Prieš 1 metus
86
Per pirmuosius šių metų mėnesius dėl leidimo gyventi Lietuvoje į Migracijos departamentą kreipėsi daugiau nei 10 tūkst. baltarusių ir daugiau nei 2 tūkst. rusų. Statistika rodo, kad šie skaičiai linkę augti. Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja portalui LRT.lt teigė, kad baltarusius į Lietuvą kraustytis verčia ne tik režimo taikomos represijos, bet ir nenoras kariauti su ukrainiečiais.
Migracijos departamento duomenys rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį leidimas gyventi Lietuvoje išduotas 10 116 Baltarusijos ir 1 687 Rusijos piliečiams.
Kol kas šiemet leidimai gyventi mūsų šalyje neišduoti trims to prašiusiems asmenims – dviem baltarusiams ir vienam rusui. Liepos 14-osios duomenimis, dar kiek daugiau nei 4,4 tūkst. Baltarusijos ir beveik 1,1 tūkst. Rusijos piliečių prašymai yra nagrinėjami.
Kaip rodo Migracijos departamento pateikta statistika, baltarusiams ir rusams išduotų leidimų gyventi Lietuvoje skaičius nuo vasario mėnesio, kai Rusija pradėjo neišprovokuotą karą Ukrainoje, augo.
Vasarį leidimas gyventi Lietuvoje buvo suteiktas 1 343 baltarusiams, o birželį jį gavo 2 160 Baltarusijos piliečių. Nors Rusijos piliečių, besikreipiančių dėl leidimo gyventi Lietuvoje, yra gerokai mažiau, augo ir jiems išduotų leidimų skaičius – vasarį jį gavo 216 rusų, o birželį skaičius augo iki 416.
Migracijos departamentas jau anksčiau portalui LRT.lt komentavo, kad leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas užsieniečiui trunka keturis mėnesius, o jei skubos tvarka – du. Tai reiškia, kad bent dėl dalies šiemet išduotų leidimų baltarusiai ir rusai kreipėsi dar praėjusiais metais.
Visgi aišku, kad tendencijos neslopsta – nuo sausio 1-osios iki birželio 30-osios leidimų gyventi Lietuvoje paprašė 10 487 baltarusiai ir 2 280 rusų.
Portalo LRT.lt kalbintas Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotasis analitikas Maksimas Milta svarstė, kad didžioji dalis leidimą gyventi Lietuvoje gavusių baltarusių čia atvyko dėl režimo represijų, tačiau neatmetė, kad judėjimą į Lietuvą paskatino ir karas Ukrainoje.
Tiesa, M. Milta kalbėjo, kad iš pradžių neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pajuto palengvėjimą dėl Baltarusiją paliekančių žmonių. Visgi ilgainiui jam teks susidurti su skausmingomis pasekmėmis, nes nemaža dalis į Lietuvą atvykusių baltarusių – perspektyvūs informacinių technologijų specialistai.
Cichanouskaja: bausmės yra itin žiaurios
Lietuvoje šiuo metu gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė S. Cichanouskaja portalui LRT.lt komentavo, kad baltarusiai yra priversti palikti savo šalį, namus, artimuosius ir draugus dėl jų šalyje vis dar besitęsiančių represijų, prasidėjusių po neteisėtų rinkimų 2020-aisiais, kai laimėtoju save paskelbė A. Lukašenka, nors daugumos rinkėjų balsų jis nesurinko.
„Valdžią išlaikyti jam padėjo represijos ir Putino parama. Dešimtys tūkstančių baltarusių buvo represuoti, daugiau nei 5 tūkst. baltarusių buvo ilgam laikui įmesti į kalėjimą dėl politinių priežasčių, o 1 260 žmonių jau pripažinti politiniais kaliniais.
Pavyzdžiui, 20-metė studentė Danuta Perednya neseniai gavo 6,5 metų bausmę už vieną antikarinį komentarą internete.
S. Cichanouskaja
Mūsų šalis išgyvena gilią politinę krizę, ją dabar lydi ir humanitarinė, ekonominė ir demografinė krizės. Šimtai tūkstančių baltarusių iš 9,5 mln. šalies gyventojų paliko Baltarusiją“, – raštu perduotame komentare teigia S. Cichanouskaja.
Ji teigė, kad šalį paliekančių baltarusių srautas išaugo Rusijai pradėjus neišprovokuotą karą prieš Ukrainą ir tam panaudojus dalį Baltarusijos teritorijos. Opozicijos lyderė pabrėžė, kad baltarusiai yra nusiteikę prieš karą, tačiau režimas, naudodamas jėgą, persekioja civilius už bet kokį antikarinės pozicijos pareiškimą.
