Šilutės rajoną apsėmė potvynis, bet gyventojų vanduo neišgąsdino – pagalbos nesikreipė

Dalis Šilutės rajono gyventojų metus pradėjo apsemti – pamaryje prasidėjo potvynis. Tarnybos pasiruošusios gelbėti žmones ar atgabenti maisto, tačiau kol kas niekas pagalbos neprašė.

Sulig metų pradžia prasidėjęs potvynis Šilutės rajone šiuo metu semia 14 kaimų, juose skaičiuojama apie pusšimtis gyventojų. Su kai kuriais kaimais sunku susisiekti, pavyzdžiui, kelias iki Sausgalvių – nepravažiuojamas.

Antradienio parą padėtis stabilizavosi, sako civilinės saugos specialistai. Upėse vandens lygis ėmė kristi, per dieną – po 20 centimetrų. Eismas draudžiamas, jei ant kelio yra bent 20 cm vandens, o kai kur to vandens ir pusė metro.

„Bendras apsemtas plotas yra apie 14 tūkst. hektarų. Prognozuojama, kad potvynis mažės, vanduo po truputį atsitrauks, nes ateina šaltesni orai. <...> Mūsų rajone dabar skaičiuojama apie 12 km kelių, kuriuose eismas draudžiamas“, – sako civilinės saugos specialistas Rimantas Zimantas.

Apsemtų sodybų gyventojai antradienį liko be pašto.

„Laiškelius reikia pristatyti į antrą ir devintą namą, o nėra galimybės. <...> Kiek žmonės pasakojo, netgi namuose būna tiek vandens, baisu“, – kalba paštininkė Erika.

Tačiau pasak Šilutės rajono mero, visiškai atskirtų sodybų nėra: gyventojai pėsčiomis arba aplinkiniais keliais susisiekia. Ekstremali situacija rajone kol kas neskelbiama. Šilutės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pasiruošusi padėti, tik kol kas pagalbos niekas neprašė.

„Amfibija yra paruošta pas mus, Šilutėje, valtys taip pat yra paruoštos. Jei tik reikėtų mums pagalbos, ji iš karto labai greitai suteikiama: ar gyventojai perkeliami, ar maisto produktai atvežami. Tam esame pasiruošę“, – teigia Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Potvyniai po kelis kartus per metus pamaryje tampa įprastu reiškiniu. Vietiniai skaičiuoja, kad jau dešimtmetį potvyniai būna ne tik pavasarį, bet ir žiemą, rudenį.

„Mes dabar gyvename saugiai, turime estakadą. Bet tai tik viena dalis, pati didžiausia, – turime susisiekimą. O dar dviejų dalių mums trūksta. <...> Reikalingas ledlaužis, reikia valyti upės vagą. Būtent Rusnės upės, kuri eina į aukštupį, ir Atmatos upės, kad turėtų vanduo išėjimą“, – pastebi Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Savaitės pabaigoje žadamas keliolikos laipsnių šaltis, tad šis potvynis pamaryje šiemet dar ne paskutinis.

„Kuo ilgiau laikosi ledų sangrūdos, tuo mes turime ilgesnį potvynį. Šitas potvynis nėra labai didelis. <...> Bet jeigu mes sulauksime šalčio keletą dienų, gali užšalti vėl Atmata, Nemunas, galime turėt dar vieną bangą potvynio“, – komentuoja R. Zimantas.

Vandens lygis kyla ir Minijoje, Akmenoje-Dangėje, tad potvynis gresia ir kitoms Vakarų Lietuvos savivaldybėms.