuo griežtesnių sankcijų karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai bei jos nusikaltimų bendrininkei Baltarusijai. Premjerė dėstė, kad kuo stipresnių sankcijų principas yra įtvirtintas ne vienoje Seimo rezoliucijoje Ukrainos klausimu.

„Ir iš viso, nuo karo pradžios, Seime yra priimtos šešios rezoliucijos Ukrainos klausimu, trys iš jų kalba apie sankcijas ir visos jos buvo priimtos vienbalsiai.

Priminsiu, kad kovo 15 dieną, kai buvo priimtas ketvirtasis sankcijų paketas, virš Kyjivo kabojo reali grėsmė dėl sostinės užėmimo, Rusijos okupacinė kariuomenė buvo užėmusi Bučą, Irpinę ir kitus Kyjivo priemiesčius, tuo metu vyko masinės šių miestų gyventojų žudynės, kurias Seimas yra patvirtinęs genocidu, Mariupolio miesto teatras, kuriame slėpėsi vaikai, buvo subombarduotas kovo 16 dieną“, – vardijo I. Šimonytė.

Pasak jos, šioje diskusijoje dažnai pamirštama, kodėl apskritai buvo įvestos sankcijos, o jos buvo įvestos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką bei demokratiją plačiąja prasme, taigi, ir prieš mus.

„Sankcijos skirtos tam, kad agresoriui būtų sunkiau finansuoti karą, kad agresorius turėtų mažiau galimybių plėsti karo veiksmus. Todėl sankcijos neturi ir negali būti patogios ar neskausmingos Rusijai, nes kitaip kokios čia yra sankcijos?

Jų esmė yra priversti agresorę sustoti vykdyti agresiją ir kitus tarptautinius nusikaltimus, o jei nesustojant, silpninti ekonomines galimybes toliau finansuoti karą. Todėl visą laiką vertinome, per visas šitas diskusijas, <...> kad sankcijos privalo būti griežtos, o didžiausia rizika Lietuvos valstybei yra ne ES sankcijos Rusijos prekėm, kurių maža dalis ir šiaip buvo vežama tranzitu į Kaliningradą, bet agresyvus Kremliaus režimas ir jo vykdoma karinė agresija“, – Seimo salėje dėstė I. Šimonytė.

Anot premjerės, jei yra manančių, jog ribojimai sankcionuotų prekių tranzitui, yra Lietuvos sugalvoti, vertinant šio klausimo subtilumą, visada stengiamasi laikytis racionaliai, korektiškai, teisės raidės.

„Todėl, kai čia kai kurie kolegos siūlė išardyti bėgius ar dar kažkokius įvairius dalykus daryti, tokių pasiūlymų Vyriausybė nei svarstė, nei apie juos galvojo, todėl, kad visi sprendimai turi būti priimti teisiniu būdu.

Tačiau taip, Lietuva kreipėsi, Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją ir vykdė labai intensyvias konsultacijas su EK atitinkamai direktoratais tam, kad būtų išsiaiškinti šitų apribojimų taikymų modalumai sankcionuojamų prekių pervežimui iš Rusijos į Kaliningradą ir atvirkščiai. Tokius paaiškinimus Vyriausybė gavo ir jų, įsigaliojus sankcijoms, laikėsi“, – sakė premjerė.

Kitų paaiškinimų, kaip sakė I. Šimonytė, Vyriausybė iš EK šiuo metu nėra gavusi. Premjerė pabrėžė, kad Rusija apie jai įvedamas sankcijas žinojo nuo kovo mėnesio ir tam ruošėsi.

„Tai iliustruotų, mūsų vertinimu, mažėjanti sankcionuotų prekių krova dar gerokai iki bet kokių sankcijų įsigaliojimo, nes nuo 2021 lapkričio mėnesio iki šių metų gegužės mėnesio, krovinių pervežimas geležinkeliais iš Rusijos į Kaliningradą palaipsniui mažėjo nuo 741 iki 300 kilotonų“, – komentavo I. Šimonytė.