„Kiekvieną dieną vyksta masiniai areštai, o skiriamos bausmės yra itin žiaurios. Pavyzdžiui, 20-metė studentė Danuta Perednya neseniai gavo 6,5 metų bausmę už vieną antikarinį komentarą internete. Dar aštuoneri metai prie jau skirtos dvejų metų bausmės buvo pridėti žurnalistei Katerinai Andrejevai už reportažą iš protesto akcijos, tai yra už tai, kad ji atliko savo darbą. Dabar ji buvo apkaltinta išdavyste“, – komentavo S. Cichanouskaja.
Ji taip pat pasakojo, kad „geležinkelių partizanai“, neginkluoti jauni vyrai, išardę geležinkelio skirstytuvus, kad sustabdytų Rusijos kariuomenės ir ginkluotės tiekimą į mūšio laukus Kyjivo kryptimi, į Bučą ir Irpinę, jau po sulaikymo buvo pašauti į kelius, o dabar jų laukia mirties bausmė.
S. Cichanouskaja tvirtino, kad baltarusiai nenori kariauti Ukrainoje Rusijos pusėje – jie nenori žudyti ukrainiečių ir nėra pasirengę žūti dėl diktatorių interesų. Kad nepatektų į frontą, kariauti tinkamo amžiaus vyrai pasirenka palikti Baltarusiją.
„Kad režimo nepalaikytų finansiškai, šalį palieka ir verslai. Taip jie sumažina režimo išteklius, kad jis susilpnėtų ir galėtume jį nugalėti. Šalyje likę baltarusiai ir toliau kovoja, nepaisydami represijų, nes žino, kad tik Baltarusijos perėjimas į demokratinio vystymosi kelią gali garantuoti Baltarusijos kariuomenės nedalyvavimą kare ir tinkamas sąlygas baltarusiams grįžti namo“, – teigė baltarusių opozicijos lyderė.
Ji pabrėžė, kad baltarusiai yra dėkingi Lietuvai, kuri priima baltarusius, teikia pagalbą ir paramą demokratinei Baltarusijai: „Tiek politiniu, tiek pagalbos konkretiems žmonėms, atsidūrusiems sunkioje gyvenimo situacijoje, lygmeniu. Jaučiame šią paramą ir solidarumą. Žodžiais neįmanoma išreikšti, kaip tai mums svarbu. Ačiū jums iš visos širdies.“
Ieškosi darbo
Kaip rodo Užimtumo tarnybos pateikti duomenys, nemaža dalis Lietuvoje gyvenančių rusų ir baltarusių imasi darbo paieškų. Pirmąjį šių metų pusmetį Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu įregistruoti 507 Rusijos piliečiai ir 320 Baltarusijos piliečių.
Per šį laikotarpį tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams įdarbinta 340 Rusijos piliečių ir 177 Baltarusijos piliečiai.
Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės perduotame komentare nurodoma, kad šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruota 613 Rusijos piliečių, iš kurių 30 proc. ieško aukštos kvalifikacijos darbo, o 32 proc. – nekvalifikuoto darbo.
Be to, 33 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų Rusijos piliečių nurodė turintys aukštąjį išsilavinimą, o 35 proc. neturi profesinio išsilavinimo.
„Tarp [norinčių] aukštos kvalifikacijos darbo daugiausia siekiančių įsidarbinti administratoriais, pardavimo vadybininkais, logistikos specialistais [vadybininkais], verslo paslaugų vadybininkais, programuotojais, turizmo vadybininkais, buhalteriais, interjero dizaineriais, rusų kalbos mokytojais ir restauratoriais“, – rašoma Užimtumo tarnybos komentare.
Iš 320-ies Užimtumo tarnyboje registruotų Baltarusijos piliečių 35 proc. ieško aukštos kvalifikacijos darbo, 28 proc. nurodė, kad ieško nekvalifikuoto darbo. 34 proc. baltarusių, registruotų Užimtumo tarnyboje, turi aukštąjį išsilavinimą, tiek pat nurodė, kad profesinio išsilavinimo neturi.
„Daugiausia nori įsidarbinti logistikos specialistais [vadybininkais], administratoriais, pardavimo vadybininkais, grafikos dizaineriais, pradinio ugdymo mokytojais, programuotojais ir kosmetologais“, – portalui LRT.lt nurodė Užimtumo tarnybos atstovai.
Prašosi ir prieglobsčio, gali gauti pagalbą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) portalui LRT.lt nurodė, kad 10 rusų ir 124 baltarusiai, kurie gavo prieglobstį Lietuvoje, kreipėsi į Pabėgėlių priėmimo centrą dėl paramos integracijai. Pasak ministerijos, šis skaičius auga, nes yra besiprašančių prieglobsčio iš šių šalių, kurie dar laukia atsakymo dėl prieglobsčio suteikimo.
Ministerija nurodė, kad nepasiturintys užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat tie, kuriems suteiktas prieglobstis, gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
„Piniginę socialinę paramą reguliuojančiais teisės aktais išmokos vaikams, piniginė socialinė parama nepasiturintiems teikiama priklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu užsieniečiai gyvena Lietuvoje. <...>
Pagal Socialinės paramos mokiniams įstatymą šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, gali būti teikiama socialinė parama mokiniams (nemokamas maitinimas mokykloje ir parama mokinio reikmenims įsigyti). Ši parama teikiama nepriklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu užsieniečiai gyvena Lietuvoje“, – portalui LRT.lt nurodė SADM.
Režimas pajus smūgį
RESC asocijuotasis analitikas M. Milta portalui LRT.lt kalbėjo, kad augančio baltarusiams išduotų leidimų gyventi Lietuvoje skaičiaus sieti vien su karu Ukrainoje nereikėtų. Pasak jo, leidimo išdavimo procedūros trunka kelis mėnesius, o tai reiškia, kad dėl dalies šiemet išduotų leidimų į Lietuvą atvykę baltarusiai kreipėsi dar pernai.
Jie kuriasi Vilniuje – ne Varšuvoje, ne Rygoje, man atrodo, mes ne iki galo tai įvertiname, to mastą ir svarbą. Tai didžiulis laimėjimas mums.
M. Milta
„Daugeliu atvejų asmuo negali kreiptis iš karto dėl leidimo gyventi Lietuvoje, nebent teikė paraišką dėl vadinamosios mėlynosios kortos. Yra <...> tam tikros sąlygos, kurios leidžia be nacionalinės vizos iš karto kreiptis dėl leidimo gyventi Lietuvoje.
Nuo sausio paspartėjo Baltarusijos informacinių technologijų atstovų persikraustymas į Lietuvą, kadangi šių įmonių veikla Baltarusijoje buvo ribojama. Įmonių politika buvo, kad reikia paspartinti jų darbuotojų perkraustymą į Lietuvą“, – kalbėjo M. Milta.
Baltarusius, anot eksperto, į Lietuvą pastūmė ir vienas po kito ėję nevyriausybinių organizacijų uždarymai. Per metus – nuo praėjusių metų liepos vidurio iki šių metų liepos vidurio – Baltarusijoje buvo uždarytos 857 nevyriausybinės organizacijos. Dėl to nemažai žmonių buvo priversti palikti šalį ir į Lietuvą atvyko su humanitarine viza.
Paklaustas, ar augantis šalį paliekančių baltarusių skaičius kelia galvos skausmą diktatoriui A. Lukašenkai, M. Milta svarstė, kad neteisėtas prezidentas trumpuoju laikotarpiu galvos dėl to nesuks, bet ilgainiui režimas pajus to pasekmes. Ypač dėl IT sektoriaus atstovų, mat šis sektorius sudaro ženklią Baltarusijos BVP dalį.
„Trumpuoju laikotarpiu jam tai gal ir numalšina galvos skausmą, nes žmonės, kurie linkę palikti Baltarusiją, apimti protesto nuotaikų, mažiau yra linkę tikėti Baltarusijos propagandos skleidžiamomis dogmomis.
Iš kitos pusės yra aišku, kad pačiam režimui tai nėra į naudą dėl elementarių priežasčių. Nemažai persikrausčiusių žmonių yra IT sektoriaus atstovai, Baltarusijos IT sektoriaus milžinai. Jie kuriasi Vilniuje – ne Varšuvoje, ne Rygoje, man atrodo, mes ne iki galo tai įvertiname, to mastą ir svarbą. Tai didžiulis laimėjimas mums. Jie mokesčius mokės čia, pirks būstą čia, leis vaikus į mokyklą čia, ne Baltarusijoje. Tai Lukašenkos režimui yra nemenkas praradimas“, – komentavo RESC analitikas.
Nors M. Milta neatmetė, kad kai kurie baltarusiai dėl karo nuspręs palikti šalį, visgi dabar matomi skaičiai, jo manymu, yra A. Lukašenkos režimo represijų pasekmė. Būtent jų mastas, anot eksperto, lemia daugybės baltarusių pasitraukimą.
English (US) ·